Verslas

2020.01.09 05:30

Prastos žinios tiems, kas laiku neatostogavo: darbdaviui nesutikus suteikti atostogų, galite likti nieko nepešę

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.01.09 05:30

Jeigu mėgstate neatostogauti ir savo sąskaitoje jau turite sukaupę atostogų už laikotarpį iki 2017 m. liepos, turėtumėte susirūpinti, nes sukauptomis atostogomis galite ir nepasinaudoti. Tam gali užtekti darbdavio nesutikimo.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui buvo nustatyta, kad per trejus metus, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., darbuotojai iki tol sukauptas atostogas privalo išnaudoti, nes kitaip į jas praras teisę.

Tai reiškia, kad iki liepos 1 d. reikia suspėti paatostogauti, o ne pradėti atostogauti ar pateikti prašymą dėl atostogų kitu laiku.

Tačiau ką daryti, jeigu atostogų dienų sukaupta itin daug, o darbdavys atostogų išleisti tiesiog nenori arba žmogus nusprendžia išeiti iš darbo ir tų atostogų taip ir nepanaudoja?

Kompensaciją gauti galima, bet yra viena sąlyga

Jeigu žmogus nusprendžia savo darbo vietą palikti, labai sunerimti nereikėtų – už nepanaudotas atostogų dienas jam priklauso kompensacija. Tačiau yra viena sąlyga – darbdavys negali būti verčiamas mokėti kompensacijos už daugiau nei tris atostogų mėnesius.

Taigi jei darbuotojas atostogų nepanaudojo daugiau kaip trejus metus, tam tikra prasme dalį šių atostogų jis praras. Pavyzdžiui, darbuotojas dėl kažkokių priežasčių neatostogavo penkerius metus, jis turės sukaupęs penkis mėnesius atostogų, tačiau kompensaciją gaus tik už tris, jei darbdavys nesutiks kompensuoti likusio laiko.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė pataria, kad tokiu atveju galima tartis, jog darbuotojas, išeidamas iš darbo, už dalį atostogų gauna kompensaciją, kitą dalį atostogų panaudoja, o atleidimo iš darbo diena nukeliama po atostogų.

Tačiau D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, ar darbdavys privalo su tokia sąlyga sutikti: „Klausimas Darbo inspekcijai – ar darbdaviui yra pareiga už tuos du mėnesius sumokėti atostoginius. (...) Darbdavys nori sumokėti mažiau. Jeigu nėra susitarimo ir jeigu darbdaviai nemoka tų atostoginių, ar darbuotojas pralaimės bylą? Kas bus, jeigu žmogus kreipsis į Darbo inspekciją ir prašys atostoginių už penkerius metus?“

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisė skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius LRT.lt paaiškina, kad šalių sutarimu atostogos gali būti suteiktos ir atleidimo diena gali būti nukelta. Tokiu atveju darbuotojui priklausytų ir atostoginiai.

Vis dėlto kilus nesutarimui dėl atostogų suteikimo būtų svarbu nustatyti, ar darbuotojas atostogomis galėjo pasinaudoti, bet nesinaudojo, ar atostogauti negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

„Atostogos bendrai suteikiamos pagal atostogų grafiką arba šalių susitarimu. Jeigu darbuotojas su darbdaviu susitaria „aš dabar noriu eiti atostogauti“, darbdavys sutinka, forminamos atostogos. Jei darbuotojas nori eiti atostogų, bet darbdavys dėl neobjektyvių aplinkybių nenori jų suteikti, čia būtų galima sakyti, kad darbuotojas neturėjo galimybės pasinaudoti tomis atostogomis“, – nurodo Š. Orlavičius.

Nesutikęs suteikti atostogų darbdavys kaltas ne visada

Anot Š. Orlavičiaus, objektyvios priežastys, dėl kurių darbuotojas nepasinaudojo atostogomis, gali būti individualios. Galbūt sukauptų atostogų panaudoti nepavyko dėl vaiko priežiūros atostogų, ilgai užsitęsusios ligos ar todėl, kad nesutiko darbdavys.

Š. Orlavičius atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju galėtų būti kreipiamas dėmesys ne tik į vienkartinį atsisakymą suteikti atostogas, bet ir į visą laikotarpį.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus, skubėdamas pasinaudoti susikaupusiomis atostogomis, paprašo net kelių mėnesių atostogų ir darbdavys jų suteikti nesutinka, tai dar nereiškia, kad šioje situacijoje būtų kaltas darbdavys.

„Ginčo atveju gal būtų žiūrima, kodėl kitus dvejus metus nebuvo atostogauta, ar per tą dvejų metų laikotarpį taip pat buvo kažkokių panašių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo pasinaudoti tomis atostogomis, ar ne. Čia jau reikia vertinti konkrečią situaciją“, – komentuoja Š. Orlavičius.

Jei darbuotojas iš tiesų yra teisus ir darbdavys net kelerius metus nesutikdavo suteikti atostogų, savo teisumą jis turėtų įrodyti, pateikdamas dokumentus.

Atkreipus dėmesį, kad kartais prašymai suteikti atostogas gali tiesiog nugulti stalčiuje ir oficialiai taip ir nebūti nei patvirtinti, nei atmesti, Š. Orlavičius sako, kad tokiu atveju derėtų atsižvelgti į konkrečios įmonės atostogų suteikimo tvarką.

„Turbūt, jeigu mes prašymą teikiame per sistemą arba nunešame registruoti (vis tiek tokie prašymai turėtų būti kažkaip registruojami), galime paprašyti administratoriaus, sekretoriaus patvirtinimo, kad tas prašymas buvo gautas. Tai jau būtų įrodymas, kad darbuotojas pateikė prašymą. Arba, jeigu ateiname tiesiai pas vadovą, kad jis pasirašytų, galima turėti iš karto dvi kopijas. Vieną palikti darbdaviui ir paprašyti, kad ant kitos pasirašytų, jog prašymą gavo. Tai vėl būtų įrodymas, kad mes pateikėme tą prašymą, kad būtų suteiktos atostogos“, – tvirtina Š. Orlavičius.

Sąlygos darbuotojams gali būti ir geresnės, nei numato Darbo kodeksas

Specialistas atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse iš esmės numatomi minimalūs reikalavimai. Darbdaviui nusprendus, darbuotojams gali būti taikomos ir geresnės sąlygos.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo ir turi sukaupęs daugiau kaip trejų metų atostogas, darbdavys gali pasirinkti kompensaciją sumokėti ir už perviršį.

„Darbdavys privalo sumokėti tiek, kiek jam priklauso sumokėti, bet savo gera valia, sakykime, suprasdamas situaciją, galbūt žmogus ilgai dirbo, buvo lojalus, gali pagerinti tą padėtį ir išmokėti daugiau. To Kodeksas nedraudžia“, – sako Š. Orlavičius.

Darbdavys taip pat gali nuspręsti darbuotoją išleisti sukauptų atostogų ir po liepos 1-osios ar taikyti kitas nuolaidas.

„Leidžiama gerinti darbuotojo padėtį, palyginus su tuo, kas numatyta Darbo kodekse. Mes galime suteikti darbuotojui ne 20 darbo dienų atostogų, o 30 ar 50. Kodeksas mums leidžia gerinti darbuotojo padėtį“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Susiskaičiuoti, ar turite „per daug“ atostogų, galite ir patys

Tiems, kas dvejoja, ar jų turimos atostogų dienos gali pranykti, ar ne, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė D. Čibirienė rekomenduoja tiesiog atsakyti į du klausimus. Pirmiausia, žmogui derėtų žinoti, kiek atostogų dienų per metus jam priklauso.

„Tradiciškai, pagal Darbo kodeksą, jeigu žmogus įmonėje neturi didelio darbo stažo, jam priklauso 20 d. d. Tačiau yra įvairios sutartys, kuriose darbdavys gali pasakyti: duosiu daugiau, nei Darbo kodeksas nustato. Yra darbdavių, kurie duoda ne 20 d. d., bet 28, 35 ir t. t. Yra darbų, kurių atstovams dėl darbo sudėtingumo ir didelės nervinės įtampos, remiantis Darbo kodeksu, numatytas atostogų laikas ne 20 d. d., bet ilgesnis – 35 d. d.“, – akcentuoja D. Čibirienė.

Jei žmogus nėra tikras, kiek darbo dienų jam priklauso, į tai gali atsakyti darbdavys ar darbovietės buhalteriai. Tuomet, pataria D. Čibirienė, reikėtų užduoti ir antrą klausimą – kiek atostogų dienų esu sukaupęs.

Atostogos, sukauptos po 2017 m. liepos 1 d., niekur nepradingsta trejus metus, todėl jos rūpesčio kelti neturėtų. Susirūpinti reikėtų tada, kai atostogų dienų sąskaitoje yra daugiau.

Pavyzdžiui, darbuotojui per metus priklauso 20 darbo dienų atostogų. Kadangi pastarųjų trejų metų atostogos po liepos 1 d. nepradings, jis savo sąskaitoje nesijaudindamas gali turėti 60 darbo dienų atostogų. Tačiau, jeigu dienų yra daugiau, minėtą skaičių viršijančias dienas derėtų panaudoti dar iki šių metų liepos.

„Buhalteris gali pasakyti, kad tu esi sukaupęs 70 darbo dienų. Ką tai reiškia? Yra daugiau nei treji metai. Vadinasi, tos 10 dienų jau yra viršijančios. Reikėtų darbuotojui suklusti ir pasistengti greičiau paatostogauti“, – sako D. Čibirienė.

Mažėjant darbo užmokesčiui atostogomis derėtų pasirūpinti anksčiau

Dėmesį derėtų atkreipti ir į savo darbo užmokestį. Kaip LRT.lt sako advokatų kontoros „Jurex“ advokatė Kotryna Jakavičiūtė, atostoginiams apskaičiuoti yra vertinami paskutiniai trys darbo mėnesiai: „Pavyzdžiui, jei darbo sutartis nutraukiama sausio 15 d., kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama pagal spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių vidutinį darbo užmokestį.“

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė D. Čibirienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kintant darbuotojo pareigoms ir mažėjant algai, per metų metus sukaupti atostoginiai gali galiausiai būti apskaičiuoti pagal mažesnę algą.

„Visada, kai darbo užmokestis mažėja mažėjant krūviui ar dar dėl kokių nors priežasčių, darbuotojui būtų kaip ir naudinga už tą periodą kaip galima greičiau pasiimti atostogas, kad nebūtų tokio liūdesio, kai žmogus gauna atostoginius ir jie gerokai mažesni“, – ragina D. Čibirienė.

K. Jakavičiūtė primena, kad dabar galiojantis Darbo kodeksas ir toliau neleis kaupti atostogų, teisė į jas bus prarandama nuo suteikimo praėjus trejiems metams.

„Geriausia teisės į nepanaudotas atostogas praradimo prevencija – šių atostogų panaudojimas laiku, nes išnaudotos atostogos neprarandamos“, – teigia K. Jakavičiūtė.

Nors tiksliai žinoti, kiek darbuotojų vis dar nėra pasinaudoję turimomis atostogomis, nėra galimybės, K. Jakavičiūtė pastebi, kad praktikoje atvejai, kai darbuotojai neatostogauja, nėra reti.

„Tai greičiausiai lemia lūkestis gauti didesnę kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbo sutartį nutraukus. Toks „taupymo“ būdas nėra efektyvus ilgalaikiuose darbo santykiuose – dalis atostogų kasmet yra prarandama, todėl bendras nepanaudotų atostogų dienų skaičius, išdirbus įmonėje ilgiau nei trejus metus, nebedidėja“, – pabrėžia K. Jakavičiūtė.

Jos vertinimu, šią problemą galėtų išspręsti ir vidinės įmonės taisyklės, kurios apibrėžtų, kokią atostogų dalį kasmet privalu panaudoti.