Pasirodžius informacijai, kad kartono produktus gaminanti „Grigeo Klaipėda“, kaip įtariama, į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas, „Grigeo“ įmonių grupė sulaukė ypač daug pasipiktinimo ne tik interneto erdvėje. Ketvirtadienį prie vienos iš įmonių grupės pastato Grigiškėse buvo surengtas piketas. Tiesa, į piketą susirinko vos keletas žmonių, daugelis iš jų – moksleiviai, kurie atvažiuoja po pamokų.
Piketą su skatinimu boikotuoti ir nepirkti „Grigeo“ grupės įmonių produkcijos ketvirtadienį organizuoja Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) ir Aplinkosaugos koalicija.
LVOA viceprezidentas Kęstutis Kupšys teigia, kad protestas organizuojamas siekiant nusiųsti žinią vartotojams, kad įmonės „Grigeo“ produktai yra netinkami, nes įmonė nesirūpina aplinka.
Jis taip pat pastebi, kad „Grigeo“ gaminami produktai, turintys „Grites“ prekės ženklą, yra pažymėti etiketėmis „ekologiškas“. Tačiau įmonės veiksmai, anot jo, rodo, kad aplinka yra ne saugoma, o teršiama.
Reaguodama į įvykius „Grigeo“ nusprendė sukurti fondą Kuršių marioms tvarkyti, kurio lėšomis bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti ir kitos, taip pat aplinkosaugos iniciatyvos. Tokius užmojus K. Kupšys vertina kritiškai.
„Kol kas jų fondas už 2 milijonus kvepia bandymu papirkti aktyvistus ir papirkti organizacijas, kurios galbūt kritiškai pažiūrėtų į jų reikalą. Labai nejaukiai jausčiausi, jeigu kažkuriuo momentu pasiūlytų mums, kaip nevyriausybinei organizacijai, imtis kokios nors bendros veiklos. Tikrai vargu ar susiviliočiau“, – tikina K. Kupšys.
K. Kupšys tikina, kad kol kas organizacija tolimesnių veiksmų nėra numačiusi, tačiau įvardijo „radikaliausią scenarijų“ – visuomeninį ieškinį įmonei.
LRT.lt primena, kad įtarimų dėl teršiamų marių sulaukė būtent „Grigeo“ įmonių grupei priklausanti „Grigeo Klaipėda“, gaminanti kartoną. Tuo metu protestas vyksta įmonių grupės gamyklos Grigiškėse. „Grigeo“ valdo gerai žinomą Lietuvos prekių ženklą – „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės ir kita produkcija.
„Vienintelis greitos reakcijos ginklas, kurį turi savo rankose vartotojas – tai jo piniginė. Rinkdamasis produktus, dėčiau atgal į lentyną tas prekes, kurių gamintojai daro žalą aplinkai,“ – sako K. Kupšys.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje didžiausias akcininkas ir grupės prezidentas Gintautas Pangonis teigė, kad į šį protestą reaguoja skaudžiai, mat tualetinį popierių ir kitus produktus gaminanti įmonė veikia skaidriai,o įtarimai mesti kitai – Klaipėdoje įsikūrusiai įmonei „Grigeo Klaipėda“. Tačiau jis dar kartą atsiprašė visuomenės ir prisiėmė atsakomybę kaip įmonių grupės vadovas.
„Žmonės gana skaudžiai reaguoja į tai, ir tai yra kaip protestas. Aš noriu už tai atsiprašyti, ir dėl tos įmonės, kuri nusižengė (turi omenyje „Grigeo Klaipėda“), tikrai nėra kaltos visos kitos, kurios laikosi visų ir standartų, ir jais vadovaujasi tuo. Mums skaudu. Atsiprašau visuomenės ir visų kitų, tikiuosi, kad žmonės tai supras“, – ketvirtadienį konferencijoje sakė G. Pangonis.
Anot Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, galima stebėti akivaizdų pasikartojantį valstybės institucijų aplaidumą.
Taip pat skaitykite
„Sistema veikia pagal tą patį šabloną: aptikus išskirtinio masto žalą aplinkai, reaguojama. Tačiau faktiškai aplinkos apsauga yra pamiršta, jai nuolat stinga lėšų ir dėmesio. Manau, kad tai yra tiesioginė valstybėje įsivyravusio „pinigai svarbiausia“ požiūrio išdava. O rezultatas – niokojama gyvenamoji aplinka ir skurdinama bioįvairovė. Tokiomis sąlygomis pamoką teršėjui turi suteikti vartotojas“, – teigia L. Paškevičiūtė.
LRT.lt primena, kad „Grigeo“ produkcijos pirkimą jau yra sustabdę tokie prekybos tinklai kaip „Senukai“, „IKI“ ir „Norfa“.
Taip pat skaitykite
Vienoje iš „Grigeo“ įmonių grupės narių – „Grigeo Klaipėda“ – antradienį po teisėsaugos atliktos operacijos aptikta, kad įmonėje susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į Kuršių marias.
Susisiekimo ministras Kęstutis Mažeika DELFI laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad įmonė teršalus į Kuršių marias galimai leidžia jau nuo 2012 metų, o dėl to gamtai padaryta žala gali siekti net 60 mln. eurų.
