Verslas

2020.01.15 10:57

„Grigeo“ skandalas nuo kaupiančiųjų pensijai galimai nurėžė daugiau nei 0,5 mln. eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.15 10:57

Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido iš dalies nevalytas nuotekas į Kuršių marias, bendrovės akcijų vertė krito daugiau nei 20 proc. Dėl to vienas iš pensijų fondų Lietuvoje galėjo netekti virš pusės milijono eurų. 

Įmonių grupės „Grigeo“ akcijos Vilniaus „Nasdaq“ biržoje prieš kilusį skandalą siekė 1,5 euro už vieną akciją. Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ tyčia leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Grigeo“ akcijų kaina krito beveik 10 proc., iki 1,36 euro už akciją. Atnaujinus prekybą biržoje, akcijų kaina krito dar žemiau ir antradienio rytą siekė 1,07 euro už akciją (beveik 30 proc. mažiau nei prieš kilusį skandalą).

Toks įmonės akcijų smukimas neigiamai paveikė ir pensijų fonduose laikomas gyventojų lėšas, kurios yra reinvestuojamos į įvairias turto klases.

Pavyzdžiui, banko „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, „Swedbank“ pensijų fondų valdomas turtas sudaro apie 1,4 mlrd. eurų. Investicijos į „Grigeo“ akcijas siekia apie 0,16 proc. nuo viso sukaupto turto.

Vadinasi, jei „Grigeo“ akcijos buvo įsigytos prieš kilusį skandalą už 1,5 euro, nuo 1,4 mlrd. eurų „Swedbank“ valdomo pensijų fondo būtų nurėžta daugiau nei 500 tūkst. eurų. Tai yra tik preliminari suma, kadangi „Swedbank“ neatskleidžia, už kokią kainą buvo įsigytos „Grigeo“ akcijos. Jei akcijos buvo įsigytos už žemesnę kainą, fonde esanti „Grigeo“ akcijų vertė galėjo smukti mažiau.

S. Abraškevičiaus teigimu, atsižvelgiant į fondo dydį bei turimą „Grigeo“ akcijų kiekį, poveikis yra labai nedidelis. Tačiau jis pabrėžia, kad „Swedbank“ vis dar laukia, kokie bus tyrimo rezultatai, atidžiai vertina, kokia žala bus padaryta įmonės veiklai, kokie pokyčiai planuojami įmonės valdymo struktūroje ir kokios investicijos planuojamos įmonėje, kad tokie įvykiai nepasikartotų ateityje.

„Mums, kaip ilgalaikiams investuotojams, svarbu priimti tinkamiausius sprendimus siekiant geriausios naudos tiek esamiems, tiek būsimiems pensijų fondų dalyviams“, – tikina S. Abraškevičius.

Į Baltijos šalių įmonių akcijas, kuriomis prekiaujama biržoje, „Swedbank“ yra investavęs 0,80 proc. nuo viso antros pensijų pakopos fonduose sukaupto turto. Be „Grigeo“, bankas „Swedbank“ taip pat yra investavęs į šias įmones Baltijos šalyse: „Apranga“, „Auga Group“, „Inter RAO Lietuva“, „Linas Agro Group“, „Novaturas“, „Tallinna Sadam“ ir „Telia Lietuva“.

Kiti pensijų fondai – neinvestavę

Bankų SEB, „Luminor“, taip pat investicijų valdymo įmonės „INVL Asset Management“ bei draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų valdytojai patikino, kad įmonės šiuo metu nėra investavusios kaupiančiųjų pinigų į „Grigeo“ akcijas.

Paprašytas pakomentuoti, kaip situaciją dėl „Grigeo Klaipėda“ kilusio skandalo vertina „INVL Asset Management“, įmonės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad esama situacija gali padaryti neigiamą poveikį ir kitoms šalies bendrovėms.

„Grigeo“ situaciją vertiname neigiamai – manome, kad ji gali padaryti tam tikrą neigiamą poveikį ir kitoms bendrovėms. Todėl jos turi aiškiai rodyti, kad aplinkos, socialiniams bei valdymo klausimams dėmesį skiria ne teoriškai, o praktiškai“, – sako V. Rūkas.

„Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė pažymi, kad kilęs skandalas sumažino „Grigeo“ akcijų patrauklumą ne tik dėl įmonei gresiančių baudų ir galimų nuostolių, bet ir dėl to, kad investuotojai kasmet vis rimčiau vertina įmonių socialinę bei aplinkosauginę atsakomybę.

„Pavyzdžiui, „AVIVA“ savo pensijų fondų investicijas susiejo su Paryžiaus klimato kaitos susitarimu ir įsipareigojo pensijų fondų investicijų portfelyje palikti tik įmones su nulinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis“, – teigia A. Grabinskė.

LRT.lt primena, kad Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti sąmoningai.

Aplinkos ministras teigė, kad tai galėjo būti daroma jau nuo 2012 metų, o gamtai padaryta žala gali siekti apie 60 mln. eurų.

Įmonių grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis patvirtino, kad tik mechaniškai išvalytos nuotekos į Kuršių marias buvo leidžiamos tyčia, tačiau jis teigia apie tai nežinojęs.