Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbė rekomendacijas aktyviausiems socialiniuose tinkluose – viešosios nuomonės formuotojams, kurie reklamuoja produktus ar paslaugas. Nuo šiol reklamuojamą turinį jie turėtų išskirti iš kitų įrašų ir pažymėti.
Taip pat reikia žymėti ir dovanas, už kurias negaunama jokio atlygio. Viešosios nuomonės formuotojai sako, kad toks gairių nustatymas įvedė daugiau aiškumo, kaip pažymėti reklaminio pobūdžio turinį.
Kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson kasdien į socialinius tinklus kelia nuotraukas, vaizdo įrašus apie asmeninį gyvenimą, prekes ar patikusius produktus. Dabar „Facebook“ ji turi daugiau nei 200 tūkstančių sekėjų. Pasak laidų vedėjos, gyvename rekomendacijų ekonomikoje, kur veiksmingiausia reklama – žmonių patarimai.
„Jeigu tai yra produktas, kurį aš pristatau savo auditorijai, tai aš užrašau ir už tai gaunu kažkokį tai atlygį, tai užrašau gerų dalykų reklama. Aš neslepiu, kad tai yra reklama ir reklamuoju tik tai, kas man patinka, ką aš naudoju“, – teigia B. Nicholson.
Nesvarbu, ar tai būtų kalėdiniai obuoliukai, prekės ar kitos paslaugos dabar nustatytos taisyklės, kaip reikėtų žymėti reklamą socialiniuose tinkluose.
Žymėjimas nebuvo aiškus
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet stebėjo 10 viešosios nuomonės paskyrų ir pateikė rekomendacijas, kaip žymėti reklamą socialiniuose tinkluose. Viešosios nuomonės formuotojai anksčiau skundėsi, kad žymėjimas nebuvo aiškus.
„Pagrindiniai aspektai, kad jei yra lietuvių kalba parengtas reklaminis įrašas, tai jis turėtų būti pažymėtas reklama, o ne kaip buvo įprasta grotažyme „ad“. Taip pat reklama žodis turėtų būti pirmas po įrašo, neturėtų atsirasti tarp kitų grotažymių arba kaip „Instagram“ padaryta – daugtaškiai ir tik tada grotažymė.
Taip pat gairėse pateikiama, kas yra reklama, tai yra ir konkursai, ir ambasadoriaus buvimas, partneris arba nuolaidų kodų suteikimas“, – vardija Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Inga Grinevičė.
Laidų vedėja Rimantė Kulvinskytė sako nurodanti, jeigu įrašai reklaminio pobūdžio. „Instagram“ ją seka daugiau nei 36 tūkst. sekėjų.
„Dabar žymi atsakingai. Aš galvoju, kad visus pradžioj žmones, kurie gyvena tik iš to – reklamos socialiniuose tinkluose, turėjo išgąsdinti ta prievolė. Natūralu, kad dalindamiesi ir nežymėdami galbūt sulauktume daugiau paspaudimų, atrodytų tai nuoširdžiau ir manau, kad buvo to nuogąstavimo, kad kentės pardavimai“, – svarsto R. Kulvinskytė.
Vis dėlto laidų vedėja pabrėžia, kad reklamos užsakovai patys dažnai prašo nurodyti, jog įrašai – reklaminio pobūdžio. Pasak jos, auditorijai tai nedaro neigiamos įtakos.
Lietuvoje skaičiuojama apie 300 visuomenės nuomonės formuotojų. Agentūrų teigimu, apie 80 proc. nežymi reklamos socialiniuose tinkluose. Už reklamos įstatymo pažeidimus numatytos baudos nuo kelių šimtų iki beveik 9 tūkst. eurų.
