Keli šimtai eurų – tiek grynųjų iš savo sąskaitos gali išsiimti dauguma bankų klientų, už šią paslaugą nemokėdami papildomai. Nors klientams tai primena mokestį už tai, kad jie tiesiog pasiima savo pinigus, bankų atstovai paaiškina – mokestis taikomas už visai ką kita.
Kaip LRT.lt nurodo bankų atstovai, grynųjų pinigų palaikymas apyvartoje kainuoja, nes bankas patiria įvairias sąnaudas dėl bankomato išlaikymo.
Kaip pavyzdį pateikia banko „Luminor“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, bankas ne tik moka bankomatų operatoriui už priežiūrą, bet ir patiria sąnaudas dėl inkasavimo: „Palaikyti reikiamo nominalo banknotų skaičių bankomate irgi kainuoja. Bankas taip pat investuoja į apsaugos kameras ir kitas apsaugos priemones. Bankomatus stengiamasi įrengti žmonių gausiai lankomose vietose, taigi bankai moka ir bankomato vietos nuomą – kuo bankomato lokacija geresnė, pavyzdžiui, didelis prekybos centras, tuo bankomato nuomos kaina didesnė.“
G. Bielskytės pastebėjimu, vystantis technologijoms paprasčiausiai keičiasi pirkėjų įpročiai – grynųjų prireikia vis rečiau, o jaunesnės kartos atstovams jie piniginėje guli kaip „planas B“, jeigu kurioje nors vietoje banko kortelė būtų nepriimama.
Suma gali siekti iki 15 tūkst. eurų
Šuo metu minimalų paslaugų krepšelį turintys „Luminor“ klientai per mėnesį nemokamai gali išsigryninti 550 eurų ir, dėl anksčiau minėtos priežasties, nurodo G. Bielskytė, bankas vertina, kad tai – pakankama suma.
„Turint omeny, kad grynųjų vartotojams tiesiog reikia mažiau, manome, kad ši suma atitinka rinkos poreikius“, – sako G. Bielskytė.
Jos aiškinimu, tai reiškia, kad iš esmės nemaža dalis klientų už pinigų išgryninimą visai nemoka – paprasčiausiai jie nepasiekia jų paslaugų krepšeliui taikomų lubų nemokamam išgryninimui.
Jeigu klientai vis dėlto jaučia, kad banko taikomos lubos – per žemos, jie turi teisę pasirinkti kitokį pinigų krepšelį, kuris leistų nemokamai išsigryninti didesnę pinigų sumą.
„Panašiai renkamės ryšio ir interneto planą telekomunikacijų bendrovėse – jeigu norime daugiau pokalbio minučių ir interneto, įsigyjame brangesnį planą. „Luminor“ banke yra trys paslaugų krepšeliai, kurie leidžia iš bankomato nemokamai išsiimti nuo 550 iki 15 000 eurų per mėnesį. Viršijus nemokamo išgryninimo sumą, toliau mokamas nuo 0,4% iki 2% mokestis, priklausomai nuo išsiimamos sumos“, – paaiškina G. Bielskytė.
Ji priduria – yra ir trečioji klientų dalis. Tai klientai, kurie nėra užsisako jokio paslaugų plano, todėl moka už kiekvieną grynųjų pinigų išėmimą.
Rekomenduoja dėl grynųjų dažniau užsukti į prekybos centrus
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė nurodo, kad šio banko klientai išsigryninti pinigų per mėnesį nemokamai galinuo 100 iki 1 000 eurų tiek iš SEB, tiek iš bet kurio kito Lietuvos ar užsienio šalies banko bankomato.
Tiksli suma priklauso nuo pasirinkto plano, tačiau dauguma banko klientų nemokamai išsigryninti gali 550 eurų. Nustatytą sumą vis dėlto viršijus, taikomas 0,8 proc. įkainis nuo viršytos sumos arba bent 1 euro mokestis.
„Norintiems pasiimti didesnę nei limitas grynųjų pinigų sumą per mėnesį bankas siūlo eiti ne prie bankomato, o į prekybos centrų kasas. Pinigai, išsigryninti ten, į mėnesio limitą neįeina. Tai reiškia, kad žmogui nereikia mokėti už tokiu būdu gryninamus pinigus ir jis nemokamai per mėnesį gali išsigryninti tokią sumą, kokią pageidauja“, – pataria S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tačiau čia taikoma papildoma sąlyga – pinigų išsigryninti norintis žmogus prekybos vietoje privalo įsigyti prekių mažiausiai už 5 eurus ir atsiskaityti SEB banko kortele.
„Vieno pirkimo metu galima išsigryninti iki 100 eurų, pirkimų skaičius neribojamas. Ši paslauga itin populiari gyvenvietėse, kur bankomatų yra mažai“, – sako S. Gutauskaistė-Bubnelienė.
Ji priduria – daugelyje vietų šiais laikais už prekes ir paslaugas jau galima atsiskaityti kortele, todėl ir gyventojai grynaisiais atsiskaito vis rečiau.
S. Gutauskaitės -Bubnelienės vertinimu, turėti dideles sumas grynųjų yra tiek neracionalu, tiek nesaugu, o bankas, aprūpindamas bankomatus grynaisiais, patiria didelius kaštus: turi samdyti inkasavimo, logistikos paslaugas, grynuosius pinigus reikia drausti, pirkti bankomatams aptarnavimo ir valymo paslaugas ir pan.
„Taigi vietoje to, kad intensyviai plėstume bankomatų tinklą, mes plečiame vietas, kuriose klientai gali nemokamai pasiimti grynųjų pinigų, pavyzdžiui, prekybos tinklų kasose, ir įvairiomis priemonėmis skatiname klientus aktyviau naudotis šia galimybe, kai prireikia grynųjų pinigų“, – tvirtina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Keisti kainos už paslaugą neketina
Tokią pačią priežastį nurodo „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas. Pasak jo, papildomas mokestis taikomas atsižvelgus į banko patiriamus infrastruktūros išlaikymo, saugumo užtikrinimo, inkasavimo ir kitus kaštus.
G. Vercinsko teigimu, įprastai dauguma banko klientų nemokamai per mėnesį gali išsigryninti 580 eurų. Išgryninus daugiau, taikomas 0,4 proc. mokestis.
„580 eurų suma buvo nustatyta atsižvelgus į banko turimus duomenis, kurie rodo, kad tokia grynųjų pinigų suma visiškai patenkina didžiosios daugumos banko klientų poreikį. Pastebime ir tai, kad augant vietų, kuriose galima atsiskaityti banko kortelėmis, grynųjų pinigų poreikis nuolat mažėja“, – teigia G. Vercinskas.
Jis priduria – taikomas papildomas mokestis nustatytas atsižvelgus į banko patiriamus infrastruktūros išlaikymo, saugumo užtikrinimo, inkasavimo ir kitus kaštus.
Visi LRT.lt kalbinti bankai nurodė, kad kainodaros pokyčiai banke šiuo metu nėra svarstomi.
Ne tik neįžvelgia problemas, primena apie gerus pokyčius
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys tokį bankų taikomą mokestį vertina palankiai. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pinigai bankomate ne tik turi būti padėti, bet privalo būti ir saugomi. Be to, bankomatus reikia aptarnauti, kad jų veikimas būtų sklandus.
„Visa tai nėra nemokama. Žmonės vienu ar kitu būdu už tai susimoka, kai naudojasi kortele, kai tuos grynuosius pasiima ar įdeda į bankomatą. Normalu, kad bankai ima tam tikrą mokestį. Labai dažnai tas mokestis jau būna dalimi bendro paslaugų paketo“, – sako K. Kupšys.
Jis primena, kad dar 2017 m. buvo apskaičiuota, jog žmogui per mėnesį turėtų užtekti 500 eurų grynųjų pinigų ir, teigia K. Kupšys, bankai į tai atkreipė dėmesį, sudarydami savo bazinius paslaugų krepšelius.
Pašnekovo vertinimu, jeigu banko klientas žino, kad jam dažniausiai reikia daugiau grynųjų, jis gali pasinaudoti kitu paslaugų planu, kuris leistų kas mėnesį išsigryninti daugiau pinigų.
„Dėl papildomų mokesčių, kurie sumokami viršijus tą sumą, aš daug triukšmo nekelčiau. Man atrodo, kad tai yra normali praktika, nes priešingu atveju mes tarsi skatintume grynųjų naudojimą. Jeigu visiškai veltui dalintume tuos grynuosius iš bankomatų į kairę ir dešinę, natūralu, būtų didesnis žmonių apetitas gryniesiems ir galiausiai žmonės susimokėtų už tas grynųjų aptarnavimo paslaugos kitais mokesčiais“, – atkreipia dėmesį K. Kupšys.
Jis priduria pastebintis ir gerą tendenciją – Lietuvoje veikiantys bankai ne tik yra nustatę gana nemažą sumą pinigų, kuriuos galima išsigryninti, bet be jokio arba su nedideliu mokesčius pinigus iš bankomatų leidžia pasiimti ir užsienyje.
„Pinigų išėmimas ne Lietuvoje su lietuviška kortele buvo tikras galvos skausmas. Galėjai būti beveik tikras, kad bankas už tai paims didelę pinigų sumą – nugręš 10 ar 20 eurų už paprasčiausią išgryninimo operaciją, nepaisant sumos. Dabar tie mokesčiai išnykę arba visai sumažėję. Daugelis bankų siūlo, kad iš bankomato pinigus galite pasiimti bet kuriame pasaulio krašte“, – tvirtina K. Kupšys.
Jis svarsto, kad labiau situacija skųstis galėtų svečiai iš užsienio ar emigrantai, kurie Lietuvoje naudojasi ne Lietuvos, o kitos šalies banko kortelėmis. Tačiau tuomet dėl paslaugų įkainių jie turėtų skųstis savo bankams.
