Verslas

2020.01.01 07:00

Nauji metai – nauja pradžia: 14 svarbių pokyčių, kurie mūsų laukia

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.01 07:00

Daugiau pinigų daugeliui dirbančiųjų, didėjantys vaiko pinigai, pensijos. Tačiau kartu ir brangstantys rūkalai, degalai, alkoholis, daugiau žmonių, turinčių mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, naujai įtraukiami asmenys į pensijų kaupimą. LRT.lt pristato svarbiausius 2020 metų pokyčius, kurie gali paliesti jūsų pinigines. 

Didesnis minimalus mėnesinis darbo užmokestis

Jau nuo naujų metų 9,4 proc. didės minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MMA). Jo dydis popieriuje kils nuo 555 (395 eurų į rankas) iki 607 eurų (437 eurų į rankas).

Estijoje MMA 2020 m. kils iki 584 eurų popieriuje (550 į rankas), Latvijoje – 430 eurų popieriuje (apie 306 eurus į rankas). Didžiausias MMA Europos Sąjungoje yra Liuksemburge, jis siekia 2 071 eurą popieriuje (1 756 eurai į rankas).

Remiantis 2019 m. rugsėjo mėnesio „Sodros“ duomenimis, uždirbančių iki 1 MMA šalyje buvo 99,97 tūkst.

Minimalus darbo užmokestis gali būti taikomas tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Augs pensijos

Dėl naujo indeksavimo nuo kitų metų pensijos turėtų augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis – apie 8,11 proc.

Jau nuo 2020 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidės 34 eurais – nuo 365 iki 399 eurų. Vidutinė senatvės pensija augs 32 eurais – nuo 345 iki 377 eurų.

Šalpos pensijos bazė didės nuo 132 iki 140 eurų.

2020 m. taip pat nuspręsta kompensuoti 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Kompensacijos žmonėms bus išmokamos kitų metų rugpjūčio mėnesį be žmogaus prašymo.

Pensijų didinimas valstybės ir „Sodros“ biudžetui papildomai atsieis 283,9 mln. eurų.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Tūkstančiai įtraukiami į pensijų kaupimą

Nuo naujų metų „Sodra“ peržiūrės Lietuvos gyventojų sąrašus. Asmenys, kuriems yra iki 40 metų ir kurie dirba samdomą darbą, individualiai arba su verslo liudijimu ir iki šiol nebuvo pasirinkę jokio antrosios pakopos fondo, bus automatiškai įtraukti į II pakopos kaupimą.

Į kaupimą įtraukti gyventojai galės atsisakyti dalyvauti – apie tai turės informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikę atitinkamą prašymą iki 2020 m. birželio 30 dienos. To nepadarius, kaupime teks dalyvauti iki pat pensijos.

Tie, kurie jau buvo įtraukti į kaupimą, tačiau kaupti atsisakė, 2020 m. papildomai įtraukti nebus. Iš naujo automatiškai įtraukti į kaupimą jie bus tik po 2 metų. Tačiau savarankiškai pradėti kaupti II pakopoje bus galima bet kada.

Nuo 2020 metų keičiasi ir pensijų kaupimo tarifas tiems dalyviams, kurie jau kaupia ir yra pasirinkę pereinamąjį laikotarpį. Jų įmoka šiemet siekė 1,8 proc. nuo atlyginimo popieriuje, o nuo kitų metų pradžios šis tarifas didėja iki 2,1 proc., taigi ir pinigų kaupimui kas mėnesį teks skirti kiek daugiau. Tačiau ir valstybė prisidės daugiau. Nes jeigu valstybė šiuo metu tokiam kaupiančiajam kas mėnesį skyrė 0,3 proc. nuo vidutinio atlyginimo šalyje, kitąmet skirs 0,6 proc.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Alkoholio nebeliks paplūdimiuose

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariuose statiniuose, tarp jų ir paviljonuose.

Nuo naujų metų nebelieka ir sezoninių licencijų, suteikiančių teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiu, rūšies.

Tačiau šie draudimai nepaveiks Lietuvos mietuose ir miesteliuose organizuojamų įvairių masinių renginių ir šventinių mugių (pavyzdžiui, miesto aikštėse prie įžiebtos kalėdinės eglutės), kuriose leidžiama prekiauti ir alkoholiniais gėrimais.

Prekiautojams tokiuose renginiuose turėtų būti išduodamos vienkartinės mažmeninės prekybos licencijos, suteikiančios teisę prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir natūralios fermentacijos sidru (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento).

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Nebeliks pigaus vyno bambalių ir „jogurtinės“ degtinės

Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. lentynose nebeliks vadinamosios „jogurtinės“ degtinės. Seimas uždraudė parduoti stipresnį nei 22 proc. alkoholį, kuris supilstytas į taures ir į kitą tarą, iš kurios gėrimą galima išgerti iškart.

Taip pat parduotuvėse nebeišvysite alkoholinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija viršija 6 proc. stiprumą, išpilstytų į plastikinę, didesnę nei 0,2 litro tarą. Vadinasi, parduotuvėse nebebus pardavinėjami 0,5 litro plastikiniai pigaus vyno buteliai.

Prekybos lentynose nebeliks ir plastikinių 1 litro butelių su 7,5 proc. stiprumo alumi. Pagal įstatymą, į plastikinę 1 litro tarą galės būti supilti tik gėrimai iki 6 proc. stiprumo.

Įsigalios nuo 2020 m. lapkričio 1 dienos

Atlyginimai didės 92,7 proc. dirbančiųjų

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo 2020 m. kils iki 350 eurų, o 2021 m. – iki 400 eurų.

NPD bus taikomas visiems, uždirbantiems iki 2 VDU (apie 2,48 tūkst. eurų popieriuje). Remiantis 2019 m. rugsėjo mėn. „Sodros“ duomenimis, gaunančių iki 2 VDU šalyse yra apie 92,7 proc. dirbančiųjų arba 1,026 mln. asmenų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad dėl NPD padidinimo 50 eurų asmenys, uždirbantys iki 2 VDU per mėnesį, jau kitais metais gaus apie 10 eurų didesnes pajamas.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad NPD didinimas iki 350 eurų valstybei papildomai kainuos 100 mln. eurų. Tiek nebus surinkta į šalies biudžetą GPM mokesčio. NPD didinimas iki 400 eurų papildomai kainuos dar 90 mln. eurų.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Didesnis mokesčių progresyvumas

Nuo 2020 m. sausio 1 dienos būtų įvestas ir didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas gaunantiesiems didesnes pajamas. Nuo 27 proc. jis bus padidintas iki 32 proc.

2020 m. 32 proc. GPM tarifu bus apmokestintos pajamos, kurios viršys 84 vidutinius darbo užmokesčius (VDU) per metus.

VDU dydis 2020 m. sieks 1,241 tūkst. eurų. Vadinasi, jau nuo kitų metų žmonių pajamos, kurios viršys apie 8,6 tūkst. eurų per mėnesį (5,2 tūkst. eurų į rankas), bus apmokestintos 32 proc. tarifu, taigi, mokesčiams teks atseikėti daugiau, o nuo 2021 m. 32 proc. tarifas bus taikomas pajamoms, viršijančioms apie 6,2 tūkst. eurų (apie 3,7 tūkst. eurų į rankas).

Gyventojų pajamos, 2020 m. siekiančios iki 8,6 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, o 2021 m.iki 6,2 tūkst. eurų (popieriuje) per mėnesį, bus apmokestinamos kaip ir anksčiau – 20 proc. tarifu.

GPM didinimas į šalies biudžetą 2020 m. papildomai atneš apie 8 mln. eurų, o 2021 m. – 15 mln. eurų.

Remiantis 2018 m. informacija, šalyje yra 2,217 tūkst. asmenų, gaunančių daugiau nei 84 VDU per metus, o gaunančių virš 60 VDU – 5,915 tūkst.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Mažės „Sodros“ įmokų lubos

Dirbant pagal darbo sutartį, socialinio draudimo įmokos 2019 m. buvo mokamos nuo sumos, ne didesnės nei 120 VDU per metus.

2020 m. įmokų lubų dydis sieks 84 VDU, o 2021 m. – 60 VDU.

Vadinasi, įmokų „Sodrai“ nebereikės mokėti nuo pajamų sumos, viršijančios 104 tūkst. eurų per metus (apie 8,6 tūkst. eurų mėnesį).

Naikinami verslo liudijimai kai kurioms grupėms

Vyriausybės nutarimu, nuo 2020 m. liepos 1 dienos naikinami verslo liudijimai dirbantiems statybininkais, auklėmis ar remontuojantiems automobilius.

Gyventojai, vykdantys veiklą, dėl kurių verslo liudijimai panaikinti, turės išsiimti individualios veiklos pažymą ir mokėti mokesčius, kaip juos moka individualią veiklą vykdantys asmenys.

Įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 dienos.

Platesnis NT mokesčio mokėtojų tarifas

Seimas taip pat pritarė ir siūlymui nuo kitų metų sumažinti neapmokestinamąją nekilnojamojo turto (NT) dalį iki 150 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų asmenų, kurių turima visų NT objektų vertė viršys 150 tūkst. eurų, šią sumą viršijanti NT dalis bus apmokestinama 0,5 proc. tarifu. Vadinasi, jeigu asmuo turi NT už 200 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų sumai bus taikomas 0,5 proc. metinis NT tarifas, tai yra 250 eurų per metus.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT apmokestinamoji vertė sumažinta nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Iš NT mokesčio kitais metais į šalies biudžetą tikimasi surinkti vos apie 2,5 mln. eurų. 2018 m. iš NT mokesčio į biudžetą buvo surinkta apie 1,8 mln. eurų.

Iki šiol NT mokestis buvo taikomas turto vertei, viršijančiai 220 tūkst. eurų, ši turto dalis buvo apmokestinama 0,3 proc. tarifu.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Automobilių registracijos mokestis

Nuo 2020 m. liepos 1 dienos, keičiant transporto priemonės registraciją, vadinasi, įsigyjant automobilį ar keičiantis automobilio savininkui, teks mokėti papildomai.

Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų bei bus pradedamas taikyti automobiliui viršijant 130 g/km CO2. Kuo taršesnis automobilis, tuo daugiau reikės mokėti. Didesnis mokesčio tarifas bus taikomas dyzeliniams automobiliams. Pavyzdžiui, dyzeliniai automobiliai, kurie į aplinką išmeta 131–140 g/km CO2, bus apmokestinti 30 eurų, benzininiai – 15, o dujiniai – 13,5 euro.

Pavyzdžiui, įsigyjant vieną populiariausių automobilių šalyje – 2005–2010 m. „Volkswagen Passat“ su 1,9 litro darbinio tūrio dyzeliniu varikliu, papildomai gali tekti sumokėti 90 eurų.

Automobilio registracijos mokestį teks susimokėti „Regitroje“.

Planuojama, kad tai į biudžetą padės papildomai surinkti apie 19–20 mln. eurų kasmet. Dalį surinktų pinigų ketinama skirti miškų sodinimui – kasmet Lietuvoje planuojama pasodinti po 1000 hektarų.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad automobilių registracijos mokestis kiekvienais metais palies apie 200 tūkst. asmenų.

Įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 dienos.

Vaiko pinigai kils iki 60 eurų

2020 m. nuo 50 iki 60 eurų didės ir vaiko pinigai. Nepasiturinčioms, neįgalių vaikų šeimoms vaiko pinigai didės nuo 70 iki 100 eurų.

Taip pat buvo pritarta, kad nuo 2021 m. universalios vaiko išmokos dydis numatomas 70 eurų, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 110 eurų.

Skaičiuojama, kad vaiko pinigų padidinimas 10 eurų valstybei kitais metais kainuos apie 149 mln. eurų. Planuojama, kad universalią išmoką kitais metais gaus apie 521,9 tūkst. vaikų. Papildomai skiriamą išmoką – 151,6 tūkst. vaikų.

Taip pat visi šalies pirmokai ir priešmokyklinukai nuo kitų metų mokyklose gaus nemokamą maitinimą.

Skaičiuojama, kad 2020 m. priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamiems pietums iš valstybės biudžeto papildomai reikės skirti apie 8,6 mln. eurų. Vėliau kasmet papildomai reikės apie 17,4 mln. eurų.

Įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Brangs degalai, alkoholis ir rūkalai

Akcizo tarifas etilo alkoholiui nuo kitų metų kovo 1 d. didės nuo 1,832 tūkst. iki 2,025 tūkst. eurų (t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Padidinus akcizo tarifą etilo alkoholiui, dėl mokestinių veiksnių 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

Standartinis akcizo tarifas bešviniam benzinui jau nuo kitų metų pradžios didės nuo 434,43 iki 466 eurų (t. y. 7,3 proc.) už 1000 litrų produkto. Akcizo tarifas gazoliui – nuo 347 iki 372 eurų (t. y. 7,2 proc.) už 1000 litrų produkto. Benzino kaina dėl mokestinių veiksnių turėtų didėti apie 0,04 euro už litrą.

Akcizas žaliam dyzelinui (naudojamam žemės ūkio veikloje) didės nuo 56 iki 60 eurų už 1000 litrų.

Akcizas kaitinamajam tabakui nuo 2020 m. kovo 1 d. didės net 65 proc. – nuo 68,6 iki 113,2 euro. Dėl to 20 vienetų kaitinamojo tabako cigarečių pakelis pabrangtų apie 0,33 euro. Į šalies biudžetą tai turėtų surinkti papildomai apie 6 mln. eurų pajamų.

Skaičiuojama, kad akcizų padidinimai šalies biudžetą papildys 42 mln. eurų.

Akcizo tarifas etilo alkoholiui bei kaitinamajam tabakui įsigalios nuo 2020 m. kovo 1 dienos. Akcizo tarifai degalams įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Didės pelno mokestis bankams

Jau nuo 2020 m. nuo 15 iki 20 proc. padidinamas pelno mokestis kredito įstaigoms, kurių pelnas per metus viršija 2 mln. eurų.

Kitiems juridiniams asmenims Lietuvoje taikomas 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno, todėl skaičiuojama, kad, 5 proc. padidinus pelno mokestį, į šalies biudžetą būtų surinkta papildomai apie 20 mln. eurų.

Priimtas įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos ir galios iki 2022 metų. Vėliau įstatymo galiojimas gali būti pratęstas.

Įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos.