Verslas

2020.01.06 15:13

Dėl pažadų nesilaikymo Dargis valdžia nusivylęs, bet pripažįsta: pasiūlymų iš partijų turiu, tačiau nesu apsisprendęs

Apie tai, kad valdančiosios daugumos mokestiniai pakeitimai kelia papildomą rūpestį, prabilo stambiausios verslo organizacijos vadovas Robertas Dargis. Jie kuria nestabilią ir sunkiai prognozuojamą verslo aplinką. O nestabili verslo aplinka – pagrindinė rizika plėtrai lūkesčių apklausose nurodo beveik 40 procentų įmonių vadovų. Pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis – pirmasis naujų metų „Savaitės“ svečias.

– 2017 metais verslas kartu su profsąjungomis, su Vyriausybe buvo pasirašęs susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Ir ten buvo punktas, kurį aš netgi noriu pacituoti – „nedidinti bendros mokestinės naštos verslui ir vadovautis principu, kad vieni mokesčiai būtų didinami mažinant kitus“. Bet Vyriausybės žinia yra – pasikeitė situacija ir todėl teko elgtis visiškai priešingai. Ar jūs tebelaikote, turiu galvoje verslą, susitarimą galiojančiu?

– Matyt, kad ne, dėl tos paprastos priežasties, jog kai kurie to susitarimo punktai yra pažeisti arba taip, kaip mes deklaruojame, yra jų nesilaikoma. Situacija nėra vienareikšmiška, nes mes puikiai suprantame ir žaidėjus, kurie prie stalo sėdi. Vyriausybės iniciatyvos keisti mokestinę aplinką didelės nebuvo, nors, kita vertus, mes matėme ir Vyriausybės nesipriešinimą tiems keitimams, bet matėme, kad didžiausios iniciatyvos pokyčiams išeina iš Seimo. Per naktį atsirasdavo – tai bus pelno mokestis, tai bus apyvartos mokestis, tai dideliems prekybos centrams, tai mažiems prekybos centrams, tai tą darysime. Tas tik demonstravo tokį nenuoseklumą, nes jeigu jau žiūrėti, ko labiausiai verslas tikisi iš Vyriausybės ir apskritai iš valdančiųjų, tai – stabilumo.

– Tai jūs trauksitės iš to susitarimo?

– Mes trauksimės iš to susitarimo ir tas įvyks turbūt per artimiausias savaites.

– Šitame susitarime irgi yra, kad „siūlomus mokestinius pakeitimus iš anksto aptarti su susitarimą pasirašiusių organizacijų vadovais“. Tai ar jūs norite pasakyti, kad jūs irgi nieko nežinojote ir Vyriausybė jūsų neįspėjo, nepaaiškino ir nesikalbėjo prieš tai?

– Absoliučiai. Man atrodo, kad ir pačiai Vyriausybei kai kurie pakeitimai tokia pat buvo naujiena, kaip ir mums.

– Tai išeitų, kad biudžetas, už kurį tiesiogiai atsakinga Vyriausybė – finansų ministras, premjeras – ir jie nežino, Seimas daro kažką savo, tai gal tada negali sėdėti tokiam poste ir toliau tęsti darbo?

– Čia turbūt ne mūsų diskusijos objektas yra, bet iš esmės, aš manyčiau, kad ta deklaracija, kurią daugumos lyderis pasakė iš karto pradėjus veikti Seime, kad Seimas perima visą valdymo svorio centrą ir kad Seimas nurodys Vyriausybei, ką ir kaip daryti, tai tam tikra prasme Lietuvos politinėje padangėje, ypač Lietuvos valstybės valdymo padangėje, buvo naujiena. Nes šiaip Vyriausybė daugiausiai turėdavo svorio. Tai šitoje vietoje, man atrodo, kad mes matėme tokią naują dramą, kuri tarp Seimo daugumos, Seimo daugumos vadovų ir Vyriausybės vyko mūsų akyse, nes tų pasiūlymų įstatymų keitimui iš Vyriausybės, aš manau, daug ir nebuvo. Bet, tiesą sakant, iš kitos pusės, Seime, pateiktus siūlymus, jie palaikė. Taip, kad čia vėl yra toks dviejų rankų darbo žaidimas.

– Gerai, bet panašu, kad šita dabartinė valdžia, apie kurią mes su jumis kalbame, yra nuvylusi visuomenę, o kaip verslą, ar verslas, galima pasakyti, yra nusivylęs valdančiaisiais, šita valdžia, aš turiu galvoje ne tiktai Vyriausybę, bet ir Seimą?

– Jis keitėsi, nes, labai gerai prisimenu 2016 metus, kai pradėjo dirbti šita dauguma ir šitos daugumos Vyriausybė, iš pradžių buvo didelis palaikymas ir Vyriausybės intencijos buvo tikrai ganėtinai geros – pakeisti tą nusistovėjusią praktiką Lietuvos valstybės valdyme, bet su laiku tas viskas keitėsi. Gal prasidėjo jau ateinančių prezidento rinkimų įtaka, sakykime? Tada noras yra tam tikrus sprendimus greitinti, kurie turi įtaką žmonių nuomonei, kad kažkas tuoj pat atsitiko. Ir, aš manau, kad iš esmės buvo nueita nuo tų labai svarbių struktūrinių reformų, apie kurias tiek daug buvo kalbėta prieš rinkimus ir rinkimus laimėjus.

Mokesčių reforma, kuri priimta 2018 metais, pradeda veikti 2019 metais. Praeina tik 9 mėnesiai šitos reformos ir priimami nauji įstatymai, kurie daro įtaką šitai reformai. Aš, pavyzdžiui, nesupratau, kodėl mažiausias pajamas gaunantys žmonės šiandien niekaip nesureagavo į tą mokesčių pakeitimą – gi buvo jiems įstatymu apibrėžtas neapmokestinamo minimumo didinimas žymiai didesnis negu finale gavosi. Tai reiškia, tie žmonės jau yra nuskriausti. Jų tikėtinos pajamos 2020 metais bus mažesnės dėl mokesčių pakeitimų. Tas nenuoseklumas, tas blaškymasis, kuris atsitiko 2019 metų pabaigoje, niekaip neleidžia sakyti, kad verslas palaiko tokią Vyriausybę ir tokią Seimo daugumą, kuri pati savo priimtus sprendimus kaitalioja pakankamai greitai.

– Kadangi ne tik rinkimų metai šie prasidėję metai, bet tai yra ir mūsų nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio metai, mes su jumis, aišku, galime konstatuoti, kad valstybė per tuos 30 metų tikrai nužengė į priekį ne vieną žingsnį ir ne du, bet šiandien turbūt svarbiau yra tai, kur ta valstybė apskritai turi nueiti, koks yra tas strateginis jos kelias, tas matymas. Ir tai labai priklauso nuo lyderių. Ar mes šiandien turime stiprių lyderių?

– Mes labai norime jų turėti. Tikėkimės, kad Lietuvos žemė yra pakankamai derlinga, kad sugebės juos užauginti. Aš įsivaizduoju, gal trūksta drąsos kartais tiems lyderiams, gal reikia sustiprėti jų sparnams, bet aš įsitikinęs vis tiek, kad per ateinančius penkerius metus turėsime jų.

– Jūs baigiate savo antrąją kadenciją Pramonininkų konfederacijos prezidento poste, berods, balandžio mėnesį, ir tai jau įmanoma paskutinė, antroji jūsų darbe?

– Dabar, pagal mūsų įstatus, yra dvi kadencijos ir viskas, aš balandžio mėnesį jau pabaigiu savo antrą kadenciją ir bus naujas prezidentas.

– Gal į Seimą esate pasirengęs?

– Ne į Seimą nesu pasirengęs.

– Ir nesiruošiate dalyvauti rinkimuose?

– Nesiruošiu dalyvauti rinkimuose, matyt, kad neišvengsiu buvimo kažkur, bet dalyvauti rinkimuose – ne.

Robertas Dargis iš Nacionalinio susitarimo žada trauktis artimiausiomis savaitėmis: suprantame ir žaidėjus, kurie sėdi prie stalo

– „Buvimo kažkur“ – ką jūs turite galvoje?

– Savo idėjomis turbūt vis tiek aš būsiu aktyvus, nepriklausomai, kad nebūsiu pramonininkų prezidentas, turbūt skleisiu tas pačias idėjas, būsiu toliau įsitikinęs, kad švietimas yra Lietuvos darbas Nr.1. Dėl to, kad, jeigu mes turėsime žinių visuomenę, gebančių kurti žmonių, mes turėsime stiprią Lietuvą.

– Bet į partiją irgi tų žinių nenorite įgilinti, pasirinkti partiją kokią nors?

– Nežinau, dar kol kas nesu apsisprendęs.

– Bet turite pasiūlymų?

– Pasiūlymų turiu.

– Ar galite pasakyti kas?

– Gal kitos laidos temai palikime.

– Na, gerai, tai tada ačiū.