Verslas

2020.01.09 21:27

Buvęs aplinkos ministras apie „Grigeo“ taršą: įmonės vadovybė nori įrodyti, kad nieko apie tai nežinojo

Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo įmonės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą – praėjus dviem dienoms po to, kai nustatyta, kad ji leido į Kuršių marias nevalytas nuotekas. Planuojama patikrinti ir kitas grupės įmones. „Grigeo“ grupės prezidentas ir didžiausias akcininkas sako, kad nuotekos į marias pateko per avariją, per kiek jų ir koks kiekis – nežino.

„Dienos temoje“ – „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

– Paskelbėte, kad „Grigeo“ kuria fondą marių užterštumui tirti, kaip tas fondas veiks? Kas užtikrins, kad jis veikia nepriklausomai ir ką jis tirs?

G. Pangonis: Ketvirtadienį paskelbėme, kad įkursime tokį fondą ir skirsime pinigų, kad būtų ištirtos problemos mariose, jeigu tokių yra. Manau, kad fondas, kaip ir minėjau, nepriklausys nuo mūsų valios. Manau, tai bus skirta daugiau tiriamiesiems moksliniams, aplinkai sutvarkyti ar gamtai. Tai toks fondas. Šiuo metu mes dar nesame aptarę įstatų, kas prie to prisidės, bet, manau, kalbėsime su Klaipėdos miestu, su meru, su kitais žmonėmis, kurie duos tam tikrų idėjų.

Dienos tema. Navickas apie „Grigeo“: vadovybė nori įrodyti, kad nieko apie tai nežinojo (su vertimu į gestų k.)

– Ar esate numatę, kiek „Grigeo“ skirtų pinigų tam fondui? Ar čia bus tik idėjos to fondo veiklai?

G. Pangonis: Tai bus realūs pinigai. Dabar nenorėčiau atsakyti, kiek bus pinigų. Norėčiau pasakyti, kad turėtų būti reikšminga suma. Mes pasitarsim, kokios sumos, reikėtų, kad būtų aišku.

– Kas yra reikšminga suma? Ar pusė milijono reikšmingi, kuriuos „Grigeo“ buvo gavęs aplinkos taršos mažinimui užtikrinti?

G. Pangonis: Manau, pusė milijono ir daugiau. Tikrai, sakykime, apie tai eina kalba.

– Tyrimą, kas dabar yra išpilta į Kuršių marias, labai palengvintų, jeigu įmonė pateiktų sąrašą medžiagų, kurios buvo arba yra naudojamos gamyboje. O galbūt jau paruošėte tokį sąrašą?

G. Pangonis: Sąrašą, kokios medžiagos naudojamos gamyboje, galime iš karto pateikti. Niekas mūsų neprašė, bet jeigu kažkam reikia, galime iš karto pateikti, nes mes viską turime. Ketvirtadienį kalbėjome, kad reikia atlikti nuotekų tyrimus nepriklausomose laboratorijose ir pasižiūrėti, kas yra ir kas buvo, kad tikrai galėtume patikėti tais tyrimais, tai tas ruošiama ir tas bus padaryta bei pateikta.

– Prokuratūra įtaria, kad nevalytas nuotekos į Kuršių marias Klaipėdoje leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia. O jūs sakote, kad netyčia. Ir kad nuotekos į marias pateko per avarinį nuleidimą. Jūsų įmonių grupė vadina save tausojančia aplinką. Kokia buvo avarijų įmonėje arba atvejų, kai į gamtą patenka nevalytos nuotekos, kontrolės sistema?

G. Pangonis: Aš už tą pirmąjį pasakymą tikrai atsiprašau. Aš tikrai suklydau, kai pasakiau, kad tai avarija. Kadangi buvo tokia situacija, kai sužinojau, kad vyksta tyrimas ir tuo metu buvo krata daroma. Ir aš negalėjau prisiskambinti ir prisiskambinau, atsiliepė vienas iš technikų. Ir aš paklausiau: kas vyksta, kaip ir kodėl tos nuotekos? Jis pasakė: turbūt avarija nutiko. Aš pagalvojau, kad gal kažkokia avarija nutiko. Bet kai sužinojau, tai buvo leidžiamos nuotekos per avarinį vamzdį. Noriu pabrėžti, kad tai dalinai išvalytos nuotekos, tai yra po mechaninio valymo.

– Taip, bet ne po biologinio valymo?

G. Pangonis: Taip, tai tikrai užterštos, bet ne tiek užterštos, kurios ateina iš gamyklos.

– Bet vis dėlto ar buvo kažkokia sistema įregistruoti, kaip dažnai, dėl ko yra atidaromas avarinis nutekėjimo vamzdis?

G. Pangonis: Taip, tas vamzdis įrengtas tikrai ne specialiai, tai yra viena iš technologijos dalių ir jis neturėjo būti atidarinėjamas.

– Taip, bet mano klausimas: ar kas nors stebėjo, registravo ir domėjosi, kodėl ir kaip dažnai jis būdavo atidaromas?

G. Pangonis: Kiek aš žiūrėjau, tokio registro nėra. Jo nebuvo, nes jis neturėjo būti atidarinėjamas, tame ir buvo bėda. Dabar sunku nustatyti, kiek kartų, kada, kaip buvo atidaromas.

– Jūs esate ne tik 8 įmonių grupės prezidentas, bet esate ir „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys, niekada nekėlėte klausimo dėl kontrolės avarinio nuotekų išleidimo?

G. Pangonis: Toks klausimas nebuvo iškilęs valdyboje. Aš manau, kad tai administracijos klausimas. Ji turi suvaldyti, kad tokių klaidų nebūtų.

– Noriu paklausti buvusio aplinkos ministro K. Navicko. Ponas A. Pangonis mums sako, kad avarinio vamzdžio atidarymo dažnis kontroliuojamas nebuvo, nes vamzdis iš viso neturėjo būti atidaromas. Taip pat jis sako, kad nuotekos į marias pateko išvalytos mechaniškai, tačiau neišvalytos biologiškai. Ką reiškia mechaninis valymas?

K. Navickas: Mechaninis valymas reiškia, kad tos medžiagos, kurios neskyla vandenyje, tai medžio likučiai ar kokios kitos medžiagos, jos yra sugaudamos per sietą. Antras valymo etapas, kai mechaniškai apvalytas vanduo keliauja į valymo įrenginius, kur turi būti apvalomas biologiškai. Gamtai žalos nemažina tas faktas, kad vanduo išleistas apvalius jį tik mechaniškai.

Kalbas dėl avarinio nuleidimo vertinu labai paprastai, tai yra įmonės gynybinė taktika. Dabar bus siekiama visais būdais įrodyti, kad tai buvo daroma per legaliai įrengtą infrastruktūrą. Kad nieko nebuvo, jokių pakeitimų. Ir viskas įvyko netyčia. Įmonės vadovybė nori įrodyti, kad nieko apie tai nežinojo. Tai bus atrastas „dėdė Petras“, kuris atidarinėjo tą sklendę.

Po Vilniaus nuotekų avarijos, kai aš pradėjau dirbti, buvome pateikę visą sąrašą prevencinių priemonių. Viena iš jų – kad avarinio nuleidimo sklendės būtų plombuojamos. Ir tik atitinkamai informavus Aplinkos apsaugos departamentą, jos būtų nuimamos. Teisybės dėlei, reikia pripažinti, buvo dėmesys kreipiamas į miesto nuotekų valyklas, o ne tokių įmonių kaip „Grigeo“. Šioje vietoje šią spragą tikrai reikia užtaisyti.

– Mažinant administracinę naštą verslui, apie patikrinimus įmonės yra įspėjamos prieš dešimtį dienų ir tas yra visiškai suprantama, nes kartais įmonės turi pateikti daugybę dokumentų, juos reikia surinkti ir paruošti. Bet toks tikrinimas nebetenka prasmės tokiais atvejais kaip tas, dėl kurio mes čia dabar kalbame ir dėl kurio prekybos tinklai išima „Grigeo“ produkciją iš prekybos. Ar nereikia tos tvarkos dabar keisti?

K. Navickas: Man dar dirbant buvome parengę šituos įstatymo pakeitimus. Yra keista, kad beveik 1,5 m. užtrunka tuos įstatymus priimti. Ir iki šiol pajudėjo tik po Alytaus gaisro, iš Kaimo reikalų komiteto, atėjo į Aplinkos komitetą, bet Aplinkos komitete jau antras ar trečias mėnuo atsiranda papildomų klausimų, vis atsiranda papildomos informacijos rinkimo poreikis ir vėl tai nėra priimama.

Čia ir yra visa bėda, kad aplinkosauga Lietuvoje iki šiol yra formuojama per ūkininkų ir medžiotojų prizmę. Niekas iš tikrųjų negina ilgą laiką visuomenės interesų. Čia yra bėda, nes mes dar vis dėlto turime tą tokį sovietinį palikimą, kai mūsų sąmonė nesikeičia. Visuomenės interesai, mano supratimu, turi būti pirmiau, o paskui jau reikia žiūrėti į verslo interesus. Deja, turime kitokią situaciją.

– Ar aš teisingai suprantu iš to, ką jūs kalbate? Kad buvęs aplinkos ministras K. Navickas pripažįsta, kad Lietuvoje šiuo metu nėra efektyviai veikiančios nuotekų kontrolės sistemos?

K. Navickas: Efektyviai veikiančios visos aplinkos kontrolės nėra. Esu ne kartą pasisakęs ir galiu dar kartą pakartoti: sistema yra bedantė ir, matyt, tas visiems patogu, nes tada ir kontroliuojančios institucijos gali pagrįsti savo neveiksnumą, kad nematė vienos ar kitos problemos. Verslas taip pat turi galimybę vienaip ar kitaip apeiti tuos griežtus reikalavimus.

Po administracinės naštos mažinimo priedanga įstatymai buvo išplauti nuo labai konkrečių reikšmių ir konkrečių atvejų, kada turi įsijungti visa kontrolės jėga. Ir mes šitą situaciją turime. Nors siekis toks buvo, kol kas aš tos politinės valios stiprinti nematau.

– Pone Pangoni, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų valymo išlaidos buvo mažesnės negu kitų įmonių. Aš gerai supratau, kad jus kaip vadybininką, o ne kaip technologą įtikino argumentai, kad turėti savo įrenginius yra pigiau, negu valyti per „Klaipėdos vandenį“?

G. Pangonis: Taip. Kai svarstydavome biudžetus valdyboje, man įrodydavo, kad tai yra šiek tiek pigiau, negu tai daryti per „Klaipėdos vandenį“.

– Jeigu taip, ar ne logiška būtų buvę taip pat organizuoti valymo procesą ir kitose įmonėse, ar jūs bandėte analizuoti galimybę tą padaryti arba įdiegti?

G. Pangonis: Nebandėme, nes Vilniuje „Grigeo“ pirminis mechaninis valymas ir po to pumpuojama į „Vilniaus vandenis“, niekur kitur nuotekos nepatenka. Ir toje vietoje nebuvo niekada biologinių valymo įrengimų ir to mes nesiruošėme daryti, būdavo atiduodami iš anksčiau į „Vilniaus vandenis“. Klaipėdoje situacija buvo kita. „Grigeo Klaipėda“ arba prieš tai buvęs „Klaipėdos kartonas“ turėjo savo valymo įrengimus ir per juos buvo valoma jau prieš mums įsigyjant, jie taip vykdė veiklą.

– Klaipėdos meras ragina atlikti „Grigeo Klaipėdos“ vamzdynų geodezinę nuotrauką ir sako, kad tinklų planas parodytų, kur kokie tinklai iš tikrųjų yra po žeme. Ar galėtume tokią informaciją pateikti patys, kad išsklaidytumėte įtarimus?

G. Pangonis: Taip, jeigu tik toks reikalavimas bus, manau, galėsime pateikti.

– O be reikalavimo, tiesiog patys?

G. Pangonis: Manau, galime padaryti geodezines nuotraukas, užsakyti, kad pateiktų, padarytų ir taip toliau.