Verslas

2020.01.14 05:30

Lietuvos emigrantai per dešimtmetį perbraižė skrydžių žemėlapį, nors Jungtinė Karalystė neišstumiama iš lyderių

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.01.14 05:30

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos emigrantai perbraižė populiariausių „migrantinių“ skrydžių žemėlapį. Tiesa, pagrindinė svetur įsikūrusių lietuvių kryptis išliko ta pati – kelionės į Jungtinę Karalystę. O antrojoje vietoje buvusią Vokietiją ir Ispaniją išstūmė Norvegija. Justi ir imigrantų indėlis – gerokai padaugėjo oro kelių iš Ukrainos. 

Ryškiausiai pokyčius iliustravo gruodis, kai svetur gyvenantys lietuviai skrido namo švęsti metų pabaigos švenčių arba jų artimieji iš Lietuvos vyko pas svetur pėdą įmynusius giminaičius ar draugus.

2019-ųjų gruodį Vilniaus oro uoste pervežta 362,5 tūkst. keleivių – 5,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Palyginti su padėtimi prieš dešimtmetį, keliautojų skaičius gruodį išaugo daugiau nei pusketvirto karto.

Didžiausia apkrova Vilniaus oro uostui pastarąjį gruodį teko 17, 19, ir 21 dienomis – tuomet daugiausia parvyko emigrantų. Priešinga kryptimi – iš Lietuvos į užsienį – daugiausia paskutinį metų mėnesį skrista 13 ir 27 dienomis.

Paskutinį praėjusių metų mėnesį 20 proc. stiebėsi ir Palangos oro uosto rodikliai. Kaip aiškino Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, keleivių augimą pajūryje paskatino dar gana naujos „emigrantinės“ kryptys. Tai Bergenas Norvegijoje ir Dortmundas Vokietijoje. Tiesa, Dortmundas yra ir paklausi verslo kryptis.

Kauno oro uoste kalėdiniu periodu pervežta 86,9 tūkst. keleivių – 7,2 proc. daugiau nei prieš metus. Čia pirmuoju smuiku griežė Londonas.

Neužleidžia pirmosios pozicijos

Pirmoji kryptis tarp emigrantų ir prieš dešimtmetį, ir praėjusiais metais buvo Jungtinė Karalystė. O antroji vieta pasikeitė – 2009-aisiais šia pozicija dalijosi Vokietija ir Ispanija, pastaruoju metu antroji yra Norvegija. Trečioji dabar yra Vokietija.

Norvegijos krypčiai lūžio metais tapo 2014-ieji – tuomet Oslas buvo penktas pagal keleivių skaičių. Vien pernai į Oslą iš Vilniaus skrido per 260 tūkst. keleivių.

Per pastaruosius dešimt metų plėtėsi ir pasiūla pasiekti populiariausias šalis – skrydžių žemėlapyje gausėjo tų valstybių miestų, tiesiogiai pasiekiamų iš trijų Lietuvos oro uostų. Tarkim, Anglijos pasiūlą papildė Lidsas, Donkasteris, Liverpulis, Sautendas.

Taip pat skaitykite

Pernai tarp populiariausių krypčių rikiavosi ir Italija, Danija, Ukraina, Latvija, Lenkija, Ispanija ir Airija. Prieš dešimtmetį Dublinas, dabar kritęs į 10-ąją vietą, buvo kur kas aukštesnėje pozicijoje – penktoje vietoje.

Vieni traukia kitus

Ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka mano, kad tai, kas vyksta oro uostuose, išties yra lietuvių darbinės migracijos atspindys.

R. Lazutka priminė, kad, Lietuvai vos įstojus į ES, bendrijos senbuvės kurį laiką galėjo neįsileisti lietuvių darbo imigrantų, tačiau tokio draudimo nesiėmė taikyti Didžioji Britanija, Airija. Tai ir paskatino lietuvių antplūdį būtent į šias šalis.

Iki šiol šis srautas, anot ekonomisto, nenutrūko dėl žmogiškojo veiksnio – ten susibūrusi gausi lietuvių bendruomenė, gyvena artimųjų ar pažįstamų, tarkime, iš to paties kaimo, kurie gali padėti įsitvirtinti, pagelbsti bent jau patarimais.

„Vieni emigrantai traukė kitus“, – apibūdino R. Lazutka.

Jis išskyrė ir Ispaniją – nestigo ir į šią šalį dirbti vykstančių lietuvių. Ekonomistas mano, kad juos ten viliojo tai, kad darbo rinka Ispanijoje nėra griežtai sureguliuota.

„Žinoma, įstatymai yra, nelegalus darbas draudžiamas, tačiau yra nišų. Juolab lyginant, tarkim, su Švedija“, – sakė R.Lazutka.

2011-aisiais vartus darbo migrantams atvėrė Vokietija.

„Tuomet buvo laukiama, kad plūstelės į šią šalį lietuvių. Ir anksčiau ten vykdavo mūsiškių, daugiausia dirbti auklėmis, prižiūrėti senų žmonių. Tai labiau neformali darbo rinka. Tačiau 2011-aisiais didžiulio srauto augimo nepajutome. Manau, todėl, kad Vokietijoje griežtai sureguliuota darbo rinka, reikia kalbos, be jos sunku būtų išsiversti. Ten mažiau šešėlio ar pusiau šešėlio“, – svarstė R. Lazutka.

Emigrantai tampa lankstūs

Į Norvegiją, anot R. Lazutkos, traukia aukštos algos.

„Žinoma, ten aukštas ir pragyvenimo lygis, bet gerai žinome, kad emigrantai sugeba kukliai verstis“, – paaiškino sociologas.

Anot jo, patrauklu ir tai, kad apstu darbų, kurių patys norvegai ne itin imasi, – statybos, darbas žuvų dorojimo įmonėse.

Be to, ilgainiui lietuvius pradėjo traukti tai, kad įsitvirtinę ir jau laisviau jausdamiesi gali įsidarbinti tiesiogiai norvegų įmonėse, o ne per tarpininkus Lietuvoje.

Pasak R. Lazutkos, tie emigrantai, kurie dėl „Brexito“ suabejojo savo ateitimi Didžiojoje Britanijoje, pastaruoju metu dažnai pasirenka Norvegiją.

„Manau, kad tiesa, jog žmonės, kurie turi emigranto patirtį, tampa lankstūs. Ypač lyginant su tais, kurie niekada nebuvo išvykę. Jei žmogus padirbo, tarkim, Didžiojoje Britanijoje, jam jau lengviau persikraustyti į kitą šalį“, – sakė ekonomistas ir sociologas R. Lazutka.

Pas mus plūsta imigrantai

Oro uostų atstovas A. Stikliūnas įžvelgė ir dar vieną reikšmingą pokytį.

„Prieš dešimt metų lietuviai važiavo dirbti svetur. Dabar padėtis jau kitokia – pas mus atvyksta darbo imigrantai. Vien į Ukrainą iš Lietuvos bus skraidinama šešiomis kryptimis, prieš dešimt metų turėjome vos vieną – Kijevą“, – sakė A. Stikliūnas.

„Šalis pasiekė tokį lygį, kad pas mus plūsta imigrantai“, – pridūrė jis.

Tiesa, Ukrainos krypčių populiarumą lėmė ir tai, kad ši šalis vis patrauklesnė Lietuvos turistams, o ir verslo kelionių vis gausėja.

Taikosi prie poreikių

A. Stikliūnas sakė, kad Lietuvos darbo emigrantų ir imigrantų maršrutai diktuoja oro bendrovių elgseną. Tarkim, šiemet iš Palangos su „Norwegian“ bus galima skristi ir tarp emigrantų populiariomis kryptymis – į Stokholmą ir Kopenhagą, o iš Kauno – į Oslą. Pavasarį „Wizz Air“ skraidins keleivius į Vilnių iš Zaporožės (Ukraina), „Air Baltic“ – į Hamburgą.

Taip pat skaitykite

A. Stikliūnas pabrėžė, kad pernai Vilniaus oro uostas pasiekė rekordą – per metus keleivių skaičius peržengė 5 mln. (išvis 2019-aisiais trijuose oro uostuose pasiektas 6,5 mln. pervežtų keleivių rodiklis).

Prieš daugiau nei dešimt metų, 2008-aisiais, Lietuvos sostinėje taip pat buvo pasiektas rekordas – pervežta per 2 mln. keleivių. Tiesa, po metų šis rodiklis smarkiai smuko – iki 1,3 mln. keleivių: 2009-ieji buvo kriziniai Lietuvos aviacijai – bankrutavo oro bendrovė „FlyLAL“, o pavymui latvių įmonė „Air Baltic“ smarkiai apkarpė savo veiklos mastą Lietuvoje.