Po incidento Klaipėdoje, kai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, pirmadienį aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas lankėsi bendrovėje „Grigeo“ Grigiškėse.
Aprodydami „Grigeo“ teritoriją, atstovai aprodė valymo įrenginius ir devynis vamzdžius, išvestus į Neries upę, kurie priklauso bendrovei.
Kaip paaiškino „Grigeo“ direktorius Tomas Jazonis, perteklinis nepanaudotas vanduo šiais vamzdžiais išpilamas į Neries upę. „Čia yra techninis vanduo, t. y. upės vanduo“, – pabrėžė T. Jazonis.
„Grigeo“ atstovų teigimu, nuotekos į Neries upę negali patekti, nes, kaip paaiškina „Grigeo“ technikos direktorius Andrius Maminskas, techninis nepanaudotas upės vanduo su panaudotu vandeniu – nuotekomis –nėra maišomas ir šiems procesams naudojami skirtingi vamzdžiai.
„Nėra jokios galimybės, kad į Nerį galėtų būti paduodamos nuotekos“, – užtikrino T. Jazonis.
Nuotekos, anot T. Jazonio, iš vamzdžių nėra išpilamos ir vamzdžiais pasiekia „Vilniaus vandenis“, kurie atsakingi už nuotekų valymą.
Paklaustas apie vietinių gyventojų skundus dėl retkarčiais sklindančios smarvės, „Grigeo“ direktorius nurodė, kad gamykloje nuolat atliekami tyrimai ir bendrovė atitinka visas reikalingas normas.
„Man sunku vertinti, kodėl žmonės taip teigia. Tik galiu užgarantuoti, kas pas mus teritorijoje yra 9 vamzdžiai, kurių nė vienas nėra susijęs su gamybiniais vamzdžiais. Dažniausiai tai yra lietaus vanduo. (...) Į Nerį ir apskritai avarinio nuotekų vamzdžio nėra“, – akcentavo T. Jazonis.
Anot jo, visos nuotekos renkamos į baseinus, iš kurių pasiekia valymo įrenginius. Jeigu nuotekų rezervuaruose pakyla vandens lygis, T. Jazonio aiškinimu, davikliai apie tai informuoja darbuotojus ir gamyba stabdoma. Perteklinis vanduo nėra išpilamas, todėl ir avarinis vamzdis gamykloje nėra įrengtas.
Atvejų, kai gamybą dėl avarinės situacijos teko stabdyti, A. Maminsko teigimu, yra pasitaikę.
Iš baseinų surinktą techninį dumblą kita bendrovė perdirba į metaną.
Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atvejo T. Jazonis teigė negalintis komentuoti, nes už šios įmonės veiklą nėra atsakingas.
Aptiko galimą pažeidimą
Vis dėlto vėliau aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį, kad aplinka nėra visiškai tvarkinga. Vieną iš apžiūrimų vamzdžių aplinkosaugininkai įvertino kaip įrengtą netinkamai. „Tai kolchoziškai padaryta“, – situaciją apibūdino aplinkosaugininkas.
Pasak jo, vamzdis neturėtų būti įrengtas būtent tokiu būdu, nes jis gali plauti upės šlaitą. Tai – galimas pažeidimas.
Paklaustas, ar daugiau pažeidimų nebuvo užfiksuota, aplinkosaugininkas atsakė trumpai: „pažeidimų visada galima rasti.“
LRT.lt primena, kad būtent šioje „Grigeo“ gamykloje yra gaminama popierinė „Grigeo“ produkcija, tarp kurios – ir tualetinis popierius, nosinaitės ir panašūs gaminiai.
Pirminis aplinkosaugininkų patikrinimas bendrovėje „Grigeo“ buvo atliktas dar praėjusį ketvirtadienį. Įmonės atstovų teigimu, jų žiniomis, galimų pažeidimų užfiksuota nebuvo.
Tai, kad pirminis patikrinimas jau buvo atliktas, patvirtino ir Vilniaus vicemeras V. Benkunskas. Atkreipus dėmesį, jog gyventojai piktinasi, jog toks patikrinimas atliekamas per vėlai, V. Benkunskas patikino – jeigu būtų norima ką nors nuslėpti, tikėtina, kad vis tiek būtų kilę neaiškumų.
„Pavieniai gyventojų kreipimaisi fiksuoti ir dėl kvapų, ir dėl teršalų, matomų upėje. Aplinkosauga sako, kad pastaruoju metu per darytus patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta“, – nurodė V. Benkunskas.
V. Benkunskas: plika akimi tokius dalykus sunku pamatyti
Po teritorijos apžiūrėjimo vicemeras V. Benkunskas negalėjo pasakyti, ar kilo daugiau neaiškumų: „Plika akimi tokius dalykus sunku pamatyti, tuo labiau kad esame pakviesti į svečius. Tam tikri procesai, jeigu jie ir buvo, šiuo metu nevyksta.“
Vicemero teigimu, situaciją turėtų įvertinti specialistai. Bene daugiausia klausimų, pasak V. Benkunsko, kyla apskritai dėl to, kaip funkcionuoja dar sovietiniais laikais statyta gamykla, kurios dalis nuotekų vamzdžių tiesiogiai išvesti į Neries upę.
„Kad klausimų yra, kai tarybiniais laikais pastatytos gamyklos vamzdynai išleisti į Nerį, (...) tie klausimai yra atviri, kad paneigtume ar įsitikintume, kad taip nėra, reikia laiko“, – komentavo V. Benkunskas.
„Vilniaus vandenys“ sieks apskaičiuoti, ar juos pasiekia visos nuotekos
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas taip pat teigė negalintis vienareikšmiškai atsakyti, kaip vertina situaciją.
„Čia buvo lengvoji dalis: atėjome, apžiūrėjome. (...) Tikimės, kad bendradarbiavimas toliau tęsis“, – nurodė M. Švaikauskas.
Jo aiškinimu, specialistams privalu ne tik gauti vamzdynų brėžinius, bet ir išsiaiškinti technologinius gamyklos procesus. Kadangi bendrovė vandenį ima ne iš „Vilniaus vandenų“, bet iš Vokės upės, už valymo procesą atsakinga bendrovė negali patvirtinti, kad visos nuotekos ją pasiekia.
Įvertinus, kiek vandens gamykla paima iš upės ir kiek sunaudoja gamybos procese, bus galima nustatyti, ar visos nuotekos atitenka „Vilniaus vandenims“.
„Įmonės prašysime visų vamzdynų išvedžiojimų. (...) Matome ir avarinius buvusius išleistuvus, kurie tarsi vizualiai yra užkalti, tačiau bendros schemos prašysime“, – patikino M. Švaikauskas.
„Grigeo“ – vienas iš didžiausių „Vilniaus vandenų“ klientų. M. Švaikausko teigimu, per mėnesį ši įmonė dėl padidintos taršos yra tikrinama 10 kartų. Pastebėta, kad pastaruoju metu atliekami mėginiai yra švaresni nei ankstesni, todėl, sakė M. Švaikauskas, bus privalu nustatyti ir to priežastis.
Švaresnius mėginius gali lemti sumažintos gamybos apimtys, gamybos technologinio proceso pokyčiai, pačios bendrovės geriau išvalomos nuotekos ar kitos priežastys.
Aplinkosagininkai planuoja daugiau patikrinimų
Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas taip pat tvirtino, kad dėl neaiškumų teks tikslintis su pačia bendrove. Jis atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu pastebėta daugiau išleistuvų.
„Neaiškumų turime, bet pasitikslinsime, nes įmonė jau pateikė nuotekų tinklų schemas. Apžiūrėjome vizualiai, reikės sėsti prie brėžinių ir žiūrėti, ar viskas atitinka, sutampa, ar ne“, – sakė Ž. Lefikas.
Anot jo, bendrovė paskutinį kartą buvo tikrinta praėjusių metų pabaigoje. Tuomet patikra buvo atliekama dėl dokumentų išrašymo teisėtumo. Pažeidimų nustatyta nebuvo.
Atlikdami išsamesnius patikrinimus aplinkosaugininkai ketina tikrinti ne tik nuotekų tvarkymą, bet ir taršos šaltinius bei kitas sritis.
Gamybos apimtys sumažėjo, bet atleisti darbuotojų kol kas neplanuojama
„Įrodėme, kad nėra jokių paslėptų vamzdžių. Noriu pasakyti, kad esame ir toliau pasiryžę bendrauti su visomis atsakingomis institucijomis“, – po apsilankymo teritorijoje sakė T. Jazonis.
Paklaustas apie aplinkosaugininkų aptiktus papildomus vamzdžius, jis teigė, kad tai – seni vamzdžiai, kurie nebėra naudojami.
T. Jazonis pripažino, kad situacija Klaipėdoje paveikė iš „Grigeo“ gamybą Vilniuje. Anot jo, vis dėlto kol kas situaciją vertinti dar anksti.
„Reikšmingo pokyčio, kad atleistume darbuotojus, nėra. Turime sumažėjusius užsakymus. Po trijų ar keturių prabėgusių dienų sunku vertinti, kaip atrodys mūsų rezultatai. (...) Reikia pasižiūrėti bent mėnesio laikotarpį“, – tvirtino T. Jazonis.
Jis pridūrė, kad kol kas nėra mažinamos ir darbuotojų pamainos, užsakymų apimtys gana normalios, nors ir yra sumažėjusios ir bendrovė galėtų gaminti daugiau.
Apsilankyti nutarta visų šalių sutarimu
Kaip V. Benkunskas nurodė BNS, gamykloje apsilankyti buvo nutarta visų šalių iniciatyva.
„Kai viskas paaiškėjo, mes savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenų“ specialistų lygmeniu kalbėjome apie tai, kokia yra situacija Grigiškėse. Aišku, ir gyventojai Grigiškių sunerimę pradėjo siųsti tam tikrus signalus“, – BNS aiškino V. Benkunskas.
„Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis praėjusią savaitę atsiprašė dėl situacijos Klaipėdoje ir tikino, kad Vilniuje tokia situacija negali pasikartoti – esą bendrovės „Grigeo“ nuotekas tvarko „Vilniaus vandenys“ ir jos neleidžiamos į Neries upę.
„Kalbėjau ir su Vilniaus meru, aš jam paskambinau ir pasakiau: tikrai gali „Vilniaus vandenys“ atvažiuoti, gali apžiūrėti – mes atviri, mes parodysime. Tikrai garantuoju: niekas niekur neišteka“, – BNS sakė G. Pangonis.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos – teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienus metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
G. Pangonis sako, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį.
Jo teigimu, kai kurios nuotekos į Kuršių marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai. Kiek nuotekų pateko į marias, G. Pangonis sakė šiuo metu nežinantis.
Bendrovė pažadėjo atlyginti padarytą žalą.
