Verslas

2019.12.26 20:36

Lietuviai per dieną išmeta du traukinio vagonus plastiko, tačiau jau netrukus teks keisti įpročius

Nors dalis žmonių ir stengiasi naudoti mažiau plastiko, kova su tarša tik prasideda. Skaičiuojama, kad lietuviai per dieną išmeta du traukinio vagonus plastiko. Nuo 2021-ųjų vienkartinio plastiko teks atsisakyti. Aplinkos ministras tikina, kad Lietuva tam rengiasi.

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis sako, kad Baltijos jūra, palyginti, švari, tačiau plaukiant aplink pasaulį teko matyti krūvas šiukšlių, plaukiojančias vandenyne. Skaičiuojama, kad dėl plastiko taršos kasmet žūsta milijonas paukščių ir apie 100 tūkst. jūros gyvūnų.

Žinios. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje mažieji lankytojai skaito knygas su šunimis

„Vaizdai tikrai baisūs, visas vandens paviršius kai kur yra pasidengęs plūduriuojančiais plastikais, plauki per jį, matai paukščius, įstrigusius tarp plastikinių dalykų ir nugaišusius. Tai vis tiek visa žemė yra mūsų, jei ten tokie dalykai dedasi, tai jie dedasi visur“, – sako N. Nasvytis.

Dėl to N. Nasvytis pradėjo iniciatyvą „NE plastiko bangai“, raginančią mažinti plastiko naudojimą ir skatinančią rinktis tvaresnius sprendimus. Anot buriuotojų sąjungos prezidento, naudoti mažiau plastiko visai nesudėtinga: „Pradedi negerti kavos iš vienkartinių indų, gali nusipirkti metalinių daugkartinio naudojimo šiaudelių, eidamas į parduotuvę pasiimi daugkartinio naudojimo krepšį.“

Ateinantys metai vienkartiniam plastikui – paskutiniai. Europos Sąjungos (ES) šalys nuo 2021 metų turi atsisakyti vienkartinių plastikinių daiktų: vienkartinių stalo įrankių, lėkščių, puodelių, gėrimų šiaudelių, ausų krapštukų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuva pakeitimams pasirengusi. „Iniciatyvos, kurias mus įpareigoja įvykdyti ES direktyvos, jos visos yra įvykdytos. Džiugu, kad tiek žmonės renkasi, tiek prekybos tinklai keičia produktus, vienkartinius šaukštelius, šakutes, šiaudelius. Matosi pokytis – ne tik gyventojų pasirinkimo, bet ir prekybininkų, kurie žiūri atsakingai ir mato problemą ir padeda spręsti“, – aiškina aplinkos ministras.

K. Mažeika teigia, kad ir pats stengiasi naudoti kuo mažiau plastiko. „Aišku, neišvengiu perkant įpakuotų produktų – serijinių gaminių, kai pakuotės negalima palikti, bet kalbant apie maisto produktus, stengiuosi neimti plastikinių maišelių, džiaugiuosi iniciatyvomis, kad parduotuvėse galima rasti ir popierinių maišelių“, – sako ministras.

Plastiko naudojimo mastai vis dar milžiniški. „NE plastiko bangai“ skaičiuoja, kad Lietuvoje per dieną išmetama maždaug 100 tonų plastiko – tai užpildytų du traukinio vagonus. Pasaulyje per minutę panaudojamas milijonas plastikinių maišelių. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė sako, kad Aplinkos ministerija džiaugtis dar neturėtų, realybė – liūdna.

Anot jos, tik ketvirtadalis pakuočių tinkamai sutvarkomos: „Plastiko sutvarkymo problematika nėra išspręsta. Nepaisant gražių Aplinkos ministerijos skaičiukų lentelėse, mes keliame šypseną ES lygmeniu. Iš tiesų 74 proc. pakuočių negali būti sutvarkytos, nes pusė jų yra neperdirbamos.“

Kol kas mikroplastikas į europinę direktyvą neįtrauktas, bet V. Vingrienės teigimu, jau laikas drausti ir ploniausius maišelius, į kuriuos dedami vaisiai ar daržovės. Nuo metų pradžios prekybininkai negali nemokamai dalyti plastikinių maišelių, juos gyventojai gali nebent nusipirkti – paprastai tokie maišeliai kainuoja 10–20 centų.

„Turėtų būti apmokestinami labiau didieji maišeliai prekybos centruose, ir prekybos centrai pereina prie to, kad jie daugiau skatina įsigyti daugkartinį maišelį, už kurį sumokėsi daugiau, bet tu jį daugiau ir naudosi“, – teigia Seimo narė.

Seimas patvirtino vadinamąjį automobilių mokestį. Tačiau keldama valko pinigus valdžia apkarpė klimato kaitos programos pinigus.