Verslas

2020.01.04 15:40

Koją sėkmingai karjerai pakiša net ir jaunuolių tėvai: štai kokias specialybes iš tiesų derėtų rinktis

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.01.04 15:40

Praėjusiais metais populiariausi buvo amatai, reikalaujantys kompetencijų, pavyzdžiui, elektrikai, suvirintojai, mechanikai ir pan., LRT RADIJUI sako įdarbinimo bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič. Kaip bebūtų, anot jos, vis dažniau susiduriama su talentų trūkumu.

Užimtumo tarnyba parengė ir paskelbė paklausiausių profesijų sąrašus, kuriuose buvo vertinama specialistų ir kvalifikuotų darbininkų paklausa 2018–2019 metų 1–3 ketvirčiuose.

Tarnybos direktorės Ligitos Valalytės teigimu, tarp kvalifikuotų specialistų paklausiausi buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, mechanikos, elektros bei statybos inžinieriai, taikomųjų programų specialistai, ikimokyklinio ugdymo ir specialiųjų poreikių mokytojų bei gydytojai.

Tarp kvalifikuotų darbininkų profesijų populiariausi buvo pardavėjai, virėjai, vairuotojai, vandentiekių montuotojai, statybininkai, kepėjai, konditeriai, suvirintojai, staliai ir darbininkai izoliuotojai.

„Užimtumo tarnyba vertina, dėl kokių priežasčių vieni ar kiti specialistai yra labiausiai laukiami. Specialistai paprastai tampa paklausūs dėl sukuriamų naujų darbo vietų, o kvalifikuoti darbininkai – dėl didelės darbuotojų kaitos sektoriuje“, – aiškina tarnybos vadovė.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“, kuri specializuojasi kvalifikuotų darbuotojų paieškose, pardavimų vadovė E. Latyšovič tikina, kad praėjusiais metais populiariausi buvo amatai, reikalaujantys kompetencijų, pavyzdžiui, elektrikai, suvirintojai, mechanikai ir pan.

Toliau, pasak jos, rikiavosi pardavimai, inžinerija ir IT. Ypač smarkiai išaugo finansų specialistų poreikis, buvo reikalingi teisininkai, projektų ir padalinių vadovai.

E. Latyšovič pastebėjimu, vis dažniau darbdaviai kreipia dėmesį ne tik į techninius įgūdžius, bet ir į asmenines kandidato kompetencijas. Jos teigimu, neretai susiduriama su talentų trūkumu.

„Pagrindinės to priežastys – aktyvių kandidatų trūkumas. Jie nekandidatuoja patys, dažniausiai patirtis ar ieškomos kompetencijos neatitinka ieškomo komplekto. Žmonės nesugeba savęs parodyti per darbo pokalbį. Tai, kaip jie save aprašo, neatitinka realybės. Problema yra asmeninės kompetencijos, kurias sunkiau išsiugdyti“, – teigia E. Latyšovič.

Aukštasis išsilavinimas nebūtinas

Per Vyriausybės strateginio analizės centro atliktą darbo skelbimų analizę buvo išnagrinėta 150 tūkst. darbo skelbimų. Centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas tikina, jog atliktas tyrimas sulaužė mitą, esą aukštasis išsilavinimas yra būtinas net ir kandidatuojant į žemesnės kvalifikacijos pareigas.

„Mažiau nei trečdalis reikalauja aukštojo išsilavinimo – svarbiausia gebėjimai ir kompetencijos. [...] Dabar jas galima įgyti ir kitais būdais, juolab kad daugėja mokymosi galimybių internete ir pan.“, – sako G. Jakštas.

Du trečdaliai darbdavių reikalauja mokėti užsienio kalbą, sako G. Jakštas. Be to, svarbus kruopštumas, atsakingumas ir patirtis.

Kaip bebūtų, neretai ieškantieji darbo, ypač jaunuoliai, susiduria su patirties, kurios reikalauja nemažai darbdavių, įgijimo problema. Tokiu atveju E. Latyšovič ragina savanoriauti.

„Savanoriaujant ar užsiimant projektinėmis veiklomis ugdomos kitos svarbios kompetencijos, kurias kandidatas gali pademonstruoti. [...] Natūralu, kad šviežiai atėjęs žmogus neturės tiesioginės patirties. Kalbant apie jaunus specialistus, darbdaviai yra lankstūs ir priima ambicingas asmenybes“, – pabrėžia E. Latyšovič.

Anot G. Jakšto, dažniausiai ieškoma aukštos kvalifikacijos, kiek rečiau – vidutinės, o žemos kvalifikacijos darbuotojų paieškos sudaro 10 proc. skelbimų.

„Ateinant užsienio investuotojams, matome, kad vis labiau reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Atrodytų, kad Lietuva yra stipri, nes mes turime daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tačiau problema ta, kad jie dažnai neatitinka reikiamos krypties. Tuo pačiu metu turime didelį įgūdžių neatitikimą. Daug darbuotojų dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Ieškoma daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių mes turime, bet ne tokių, kokių reikia“, – aiškina G. Jakštas.

Stojantieji nesiklauso

Anot žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaro Sarafino, stojimų į aukštąsias mokyklas tendencijos neatitinka rinkos poreikių.

„Pavyzdžiui, prieš penkerius metus į inžineriją stodavo 6 tūkst. jaunuolių. 2019-aisiais stojo 2,6 tūkst. Jau tada trūkumas buvo didžiulis, o dabar, pagal stojimų rezultatus, aišku, kad jis dar labiau didės. Darbdaviai akcentuoja, kad trūksta inžinierių, gamybos technologų, informatikų. Ir kas, kad jie šneka? Jaunuoliai nesiklauso, o tėvai jiems sako, kad tai – ne jiems.

Kalbant apie socialinius mokslus, išvertus į žmonių kalbą, pavyzdžiui, teisę, politologiją, vadybą, finansus ar komunikaciją, į juos veržiasi būriai, kurių ir taip yra perteklius. Šiemet į socialinius mokslus stojo 43 proc. jaunuolių. Jų yra tiek, kad jais galima sienas klijuoti“, – kalba G. Sarafinas.

Anot G. Sarafino, minėtus stojančiųjų sprendimus lemia lengvesnio kelio paieškos.

„Socialiniai mokslai neretai asocijuojasi su lengvu darbu biure gaunant normalų atlyginimą. Pavyzdžiui, ypač trūksta žemės ūkio specialistų, bet šeimoms vis dar atrodo, kad ūkis yra purvinas. Jie nėra buvę realiose įmonėse ir šiandienes profesijas supranta ne taip. Jie remiasi senais įvaizdžiai ir pagal tai projektuoja jaunuolių ateitį“, – LRT RADIJUI sako G. Sarafinas.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.