Vyriausybė pritarė siūlymams mažinti kirtimus saugomų teritorijų ir ūkiniuose miškuose. Taip pat įstatymo pataisos numato plėsti miškų, kuriuose draudžiami kirtimai, plotus. Tačiau aplinkosaugos organizacijų teigimu, siūlomi pakeitimai – neesminiai, o saugant miškus reikėtų ne tik biržes mažinti, bet ir kirtimo normas. Miškų savininkai sako, kad nenumatyta, kaip realiai būtų kompensuojama už ūkinės veiklos ribojimą.
Nerimstant dalies visuomenės pasipiktinimui dėl plynai kertamų miškų Labanore, Punios, Šimonių giriose, kitose vietovėse, Aplinkos ministerija parengė siūlymus, kad tokių plynių būtų mažiau.
Pirmiausia, pasak ministro, būtų ribojami kirtimai saugomų teritorijų miškuose. Įstatymo pataisos, kurioms pritarė vyriausybė ištisai kertamų medynų plotą apsauginiuose miškuose numato mažinti - nuo penkių iki trijų hektarų. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose biržė taip pat būtų ne didesnė nei trys hektarai. O ūkiniuose miškuose plyno kirtimo plotas sumažėtų nuo 8 iki 6 ha. Taip pat siūloma įteisinti atvejus, kai pagrindinis miško kirtimas vyktų per kelis kartus.
„Surandamas balansas tarp to, kur yra ūkiniai miškai, kur mažinami apribojimai, ir ES buveinėms,- svarbių miškų plotams, kur atsiradus apribojimams, bus savininkams kompensacinės išmokos. Kad būtų galima kompensuoti už negautą naudą, kad žmogus būtų motyvuotas saugoti tą rūšį, nes yra atvejų, kai ypatingai retų rūšių paukščių lizdai iškertami, išpjaunami“, – sako ministras.
„Kaip suformuluota realiai dabartiniame variante, tai jokių realių kompensacijų už apribotą nuosavybę tikrai nenusimato. Vienas iš tokių dalykų – bus kompensuojamos palūkanos, už negautą kažkokią naudą. Tai kokios palūkanos bankuose? Neigiamos. Tai reikia dar primokėti“, – teigė Miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų teigimu, siūlomi pakeitimai- neesminiai ir problemų nespręs, nes pavyzdžiui, Labanoro girioje keturi hektarai yra vidutinis kirtimo plotas.
Miškų įstatymo pataisos iš vyriausybės keliaus į Seimą, pasak ministro, įstatymas turėtų būti priimtas pavasario sesijoje. Visuomenininkai sako, kad reikia nacionalinio susitarimo dėl miškų kirtimų ir žada sausį pateikti savus siūlymus, kaip tvarkyti Lietuvos miškus.
