Verslas

2019.12.27 22:53

Draudimas žvejoti menkes gali privesti prie žvejų verslo žlugimo

Lietuvos žvejai verslininkai pasirengę pjaustyti laivus, kitos išeities sako nematantys. Baltijos jūros rytinėje dalyje penkeriems metams uždraudžiama menkių žvejyba. Tačiau, kiek bus kompensuojama pasitrauksiantiems iš verslo – po derybų Europos Komisijoje kol kas nepaaiškėjo.

Uždraudus menkių žvejybą Baltijos jūros rytinėje dalyje, žvejai verslininkai kalba tik apie laivų supjaustymą ir kompensacijas: kitos išeities esą nemato.

„Menkė sustabdyta, koks bus žvejų likimas, neaišku, likę po 100–120 tonų brėtlingio žvejų negelbsti, tai yra, kaip sakant, jų verslas nebeegzistuoja“, – teigia Priekrantės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Neva toks pat likimas laukia ir mažesnių laivų, kurie gaudo žuvį priekrantėje, – be menkių irgi nelabai yra ką žvejoti. Turistinės žvejybos taip pat neliks – grundalus ar plekšnes gaudyti niekam neįdomu.

Nuo birželio menkių žvejoti nebegalima, tad už priverstines prastovas žvejai gavo kompensacijas – vieną laivą turintys ir įvykdę sąlygas – per dvejus metus žvejoję bent 180 dienų - gavo 110 tūkst. eurų.

„Už pusę metų gavome kompensaciją „ant laivo“, dabar kovojame labai smarkiai, kad ir žvejai komandos gautų, jeigu laivas gauna, tai ir komanda turi gauti. Yra numatyta reglamente, dabar liko mums 3 dienos pateikti paraiškas“, – pasakoja Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Panorama. 2020-ųjų valstybės biudžete – Nausėdos parašas: projektas atitinka bazinius prezidento lūkesčius

Penktadienį į susitikimą su žvejais verslininkais po derybų Europos Komisijoje atvykęs žemės ūkio viceministras kalėdinės dovanėlės neįteikė: kol kas neaišku, kiek žvejai gaus pasitraukę iš verslo, deramasi, kad bent jau kompensacijų už prastovas sulauktų kuo daugiau laivų savininkų ir įgulų.

„Dėl laivų pjaustymo, tai Europos Komisiją tą klausimą svarstys, pirmininkaujanti šalis Suomija pažiūrėjo geranoriškai iš principo, tikėtina, kad tokia galimybė bus, dar labiau tikėtina, kad ji gali būti visiems. Kadangi kitais metais menkių žvejyba priekrantėje yra nulinė kvota, tai kompensacijų, aišku, nebus“, – tikina Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.

Mokslininkai sako, kad menkių situacija rytinėje Baltijoje – nepavydėtina. Dešimtmetį jos vis mažesnės, žvejai net neišnaudoja kvotų, nes tiek žuvies nebėra, tačiau esą ne tik gaudymas tai lemia.

„Kažkodėl iš pietryčių Baltijos dingo šprotai, jie dabar koncentruojasi labiau prie Botnijos įlankos, prie Alandų salų, o tai buvo svarbus menkių maisto objektas. Yra dar vienas parazitas, kurį perneša ruoniai, tas parazitas irgi menkei sveikatos neprideda“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.

Draudimas žvejoti menkes galios penkerius metus, bet mokslininkai sako, kad ištekliams atsinaujinti reikia bent dešimtmečio.