Verslas

2020.01.04 10:42

Pasaulio ekonomikos laivelis artėja prie idealios audros: analitikas įvardijo tris krizių priežastis

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.01.04 10:42

Pasaulis šiuo metu atrodo lyg mažas laivelis, kuris juda prie idealios audros. Yra trys faktoriai, kurie gali pasaulio ekonomikos laivelį pakišti po galinga vandenyno banga, ir juos reikia atsiminti, teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Žurnalo „Investuok“ surengtoje individualių investuotojų konferencijoje M. Dubnikovas pateikia 3 priežastis, kodėl pasibaigia ekonominiai ciklai, o ekonomika nustoja augti.

Viena iš priežasčių – rinkoje atsiranda naujų prekių. Puikus to pavyzdys – tulpių manija, 17 a. prasidėjusi Nyderlanduose.

„Tai buvo vienas iš pirmųjų finansinių burbulų, jis prasidėjo rinkoje atsiradus naujoms prekėms – tulpių svogūnėliams. Jų kaina buvo pakilusi iki 1000 Nyderlandų guldenų už 1 svogūnėlį. Tuo metu tai prilygo metiniam profesionalaus darbuotojo atlyginimui. Galiausiai burbulas sprogo“, – pirmąjį ekonomikos perkaitimą prisimena finansų analitikas.

Antra priežastis, lemianti ekonominių ciklų pabaigą, – netinkamas valstybės įsikišimas į ekonomiką. Puikus to pavyzdys – 18 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje sukurta tarptautine prekyba besiverčianti „British South Sea“ įmonė. Ji sukurta valstybės, siekiant panaikinti Didžiosios Britanijos skolas, o įmonei suteiktas monopolis, prekiaujant su Pietų Amerika.

Įmonės akcijos turėjo labai didelę vertę, tačiau ilgainiui burbulas sprogo, o įmonės vertė sumenko. „Tai lėmė valstybės įsikišimas. Ji tarsi paima pagalį, įkiša jį į skruzdėlyną, pamakaluoja ir tikisi, kad skruzdės gyvens geriau“, – sako M. Dubnikovas bei priduria, kad, įmonės akcijų vertei nukritus, vienas žymiausių to meto mokslininkų Izaokas Niutonas prarado apie 3 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Trečia priežastis, lemianti burbulų sprogimą, – technologiniai pokyčiai. Vienas iš pavyzdžių – 19 a. Didžiojoje Britanijoje kilusi geležinkelių manija, kada buvo norima nutiesti net apie 15 tūkst. naujų geležinkelių.

„Britai norėjo nutiesti geležinkelį į kiekvieną dvarą, o politikai suplanavo daug naujų investicijų. Tačiau vėliau akcijų burbulas sprogo, nes visi suprato, jog nėra prasmės tiesti geležinkelio į kiekvieną dvarą“, – pasakoja finansų analitikas.

Šalies bankai ir investuotojai suprato, kad didžiulis geležinkelių tinklas yra pervertinamas, todėl atitraukė savo investicijas, o geležinkelius tiesusios įmonės žlugo.

Vienaragiai susprogdins burbulą?

Visi 3 minėti įvykiai paskatino ekonominių ciklų pabaigas. Pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo buvo net 9 ekonomikos ciklai ir kiekvieno iš jų pabaiga pasižymėjo viena iš 3 priežasčių.

Anot M. Dubnikovo, pasaulis artėja ir prie 10 ciklo, kurį jis vadina idealia audra. Pirmoji priežastis, kuri labai sparčiai mus prie to artina, – 426 vienaragiai (daugiau nei 1 milijardu JAV dolerių vertinamos įmonės), šiuo metu esantys rinkoje. Jų rinkos vertė sudaro apie 1,5 trilijono JAV dolerių. Tačiau, M. Dubnikovo teigimu, tai tėra retos prekės rinkoje, dėl kurių perdėtai konkuruojama.

„Problema yra tai, jog šie vienaragiai finansuojami „pigiais“ pinigais. Supraskime, jog šimtai milijonų, kurie yra pritraukiami į verslą, kuris nesugeba sugeneruoti jokio gryno pelno, yra niekas kitas, o tik retos prekės, atsiradusios rinkoje. Dėl jų yra konkuruojama taip, kaip buvo konkuruojama dėl tulpių svogūnėlių. Dėl jų konkuruojame lygiai taip pat, kaip konkuruodavome dėl kompanijų, kurios pasirašydavo „.com“. Tai yra viena iš rizikų, kurią mes turime“, – pabrėžia M. Dubnikovas.

Anot jo, tai puikiai iliustruoja pokalbis, kurį jis išgirdo skirsdamas lėktuvu. „Jaunuoliai kalbėjo, kaip vyks kitas pinigų pritraukimas jų startuoliui. Minėjo, kad vienas pritraukė 2 mln. eurų, kitas pritraukė 500 tūkst. eurų. Tačiau per tas 3 valandas, kurias mes skridome lėktuvu, nė karto nebuvo paminėti finansiniai rezultatai. Kalbėta tik apie tai, kaip pritraukti lėšų, plėstis, bet nė žodelio apie pelną. (...) Ir tai yra didžiulis pavojus, kuris yra šiandien“, – įspėja finansų analitikas.

Antras pavojus – ilgojo laikotarpio valstybių obligacijų priartėjimas prie nulio. Taip valstybės neleidžia anksčiau užbaigti ekonomikos ciklo ir palūkanas išlaiko rekordiškai žemas: „Kokia nauja iš neigiamų palūkanų? Nauda yra labai paprasta – trumpalaikė. Tai reiškia, kad ir toliau pūsime burbulus dviejose vietose: nekilnojamojo turto ir akcijų. Obligacijos jau yra burbule“, – sako M. Dubnikovas.

Trečias pavojus – didėjančios nekilnojamojo turto (NT) kainos. Jos labai sparčiai augo tiek JAV, tiek ir Europoje.

„Nominalios NT kainos JAV yra rekordinėse aukštumose. Atsižvelgiant į dabartinę pinigų kainą, nekilnojamojo turto kaina JAV yra tiek pat aukštai, kaip ir prieš buvusį piką. (...) Todėl įsivaizduokite, kokia ideali audra kiltų, jei mes išsipūstume obligacijų, nekilnojamojo turto ir akcijų finansinius burbulus. Vėliau, praradus tikėjimą pinigų spausdinimu, palūkanos pradėtų augti ir visi fantastiški verslai, tokie, kaip „Uber“, „WeWork“, galbūt net „Revolut“, „Tesla“ ar „Netflix“, išlėktų į orą. Visi šie finansiniai nuostoliai labai paprastai pasimatytų ekonomikoje, nes bankai nusirašytų savo investicijas. Vėliau jas nusirašys pensijų ir investicijų fondai. Ir štai jums ideali audra. Atrodo baugiau, bet atrodo, kad ten ir judame“, – nuogąstauja M. Dubnikovas.

Krizę lems padidėjusios palūkanos?

Nepaisydamas niūrių ateities prognozių, M. Dubnikovas teigia, kad dabartinė situacija atrodo gera. Tačiau jis įspėja, kad kiekvieno ekonominio ciklo pabaigoje pelnų prieaugiai yra patys didžiausi.

„Nepaisant to, vis dar turime daug potencialo NT ir akcijų rinkoje. Tai yra tik todėl, kad pinigai yra „pigūs“, o jie pigūs todėl, kad centrinių bankų vadovai negali pripažinti, jog kiekybinio skatinimo programa nesuveikė. Tai pasaulį atvedė prie L formos ekonomikos augimo kreivės“, – mano M. Dubnikovas.

Jo teigimu, iki artimiausių ekonominių nuosmukių mes dar turėsime „gerą diskoteką“ ir toliau finansuosime projektus, kurių finansuoti nereikėtų. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia visiškai atsisakyti investicijų. Tai daryti galima, tačiau reikia būti labai atsargiam ir visada žinoti, kur yra išėjimo durys. Turimos turto klasės turi būti likvidžios, kad prireikus būtų galima laiku pasitraukti iš rinkos.

Finansų analitikas pažymi, kad, jo nuomone, krizę gali paskatinti trys dalykai: pirmas – dideli politiniai nestabilumai, antras – centrinių bankų atsisakymas „leisti dopingą į negyvą kūną“ (ir toliau vykdyti kiekybinę pinigų politiką – LRT), trečias – investuotojai praras tikėjimą ilgalaikėmis investicijomis. Visi šie veiksniai galėtų lemti palūkanų normų kilimą, o tai – finansinę krizę.

Padidėjusios palūkanos lemtų sumažėjusias investicijas į įvairius vienaragius, kurių rinkos vertė siekia apie 1,5 trilijono JAV dolerių. Jei vienaragiai, kurių vertė yra tokia didelė, bankrutuotų, tai turėtų neigiamų pasekmių visai rinkai.

O išeiti iš krizės, anot M. Dubnikovo, gali būti labai sunku, nes žmonės gali būti praradę tikėjimą pinigų spausdinimo galia, kuri gelbėjo pasaulį po 2008 metų krizės.