Verslas

2020.01.11 21:34

Išskirtiniu tempu senstančioje Lietuvoje sunkiausia įsidarbinti vyresniems

Skaičiuojama, kad per artimiausius 5 metus iš darbo rinkos Lietuvoje pasitrauks ir į pensiją išeis beveik 200 tūkstančių žmonių, o įsiliesiančio į darbo rinką jaunimo bus kone dvigubai mažiau.

Pasak sociologų, darbdaviai privalės prisitaikyti ir įdarbinti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau kol kas taip nėra. 41 proc. oficialiai ieškančių darbo – vyresni nei 50 metų. Kas ketvirtas iš jų darbo ieško ilgiau nei metus.

Arvydas varsto vairavimo mokyklos duris. Trisdešimt trejus metus dirbęs statybų sektoriuje, pašlijus sveikatai, šio darbo turėjo atsisakyti. Įveikęs ligą Arvydas ėmė ieškoti naujos profesijos. Darbo ieško jau pusantrų metų. Iki pensijos jam liko penkeri metai. Arvydas ruošiasi C kategorijos vairavimo egzaminui – taip atsivertų galimybė darbui prie vilkiko ar autobuso vairo. Iki tol darbo pokalbių jis turėjo daug.

Sociologai numato: darbdaviams reikės priimti daugiau vyresnio amžiaus žmonių

„Yra dar nuostatos darbdavių, aišku ne visų, bet yra tokia nuostata, kad pagyvenęs žmogus, jis gal neturi tokios reakcijos, gal nespėja, ir panašiai“, – sako darbo ieškantis vilnietis Arvydas Žiauka.

59 tūkst. Lietuvos gyventojų, šiuo metu užsiregistravusių kaip ieškantys darbo, yra vyresni nei penkiasdešimties metų. Tai – beveik pusė visų dabartinių bedarbių. Ši amžiaus grupė darbo rinkoje didėja sparčiausiai, bet įsidarbinti jiems sunkiausia.

„Jie galėtų duoti savo indėlį į visuomenę, jie daug ką žino ir daug ką moka, bet mes tiesiog išmetam į šiukšlių dėžę juos“, – sako Socialinių tyrimų centro vadovė Sarmitė Mikulionienė.

Būsimą iššūkį apskaičiuoti nesunku – per artimiausius penkerius metus į pensiją išeis beveik 200 tūkst. žmonių, o į darbo rinką ateisiančio jaunimo Lietuvoje – perpus mažiau.

„Ačiū Dievui, kad dabar grįžtančiųjų skaičius į Lietuvą lyginasi su išvykstančiųjų, tačiau mirštančiųjų turime apie 10 tūkst. per metus daugiau nei gimstančiųjų, tai vis tiek žmonių mažėjimas yra ženklus, ir kaip išlaikyti juos darbo rinkoje – labai rimtas dalykas“, – kalba Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

6 proc. Lietuvos dirbančiųjų – pensinio amžiaus. Tačiau norint išvengti didžiulio darbo rinkos susitraukimo ši dalis turės didėti. Lietuva sensta išskirtiniu tempu. Prieš 30 metų pensininkai sudarė dešimtadalį Lietuvos visuomenės. Dabar – penktadalį. Vis dėlto vyriausybė nusiteikusi optimistiškai. Sako, gal ir darbuotojų mažiau reikės, nes juos pakeis technologijos.

„Galbūt poreikis yra 100 tūkst. darbuotojų šiai dienai skaičiuojant, tačiau mes nežinom, koks bus kitais metais, nes labai rinka keičiasi“, – svarsto socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pakeisti požiūrį į senatvę esą reikės ne tik darbdaviams, bet ir patiems darbuotojams.

„Yra įrodyta, kad net ląstelių lygmenyje veikia pačius žmones, kaip jie galvoja apie savo senėjimą. Jei objektyviai, pozityviai, tai jie gyvena vidutiniškai 7,5 metais ilgiau, nei tie, kurie sako: oi, dabar sirgsiu, dabar tai jau viską prarasiu“, – kalba S. Mikulionienė.

Vidutinė gyvenimo trukmė Vakarų pasaulyje nuolat ilgėja, todėl, pasak sociologų, sulaukusieji 60 metų šiomis dienomis atitinka praeities 50-mečius. Arvydas naują karjerą pradėti tikisi jau artimiausiu metu.