Verslas

2020.01.08 09:12

Karbauskis apie Kuršių marių taršos mastą: verslui suduotas didelis smūgis

socialdemokratai reikalauja ir aplinkos ministro atsakomybės; atnaujinta 10.07
Paulina Levickytė, ELTA2020.01.08 09:12

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad į Kuršių marias galimai išleistos neišvalytos nuotekos sukels didelį visuomenės nepasitikėjimą verslu. R. Karbauskis viliasi, kad kaltininkai bus rasti, o nusikaltimo žala bus kompensuota.

„Sunkiai įsivaizduoju kaip reikia taip mąstyti, kad savo verslą vystyti, būtent taip elgiantis. Bet mes esam skirtingo mentaliteto žmonės, įvairūs verslininkai įvairiai elgiasi. Tai yra nusikaltimas, akivaizdu. Atitinkamai, tikiuosi, tyrimas duos savo rezultatus ir kalti kompensuos (žalą – ELTA). Bet pasitikėjimas verslu labai stipriai nukenčia. Dėl vienos įmonės, dėl vieno vadovo, savininko sprendimo verslui suduotas didelis smūgis“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Socialdemokratai reikalauja, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiimtų atsakomybę dėl Kuršių marių taršos ir aplinkos apsaugos sistemos negebėjimo efektyviai kontroliuoti aplinkos taršos atvejų.

Atskleistas taršos atvejis, kai paaiškėjo, kad AB „Grigeo Lietuva“ beveik visas atliekas leido tiesiai į Kuršių marias, socialdemokratų manymu, rodo ne tik verslo įmonės cinišką pelno siekimo interesų priešpastatymą prieš visus kitus – gamtos apsaugos ir gyventojų sveikatos poreikius, bet taip pat aplinkos apsaugos sistemos spragas.

„Toks žalos gamtai ir žmonėms mastas tikrai reikalauja ne tik atitinkamai nubausti įmonę ir išieškoti iš jos atlyginti tą žalą, bet, akivaizdu, kad tai yra ir tiesioginė aplinkos ministro atsakomybė, jeigu aplinkosaugos sistema nepajėgi užtikrinti taršos kontrolės ir monitoringo. Jeigu tokie nevalytų atliekų kiekiai – šimtai tūkstančių tonų - galėjo būti pilami tiesiai į marias, nuodyti gamtą ir žmones, tai vadinasi, kontrolės spragų tokiems milžiniškiems ir smulkesniems pažeidimams gali būti ir kur kas daugiau“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Nematau pagrindo aplinkos apsaugos ministrui džiūgauti dėl pagaliau pavykusios operacijos, nes metų metus Klaipėdos gyventojai buvo priversti gyventi smarvėje, jų skundai likdavo be atsakymų. Marios buvo baisiai teršiamos. O tuo tarpu valdančiųjų reformuojama aplinkosaugos sistema nesugebėjo rasti ir nustatyti tokio, kaip paaiškėjo, milžiniško masto taršos. Panašu, kad „valstiečių“ reformos kvepia kaip tos užterštos Kuršių marios“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Pasak socialdemokratų, pastaruoju metu tai ne pirmas atvejis, kai gyventojai kenčia ir skundžiasi dėl teršalų, dažnai pavojingų jų sveikatai ir gamtai, o aplinkosaugininkų ir aplinkos ministro reakcija kelia įvairių abejonių. Taip nutiko ir per padangų gamyklos gaisrą Alytuje, kurio pasekmės krašto gyventojams, ugniagesiams, gamtai tebeskaičiuojamos. Dabar – dėl neįmanomos smarvės nuolat skundėsi klaipėdiečiai, tačiau taršos šaltinis taip ir nebuvo įvardijamas.

„Šiuo atveju stebina aplinkosaugininkų neveiklumas, kai tiek laiko Klaipėdoje nesugebėta nustatyti smarvės ir taršos šaltinio. Panašu, kad aplinkosaugininkai kartais irgi veikia kažkokių interesų rate. Prokurorai turėtų ištirti ne tik, kokią žalą Klaipėdoje padarė įmonė „Grigeo“, bet, ar šiuo atveju aplinkosaugininkai nebuvo susiję su verslu, ar nepadėjo dangstyti teršėjų,“ – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas Linas Balsys.

ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos antradienį paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.

Kaip skelbiama, aplinkai padaryta žala gali siekti ne vieną milijonų eurų. Atsižvelgiant į tai, bendrovei „Grigeo Klaipėda“ sausio 7 dieną buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis.

Prokurorų manymu, gamtai padaryta žala yra tyčinė, siekiant išvengti mokesčių ir kitų turtinių nuostolių.

Kasčiūnas siūlo griežtinti patikrą investicijoms į Lietuvai svarbius strateginius objektus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.

„Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Komisija, vertindama investuotojo atitiktį nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis. Toks reikalavimas Komisijai susiaurintų interpretavimo galimybes, vertinant galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui“, – įstatymo pataisas komentavo Seimo narys.

L. Kasčiūno teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kada strateginę reikšmę visam regionui turinčius energetinius projektus, Lietuvoje įgyvendina šalies rangovas, turintis verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus, taip pat tamprių ryšių su tų šalių valdžios institucijų atstovais, apie kuriuos perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Tačiau rangovą tikrinusi Komisija jokių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Nors tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija valstybiniai užsakymai yra dažnai paremti tampriais ryšiais su verslo atstovais ir politinėmis protekcijomis. O Lietuvos įmonės dalyvavimas tų šalių projektuose didina riziką, kad, pavyzdžiui, gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio projekto įgyvendinimas“, – sako L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, taip pat reikia atsižvelgti ir į Kinijos didėjančią įtaką, investuojant į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. Parlamentaras pastebi, kad pernai gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjančios Kinijos įtakos ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai.

„Reikia pastebėti, kad Kinija savo dalyvavimą globalioje laisvos prekybos erdvėje derina su komunistų partijos išlaikoma vidinių procesų kontrole ir ekonominiu protekcionizmu. Tai kelią riziką, kad tokios investicijos, ypač į strateginius ūkio sektorius, gali būti išnaudojamos galimam šnipinėjimui ar bandymams daryti įtaką politiniams procesams“ – sako L. Kasčiūnas.

Tikimasi, kad priėmus įstatymo projektą bus labiau suvaldomos nacionaliniam saugumui galinčios kilti rizikos ir grėsmės

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt