Verslas

2020.01.12 20:43

Tuštėjantys Italijos miesteliai rado būdą išspręsti problemą: siūlo namus už eurą

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.01.12 20:43

Italijoje – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip tuštėjantys miesteliai mėgina pritraukti gyventojus: čia 20 gyvenviečių siūlo įsigyti namą už vieną eurą. Tuo metu Norvegijos miestelių savivaldybės gyventojus vilioja mažesniais mokesčiais ar iš dalies padengiamomis būsto paskolomis.

Kad ir Sicilijos saloje esantis Sambukos miestelis. Pasak LRT RADIJO bendradarbės Italijoje Daivos Lapėnaitės, čia gyvena apie 6 tūkst. žmonių.

„Buvo pateiktas 30 namų sąrašas ir čia įsigyti namus pageidavo net 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Sulaukus tokio didelio antplūdžio, teko skelbti aukcioną ir namai buvo parduoti ne už 1 eurą, bet už didesnę kainą – nuo 1 iki 21 tūkst. eurų. Daugelis įsigiję namus atsidarė viešbučius, restoranus, jogos studijas ar sveikatingumo centrus. Paprastai tai skirta net ne vietiniams, o turistams iš užsienio“, – sako D. Lapėnaitė.

Anot pašnekovės, miesteliai, kurie siūlo įsigyti namą už eurą, dažnai įsikūrę toliau nuo pagrindinių miestų ar jūros. Dėl tokio pasiūlymo jie sulaukė ne tik didelio žiniasklaidos, bet ir turistų susidomėjimo. Vien tai paskatino vietinį turizmą.

Tiesa, svarbiausia miesteliams pritraukti ne turistų, o gyventojų. Todėl namus už vieno espreso puodelio kainą perkantys žmonės įgyja daug kitų įsipareigojimų.

„Namus įsigiję žmonės privalo ten apsigyventi, bet taip pat turi įsipareigoti per metus nuo įsigijimo pateikti to namo restauracijos projektą ir per trejus metus pastatą suremontuoti. Taip pat įsipareigoti, kad visiems remonto darbams naudos tik vietinę darbo jėgą, visas medžiagas pirks tik vietinėse apylinkėse tam, kad paskatintų vietos ekonomiką. Pirmenybė teikta tiems, kurie sukūrė tam tikrą veiklą“, – aiškina D. Lapėnaitė.

D. Lapėnaitė pastebi, kad tuštėjantys Italijos miesteliai imasi ir mažiau populiarių priemonių: moka tūkstančio eurų išmoką naujagimio susilaukusioms poroms, atleidžia nuo kai kurių mokesčių ar finansiškai remia verslo pradžią.

Buvo pateiktas 30 namų sąrašas ir čia įsigyti namus pageidavo net 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Sulaukus tokio didelio antplūdžio, teko skelbti aukcioną

Ispanija taip pat susiduria su nykstančių regionų problema. Beje, dėl daugybės apleistų gyvenviečių vis labiau populiarėja terminas „tuščia Ispanija“.

Kad ir šiaurės vakarinėje dalyje esanti Galisija. Pasak šalies statistikos instituto, šiame Atlanto vandenyno skalaujamame regione kas savaitę gyventojai apleidžia po vieną kaimą. Iš viso tokių ištuštėjusių kaimų Galisijoje yra daugiau nei pusketvirto tūkstančio.

Kaimelis už 50 tūkst. eurų

Regionai labiausiai nyksta dėl mažo gimstamumo ir prastos infrastruktūros. Tačiau iniciatyvų, kaip spręsti gyventojų trūkumo problemą, – yra.

Galisijoje gyvenanti ispanė Rosy Costoya kartu su vyru įkūrė verslą. Jie pardavinėja ne tik atskirus namus, bet ir ištisus apleistus kaimus, prieš tai sutvarkę visus reikalingus dokumentus. Pora taip mėgina į regioną pritraukti naujų gyventojų.

Savivaldybės gyventojus vilioja mažesniais mokesčiais, statomais kultūros namais, baseinais, prisideda finansuodami būsto paskolą, netgi siūlo apsigyventi bandomajam laikotarpiui, kad žmonės pamatytų, ar jiems ta vieta tinka

Britų transliuotojui BBC R. Costoya sako, kad daugiausia klientų sulaukia iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų bei kitų Ispanijos regionų. Ypač susidomėjimas apleistais kaimais išaugo po to, kai apie vieną jų parašė Holivudo aktorė Gwyneth Paltrow.

Beje, visą kaimelį Galisijoje galima įsigyti ir už 50 tūkst. eurų. Kiti – brangesni, gali kainuoti iki 2-iejų milijonų eurų.

LRT RADIJO bendradarbio Norvegijoje Manto Tomkūno teigimu, daug šios šalies miestelių taip pat imasi įvairių priemonių, bandydami pritraukti gyventojus.

„Labiausiai kenčia šiauriniai Norvegijos rajonai. Iš ten žmonės kraustosi į pietinę Norvegiją. Labiausiai į Oslo regioną, kur žmonių koncentracija šalyje didžiausia. Čia juos vilioja didesnė infrastruktūra bei darbo galimybės. Savivaldybės gyventojus vilioja mažesniais mokesčiais, statomais kultūros namais, baseinais, prisideda finansuodami būsto paskolą, netgi siūlo apsigyventi bandomajam laikotarpiui, kad žmonės pamatytų, ar jiems ta vieta tinka“, – pažymi jis.

Dalis komunomis vadinamų savivaldybių imasi ir neįprastų priemonių. „Vienur gyventojai viliojami įteisinant namelius kalnuose kaip gyvenamuosius bei suteikiant naujakuriams galimybę medžioti šiaurės elnius. Kita Norvegijoje esanti komuna, kadaise garsėjusi žvejų uostu, ketina tapti modernaus meno ir amatų miestu, kad pritrauktų daugiau turistų ir tuo pačiu naujų gyventojų“, – LRT RADIJUI sako M. Tomkūnas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt