Verslas

2020.01.05 07:00

Pavežėjas apie darbo kasdienybę: klientas sumokėjo 100 eurų, kad kartu su juo suvalgyčiau kebabą ir pabendraučiau

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.05 07:00

Šeiminiai konfliktai automobilyje, daugiau nei tūkstantį eurų siekiantis uždarbis, bemiegės naktys ir 100 eurų arbatpinigių už kartu su klientu suvalgytą kebabą – tokia yra pavežėjo kasdienybė, pasakoja juo dirbantis Justinas. 

Prieš daugiau nei dvejus metus istorijos bakalauro diplomą turintis Justinas išėjo iš darbo. Kol susiras kitą, nusprendė laikinai padirbėti pavežėju. Išsvajoto darbo valstybės tarnyboje Justinas negavo, todėl laikinai pavežėju planavęs padirbėti kaunietis tai daro jau dvejus metus.

„Patiko sąlyga, jog uždarbis priklauso nuo tavęs paties. Kiek dirbsi, tiek ir užsidirbsi, nereikės niekam įsiteikinėti. Patiko ir tai, kad tai ne „ofisinės“ kultūros darbas“, – pasilikimo darbe priežastis vardija Justinas.

Kartu su juo važinėjamės po Vilniaus gatves, o Justinas pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti darbe ir kiek uždirba pavežėjai.

Už gruodį – apie 1,2 tūkst. eurų į rankas

Bene dažniausias klausimas, kurio sulaukia Justinas, veždamas keleivius, – kiek galima užsidirbti. Tačiau tikslios sumos pasakyti neįmanoma, teigia jis.

Uždarbis priklauso nuo to, kiek laiko dirbi ir kokiu paros metu, ar dirbi savaitgaliais, kaip dažnai genda automobilis ir begalės kitų faktorių.

„Labai svarbu, kokią veiklos strategiją pasirenki. Jei dirbi ten, kur nėra mašinų – priemiesčiuose, gali gauti tolimesnių užsakymų. Tačiau reikės toliau važiuoti, todėl sudeginsi daugiau kuro. Gali dirbti savaitgaliais, nes tuomet yra daugiau užsakymų. O ilsėtis vertėtų antradieniais ir trečiadieniais, nes tuomet beveik nėra užsakymų“, – darbo specifiką atskleidžia Justinas.

Pasak jo, taip pat svarbu dirbti keliose pavežėjų platformose, nes tik taip galima užsitikrinti didesnį užsakymų skaičių.

Ar įmanoma užsidirbti 1 tūkst. eurų į rankas, atskaičius visus mokesčius, klausiu Justino. Jis tikina, kad įmanoma, tačiau tikėtina, kad dirbti reikės bent po 10 valandų per parą arba trumpiau, bet 6 dienas per savaitę. Taip pat reikėtų dirbti tik rytais ir vakarais, kada būna daugiausia užsakymų, ir pamiršti smagius savaitgalius – juos teks paskirti darbui.

Įmanoma uždirbti ir 1,2 tūkst. eurų, tačiau tik tam tikrais mėnesiais. Pavyzdžiui, Justinas rodo, kad naudodamasis „Bolt“ platforma gruodžio mėnesį gavo 1,675 tūkst. eurų pajamų. Dar kelis šimtus eurų uždirbo naudodamasis „eTAXI“ platforma. Atskaičius komisinius mokesčius („Bolt“ jie siekia 20 proc.), automobilio nuomos kainą bei kuro išlaidas, per mėnesį į kišenę įkrito apie 1,2 tūkst. eurų.

Tačiau reikia labai daug dirbti. Gruodžio mėnesį „Bolt“ platformoje norint pasiekti 1,675 tūkst. eurų apyvartą teko automobilyje praleisti kiek daugiau nei 206 valandas bei priimti 416 užsakymų. Tačiau gruodį dėl padidėjusio keleivių skaičiaus tarifai buvo didesni. Mažiau teko ir be darbo sėdėti automobilyje. Pavyzdžiui, lapkritį Justinui teko automobilyje praleisti net 240 valandų, tačiau priimti mažiau – 327 užsakymus. Pajamos už gruodį – 1,482 tūkst. eurų.

Justinas skaičiuoja, kad jo tikslas yra per dieną už keliones gauti apie 100 eurų. Nuo šios sumos, atskaičius pavežėjimo platformos komisinius mokesčius, kurą, automobilio nuomą, mokesčius valstybei, į kišenę turėtų įkristi apie 50 eurų.

100 eurų arbatpinigių už kebabą ir pokalbį

Justinas pasakoja, kad papildomai užsidirbti galima ir tada, kai žmonės palieka arbatpinigių. O tokių atvejų pasitaiko. Daugiausia jų yra gavęs 100 eurų.

„Jeigu tai galima vadinti arbatpinigiais, tai yra ir 100 eurų palikęs žmogus, kad aš su juo pasikalbėčiau ir suvalgyčiau kebabą. Tiesiog žmogui reikėjo su kažkuo pabūti ir pasišnekėti“, – prisimena Justinas.

Tačiau įprastai sumos yra mažesnės, o dažnai nieko negauni: „Būna, lietuviai giriasi, kad jie nuvažiuos į Norvegiją, uždirbs ten didžiulius pinigus. Tačiau kai ateina laikas susimokėti, išsitraukia pinigus ir skaičiuoja kiekvieną centą, nes galvoja, kad pritrūks“, – darbo kasdienybę apibūdina pavežėjas.

Būna ir tokių atvejų, kai keleiviai dingsta nesusimokėję. Pats Justinas prisimena keturis tokius atvejus. Du kartus tai buvo vaikai, kurie teigė neturintys pinigų. Jų pasiskolinti ėję iš tėvų ar draugų, tačiau į automobilį taip ir nesugrįžę. Tokiu atveju pavežėjas kreipiasi į pavežėjimo programėlės, kuria naudojosi, atstovus, jei šiems nepavyksta išsireikalauti pinigų, keleivio paskyra blokuojama.

Darbas Naujųjų metų naktį

Justinas teigia, kad jau nebe tie laikai, kai keleivius vežiojantiems taksistams reikėdavo gintis nuo piktų klientų. Nors konfliktų ir pasitaiko – jie yra labai reti.

„Stengiesi tiesiog į tai nekreipti dėmesio arba kalbėti taip, kad asmuo nepyktų. Tai yra minkštosios savybės, tą turi išmokti. (...) Tiesiog užsiaugini odą ir gyveni. Palieki tai mašinoje ir nesineši namo. Žinoma, energetiškai tai tave išsunkia“, – sako pavežėjas.

Tačiau tokie atvejai labai reti. Per metus vos 1–2. Nors per šventes jų padaugėja. Štai Naujųjų metų naktį Justino pažįstamą pavežėją padūrė su yla. „Vienas draugas privalėjo kviesti net policiją, nes namo su šeima važiavęs vyras „atjungė“ savo žmoną vaiko akivaizdoje, kad ši nusiramintų. Tokių situacijų būna, tačiau galiu pasidžiaugti, kad man jų pavyksta išvengti“, – pasakoja Justinas.

O ir rizikuoti dirbti per šventes verta. Jis taip pat dirbo Naujųjų metų naktį. Iki 12 val. nakties pabuvo su draugais ir jau iš karto po vidurnakčio kibo į darbus.

Keleivius vežiojo iki 6:30 val. ryto, o per tą laiką dėl didesnio tarifo pavyko kišenes papildyti apie 200 eurų.

Konfliktai su taksistais

Internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kuriuose taksistai konfliktuoja su pavežėjais. Tačiau Justinas tikina, kad jis į jokį konfliktą su taksistais nėra patekęs, nors – kaip pats teigia – trintis yra.

„Jie pyksta, nes padidėjus konkurencijai sumažėja kaina. Anksčiau už tą pačią kelionę gaudavai 7 eurus, o dabar 3 eurus. Kaina dėl konkurencijos yra sumažėjusi. Tačiau niekas nedraudžia taksistui pradėti dirbti ir pavežėju“ , – sako Justinas.

Jis taip pat pastebi, kad prieš dvejus metus už tą patį darbą gaudavo daugiau. Reikėdavo atlikti apie 20 kelionių, norint padaryti 100 eurų apyvartą, tačiau dabar reikia atlikti jau apie 25–27 keliones.

„Daugiau energijos, daugiau darbo, bet uždarbis lieka toks pat“, – teigia Justinas.

Didžiausi uždarbiai – tolimos kelionės

Justinas pasakoja, kad labiausiai pavežėjai laukia užsakymų į kitus miestus. Pavyzdžiui, kartais jam tenka iš Kauno į Vilniaus oro uostą vežti keleivius. Tokia kelionė klientams atsieina apie 50–60 eurų. Būna atvejų, kai pavežėjai veža žmones net į Klaipėdą. Tokia kelionė iš Kauno kainuoja apie 200 eurų, o iš Vilniaus – 300 eurų.

Nors kai kada pavyksta užsidirbti, Justinas planuoja keisti darbą, nes dirbti pavežėju – emociškai sudėtinga.

„Atsiranda įvairių psichologinių įtampų, nelieka laiko mokslams ir kitai veiklai. Be to, ir galimybės tobulėti kitose srityse, visą laiką dirbant pavežėju, yra mažai“, – teigia Justinas.

Tačiau piktų klientų, kurie sukuria įtampą darbe, jis nekaltina – bendravimas yra darbo dalis. „Jeigu tave erzina girti ar irzlūs klientai, tai šitas darbas tikrai nėra tau. Būti pavežėju – ne tik vežti iš taško A į tašką B, bet ir bendravimas su žmonėmis“, – sako Justinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.