Verslas

2020.01.26 07:00

Kur gyvensime ateityje: ekspertai neabejoja, kad „pusantriniai“ butai vilios vis daugiau pirkėjų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.01.26 07:00

Pusantrinis butas arba pusantro kambario butas – tokį apibūdinimą yra tekę girdėti ne vienam, tačiau koks tai butas iš tiesų? Anot LRT.lt pašnekovų, tokie apibrėžimai yra pardavimų triukas ar buitinis apibūdinimas, jokiuose oficialiuose dokumentuose taip įforminto buto nerasite, tačiau ekspertai neabejoja – ateityje šie butai taps vis populiaresni.

Nekilnojamojo turto ekspertai paaiškino, kad pusantriniu butą galima apibūdinti tada, kai jo plotas svyruoja nuo maždaug 32 iki 39 kv. m. Didesni butai paprastai jau laikomi dviejų kambarių butais, mažesni – vieno kambario.

Kaip sako „Inreal“ grupės nekilnojamojo turto pardavimų ir projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė, pardavėjai tokį apibūdinimą kartais taiko, norėdami apibūdinti erdvų vieno kambario būstą, kuris nėra toks patogus, kaip dviejų kambarių butas.

„Tai būtent dvi atskiros poilsio zonos – vadinamoji TV zona ir miegamojo zona. Tai reiškia, kad tame bute turi tilpti ir telpa dvigulė lova, nereikia miegoti ant sofos. Tai pavyzdys. Paprastai tai yra šiek tiek didesnio ploto butas“, – sako I. Šikšnytė-Brazienė.

Paprastai tokiuose butuose virtuvė būna sujungta su svetainės zona, o miegamojo zona atskirta arba miegamojo lova tiesiog įtalpinama nišoje.

Erdvumu pasidžiaugti negalima

I. Šikšnytės-Brazienės tvirtinimu, paprastai pusantriniuose butuose miegamasis formuojamas, aukojant svetainės plotą. Taigi paprastai tai reiškia, kad svetainės būna daug siauresnės, jose nėra daug erdvės, paliekami tik būtiniausi takai.

Miegamasis tokiuose butuose taip pat negali pasigirti erdvumu. Kaip sako NT ekspertė, pasitaiko atvejų, kai suformuojami du įėjimai į miegamąjį, nes paprasčiausiai nėra galimybės apeiti lovą.

„Tai nėra toks standartinis, patogus dviejų kambarių butas. Tai nėra populiarus variantas nei tarp vystytojų, nei tarp pirkėjų. Žiūrint preliminarią naujų projektų statistiką, tokie butai sudaro nedidelę dalį, apie 5 proc., projekte. Jeigu žiūrėtume į vidutinį ekonominį būstą, tai tikrai nėra ženkli dalis“, – tvirtina I. Šikšnytė-Brazienė.

Jos vertinimu, paprastai galintys sau tai leisti pirkėjai pasirenka dviejų kambarių butą, o norintieji įsigyti pigesnį pirmą būstą pasirenka vieno kambario butą.

1,5 kambario butas pasirenkamas ne dėl patogumo

Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis laikosi kiek kitos nuomonės. Nors jis sutinka, kad pusantriniai butai neretai yra tokio dydžio, kad miegamojo erdvės net nepavyksta atskirti, Š. Tarutis pastebi, kad jie gana populiarūs, tokius butus renkasi arti miesto centro norintys gyventi žmonės.

„Žmogus, kuris nori pirkti tokį būstą, dažnai perka būsto funkciją, o ne komfortabilumą ir erdvę. Jeigu imtume populiariausias zonas, kur yra daugiausia pusantrinių būstų, kaina galėtų svyruoti nuo 55 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, kai atlikta dalinė apdaila, būstas turi atskirą miegamąją erdvę dviem žmonėms“, – sako Š. Tarutis.

Jis priduria, kad paprastai tokie būstai populiaresni arčiau centrinės miesto dalies, todėl jų kvadratinio metro kaina būna didesnė – už būsto su daline apdaila kvadratinį metrą gali tekti sumokėti 2 tūkst. eurų.

I. Šikšnytė-Brazienė taip pat nurodo, kad daugiau kaip 70 tūkst. paprastai kainuoja dviejų kambarių butai.

Pranašumas prieš dviejų kambarių butą – pigiau įrengti

Šiuos butus dažniausiai renkasi dvi pirkėjų grupės: žmonės, įsigyjantys pirmąjį savo būstą, ir investuotojai, kurie tikisi nemenkos nuomos grąžos.

Š. Taručio vertinimu, pusantrinių butų patrauklumą lemia keli aspektai: vieta, nes jie dažnai yra arti miesto centro, mažesnė kaina nei dviejų kambarių buto ir galimybė tokiame bute gyventi dviem žmonėms.

„Tokį butą įsirengti kainuoja šiek tie mažiau. Jeigu, lyginant su dviejų kambarių butu, sutaupome kokius 7 kv. m, kurių kaina – 2 tūkst. eurų už kvadratą, mes sutaupome 14 tūkst. eurų, kuriuos galėtume panaudoti butui įrengti, pirmiesiems baldams įsigyti ir pan. Kitas segmentas, be abejo, yra investicija, nes grąža, ar dviejų kambarių nediduko buto, ar pusantrinio buto, yra gana panaši“, – sako Š. Tarutis.

Jo teigimu, papildomi 7 kv. m, kurie skiria pusantrinį butą nuo dviejų kambarių buto, nebėra tokie svarbūs, nes nebeteikia tokios didelės finansinės naudos, bet vis tiek išlieka patrauklūs tiek poroms, tiek vieniems gyvenantiems žmonėms.

„Labai patrauklu, gyvenant porai žmonių, tai, kad yra uždara zona. Iš kitos pusės, ir priimti draugus yra patogiau. Jeigu vienas iš šeimos narių sirguliuoja, jis gali atsiriboti atskiroje erdvėje, pasnausti. Galų gale, buitiškai sakant, nereikia kas dieną kloti lovos“, – juokiasi Š. Tarutis.

Už nuomą tektų atseikėti bent 380 eurų

LRT.lt pašnekovai skaičiuoja, kad už 1,5 kambario būsto nuomą populiaresniame, arčiau centro esančiame Vilniaus mikrorajone – Šnipiškėse, Naujamiestyje, Žirmūnuose – tektų sumokėti apie 380–490 eurų. Įtakos kainai turi ir tai, kad rasti tokį butą senos statybos name, kur nuoma paprastai pigesnė, praktiškai neįmanoma.

Anot I. Šikšnytės-Brazienės, mažus butus neretai pasirenka pirmą būstą įsigyjantys žmonės, kurie tikisi, kad vėliau tokį būstą bus lengviau parduoti ar išnuomoti.

Abu LRT.lt pašnekovai sutinka – 1,5 kambario butai populiarūs tarp jaunų specialistų, kurie dėl finansinių sumetimų pasirenka įsigyti būstą, o ne jį nuomotis. Tačiau NT ekspertų nuomonės išsiskiria vertinant, ar šie butai populiarūs.

I. Šikšnytės-Brazienės teigimu, tokio tipo būstai domina tik nedidelę pirkėjų dalį, nes taupantys pinigus dažniau pasirenka vieno kambario butą, o galintys sau leisti daugiau pasirenka patogesnį ir erdvesnį variantą – dviejų kambarių butą. Vis dėlto ji įsitikusinusi, kad ateityje tokie būstai gali populiarėti.

Net ir norintiesiems turėti daugiau kambarių, didelio ploto nebereikia

Visai kitokios nuomonės laikosi Š. Tarutis. Jo teigimu, šie būstai išlieka populiarūs jau dabar ir, tikėtina, bus populiarūs ateityje.

„Matome globalų reiškinį Lietuvoje, kad žmonės linkę judėti kuo arčiau miestų centrinių dalių, jie renkasi komfortišką būstą, kad viskas būtų arčiau. Vertindami žmogiškąsias preferencijas, matome, kad žmogui didelės virtuvės iš tikro nebereikia, nes šiuolaikinis jaunas žmogus ilgas valandas dirba ofise, po darbo su kažkuo susitinka, pavakarieniauja ir tas pusantrinis būstas kartais tarnauja kaip komfortiškas viešbučio kambarys pernakvoti“, – teigia Š. Tarutis.

Tos pačios priežastys žmones skatina rinktis tiesiog mažesnio ploto butus. Seniau trijų kambarių butas galėjo siekti net 80 kv. m, o dabar tiek pat kambarių vystytojai sutalpina į 55 kv. m.

„Galime matyti, kad plotas mažėja. Per pastaruosius 10 metų tas plotas gana reikšmingai sumažėjo. Tai tos pačios fundamentalios priežastys – tiek noras gyventi arčiau, tiek kylančios kainos. Toliau populiarės pusantriniai butai, manau, augs paklausa, nes toliau kuriasi paslaugų centrai“, – sako Š. Tarutis.