Verslas

2019.12.23 16:34

Prezidento patarėjas apie kinus ir Astravo AE: jokių nuolaidų neturėtume daryti

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2019.12.23 16:34

Po LRT tyrimo apie kinų ryšius su Astravo AE ir Lietuvos energetikos sektoriumi, prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad institucijos galėtų vertinti, ar tokia situacija atitinka nacionalinio saugumo interesus.

LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „North China Power Engineering“ (NCPE) įgyvendina vadinamąjį Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį iš viso sudaro 23 projektai (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas).

Taip pat skaitykite

Ta pati bendrovė 2013 m. įsigijo Lietuvoje esančią įmonę Energetikos tinklų institutą, kuri šiuo metu dalyvauja energetikos sektoriaus projektuose, įskaitant ir strateginius objektus. Pasak J. Neverovičiaus, kuris 2012–2014 m. vadovavo Energetikos ministerijai, jeigu 2013 m. būtų žinomi LRT atskleisti faktai, valdžia imtųsi veiksmų.

– Kaip vertinate, kad ta pati kinų bendrovė veikia Baltarusijoje, dirba su Astravo AE susijusiais projektais ir turi įmonę bei veikia Lietuvoje?

– Ta istorija prasidėjo ne dabar. Kiek man žinoma 2013 m., berods, kinai įsigijo tą įmonę (Energetikos tinklų institutą – red. pastaba), ir tuo metu, be abejo, to konteksto neturėjome, bent jau apie jį nežinojome. Tai sakyčiau, kad labai gerai, jog jūsų tyrimas atskleidžia tas sąsajas, ir manyčiau, kad mes savo nacionalinio saugumo sąskaita jokių nuolaidų neturėtume daryti. Todėl pasisakome, ir aš asmeniškai pasisakau, už kuo didesnį skaidrumą ir, jeigu yra poreikis, atitinkamų valstybės institucijų įvertinimo ar taip gali būti.

– „Gali būti“ reiškia, ar tokios bendrovės gali dalyvauti strateginiuose Lietuvos sektoriuose?

– Visos bendrovės gali dalyvauti. Mes esame rinkos ekonomika, ir jokių draudimų tikrai negali būti, bet kartu turi būti užtikrinti nacionaliniai interesai. Tam yra skirti įstatymai, tam skirtos institucijos, kurios įvertina sprendimus, susijusius ir su energetika, kuri yra ypač svarbi sritis nacionalinio saugumo kontekste. Jeigu yra poreikis, tokie įvertinimai turi būti padaryti.

– Minėjote, kad 2013 m., kai kinai pirko Energetikos tinklų institutą, to viso konteksto nebuvo. Jeigu informacija apie kinus ir Astravo AE būtų žinoma, būtų reaguojama kitaip?

– Galėtume visų pirma išsakyti labai aiškią savo nuomonę apie tai, kad nerekomenduojame investuotojui... Tuo metu tai buvo investuotojas, kuris gelbėjo bankrutuojančią įmonę. Galėtume išsakyti jam savo nuomonę apie projektą, kuris yra vystomas Baltarusijoje. Deja, kadangi nežinojome apie jų ketinimus kitoje valstybėje, galbūt tas nebuvo padaryta. Šiandien su ta informacija, matyt, tą būtinai reikėjo padaryti.

– Tuo metu jūs buvote energetikos ministras, Lietuvos politika buvo orientuota į ekonominių santykių su Kiniją gaivinimą. Minėtos įmonės įsigijimas, matyt, buvo traktuojamas kaip sėkmės ženklas?

– Nepasakyčiau, kad tai buvo sėkmė. Greičiausiai nematyta kažkokių rizikų, kad Lietuvoje veikia įmonė, kurios pagrindinė rinka buvo už Lietuvos ribų, visų pirma Rusijoje, kurioje dirba keliasdešimt aukšto lygio specialistų regione, net ne Vilniuje. Manėme, kad gerai, jog yra stabilus investuotojas, kuris ateina turėdamas tikslą duoti darbo ir išgelbėti tą įmonę, įvertinant visas rizikas, kurios natūraliai turėjo būti vertinamos užsakovų Lietuvoje, t. y. perdavimo sistemų operatoriaus. Be abejo, nežinojome apie jų ketinimus ar veiksmus Baltarusijoje.

– Kaip Lietuvoje reikėtų traktuoti kinų investicijas į strateginius sektorius, turint omeny, kad šiuo metu bendros nuomonės nėra?

– Reikia suprasti, kad Kinija yra auganti ekonomikos, politikos galia. Mes nuo kinų klausimo niekur nepabėgsime – turime turėti poziciją. Ta pozicija yra matyti Kinijos galimybes ir skatinti mūsų verslo buvimą Kinijoje. Padėti teisingai nukreipti Kinijos dėmesį ir potencialą, jį išnaudoti, visą laiką turint omenyje mūsų nacionalinio saugumo klausimus tam tikruose sektoriuose.

Jeigu paimtume bet kurį sektorių, tai Kinija jau dalyvauja vien dėl to, kad ji gamina daugelį produktų komponentų, infrastruktūrą ir t. t. To sustabdyti tiesiog neįmanoma. Yra ir išskirtinių atvejų, kai yra identifikuotos tam tikros grėsmės, pavyzdžiui, telekomunikacijų 5G sektoriuje, kur tos grėsmės aiškios. Svarstoma apie tai, kad tam tikri techniniai sprendimai yra nepriimtini.

– Jums einant energetikos ministro pareigas ir kinams lankantis Lietuvoje, ar buvo išreikštas noras kur nors investuoti? Atliekant tyrimą, teko girdėti apie kinų norą nusipirkti objektų.

– Iš tiesų buvo požiūris, galbūt ne iki galo įvertinant mūsų valstybės orientaciją. Galbūt jie mūsų rinką vertino per Kinijos vidaus santykių ekonomiką, kur galima tiesiog nusipirkti projektą, nusipirkti kažkokią strateginę įmonę ir statyti, pavyzdžiui, geležinkelį, turint geležinkelio akcijas, ar į tą patį uostą investuoti, gavus akcijas. Tų susitikimų metu, be abejo, mano tikslas buvo išaiškinti, kad esame Vakarų Europos valstybė, čia galioja kiti principai. Manau, kad po tų susitikimų ketinimų įsigyti ar perimti infrastruktūrą Lietuvoje aš nemačiau, kitaip nei Vakarų Europoje.

LRT primena, kad su Astravo AE klausimu dirbantis Seimo narys Dainius Kreivys dėl su Kinija susijusių įmonių veiklos energetikos sistemoje kreipėsi į premjerą ir energetikos ministrą.

„Turime suvokti visus šiuos faktus. Valstybinės Kinijos bendrovės antrinės įmonės veikia Lietuvos strateginiuose objektuose, tokiuose kaip Utenos–Ignalinos mazgas. Maža to, per teismus ši bendrovė bandė blokuoti Alytaus pastotės rekonstrukciją, kuri yra būtina avariniam susijungimui su Lenkija ir pagalbos gavimui iš jos. Ir ši bendrovė yra prileidžiama prie daugelio Lietuvai strategiškai svarbių energetikos objektų“, – teigė D. Kreivys.

Vyriausybės atstovai LRT patvirtino, kad speciali komisija netikrino, ar kinams priklausanti lietuviška įmonė nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau nekomentuoja, ar savo iniciatyva planuoja imtis tokio tyrimo.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, komisija šiuo metu neplanuoja imtis tyrimo.

Pagal įstatymą dėl sandorių patikros į komisiją gali kreiptis tik prezidentas, Vyriausybė ir Valstybės saugumo departamentas, taip pat, gavusi naujos informacijos, inicijuoti patikrą gali pati komisija.