Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atliktas bendras auditas parodė, kad „Rail Baltica“ projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.
Projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto, kuris nustatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų susitarimuose. Nuo sutarto laiko grafiko viso projekto atskirų veiklų įgyvendinimas atsilieka vidutiniškai 1,5 metų.
Apskaičiuota, kad pirmojo pasirašyto dotacijos susitarimo biudžetas bus viršytas 59,3 mln. eurų, nors antrojo dotacijos susitarimo biudžetas yra 231 tūkst. eurų mažesnis už nustatytąjį, praneša Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiosios audito institucijos.
Auditas parodė, kad pasirinktas projekto įgyvendinimo modelis neprieštarauja Baltijos valstybių teisės aktams, o tarp paramos gavėjų ir projekto vykdytojų nėra interesų konfliktų. Tačiau nėra mechanizmo, kuris užtikrintų bendros išeities, kai nesutampa jų poreikiai, radimą. Taip prarandamas laikas, nes skiriasi Baltijos šalių tolimesnė projekto valdymo vizija, pavyzdžiui, ieškant sprendimų dėl už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ tolimesnio finansavimo ar infrastruktūros valdymo modelio.
AAI taip pat nustatė, kad, nors visos trys Baltijos šalys yra įtraukusios projektą „Rail Baltica“ į valstybės biudžeto planavimą, tačiau nė viena iš jų nėra pasitvirtinusi ilgalaikio finansavimo planų iki projekto pabaigos. Šalys taip pat neturi planų, užtikrinančių projekto nacionalinį finansavimą, jei jo įgyvendinimo išlaidos būtų didesnės, nei planuotos, ir ES bendras finansavimas būtų mažesnis, nei numatyta.
Įgyvendindama projektą „RB Rail AS“ bendrovė parengė išsamias, į projektą orientuotas viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymo procedūras ir taisykles. Be to, sukūrė kokybės kontrolės sistemą ir rengia rizikos valdymo sistemą.
AAI pateikė rekomendacijas „RB Rail AS“ ir jos akcininkams bei atsakingoms ministerijoms visose šalyse. Pagrindinės: visais lygmenimis susitarti dėl sprendimo priėmimo mechanizmo įgyvendinant projektą, pokyčių ir rizikos valdymo planų, siekiant sumažinti riziką, kad projektas nebus įgyvendintas laiku ir bus viršytas jo biudžetas.
Rekomenduota įvertinti ir ilgalaikį projekto nacionalinį finansavimą, įskaitant atvejus, kai išlaidos didėja arba ES finansavimas yra mažesnis, nei planuota.
Laikinai einantis „RB Rail AS“ vadovo ir valdybos pirmininko pareigas Agnis Driksna sako, kad svarbiausias tikslas – užbaigti projekto įgyvendinimą iki 2026 m.
„Pasitikime ir gerbiame bendro audito, kurį atliko nepriklausomos Estijos, Latvijos ir Lietuvos audito institucijos, išvadas. Esame pasiryžę veikti ir jau ėmėmės priemonių, skirtų pasiekti apčiuopiamų pokyčių srityse, kurias įvardijo auditoriai.
Audite pabrėžiamos grafiko ir biudžeto rizikos, tačiau mūsų tikslas – užbaigti projektą 2026-aisiais. Esame įvardinę tam būtinas sąlygas, įskaitant ir geresnį sprendimų priėmimo procesą projektavimo ir statybos metu bei laiku skiriamą finansavimą. Jei šios sąlygos bus įgyvendintos efektyviai, „Rail Baltica“ projektas bus užbaigtas laiku“, – atsiųstame bendrovės komentare cituojamas A. Driksna.
Vertindamas „Rail Baltica“ kaštų augimą, „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas Ignas Degutis sako, kad kuo ilgiau vyksta „Rail Baltica“ projektavimas, tuo daugiau techninės informacijos tampa prieinama planuotojams ir tuo aiškesni tampa suinteresuotųjų šalių poreikiai.
„Rail Baltica“ kaina visose šalyse bus perskaičiuota 2021-aisiais užbaigus detalųjį techninį projektavimą ir atlikus papildomas keleivių ir krovinių srautų studijas. Tačiau yra ir daug galimybių konsoliduoti projekto kaštus pasitelkiant bendrus pirkimus ir išmanius inžinerinius sprendimus“, – cituojamas I. Degutis.
I. Degutis pabrėžia, kad visos planuojamos veiklos atitinka pirmuoju susitarimu skirto finansavimo sąlygas ir nustatytą kalendorių.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su Europos geležinkelių tinklu ir taps pagrindiniu perkrovos centru. Taip pat vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ įrengti darbai. Pačiai „Rail Baltica“ linijai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, pasak „Lietuvos geležinkelių“, jau baigtos.
