Verslas

2019.12.23 12:46

Valstybės kontrolierius: iš šitos Vyriausybės naujos kokybės biudžeto jau nebesulauksime

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.12.23 12:46

Valdantieji džiūgauja radę įrodymų, kokia tvirta koalicija, opozicija prašo prezidento biudžetą vetuoti, prezidento patarėjas kritikuoja biudžetą ir sako, kad šalies vadovas svarstys, ar jį vetuoti. 

Likus savaitei iki biudžeto priėmimo dienos, Valstybės kontrolė išplatino pranešimą, kad atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos eigos vertinimą nustatė, jog esminių teigiamų sistemos pokyčių dar nėra. Kad šią sistemą būtina tobulinti, Valstybės kontrolė buvo konstatavusi prieš trejus metus – 2016-aisiais. Ir šiemetinė išvada – 2018 metais nustatytas biudžeto valdysenos brandos lygis nepasikeitė ir išlieka neperžengęs pirmojo lygio.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys – „Savaitėje“.

– Tikitės esminių pokyčių, sakote, dabar jau 2021 metais, tai ar bent kokių yra teigiamų poslinkių, kokios reakcijos į tuos jūsų pasiūlymus formuojant biudžetą?

– Deja, mūsų paskutinis vertinimas siunčia signalą, kad labai tikėtina, jog ir tada mes nesulauksime naujos kokybės biudžeto.

– Tai, kitaip sakant, jūs norite pasakyti, kad jūs iš šitos Vyriausybės jau nebesitikite, kad bus kiti principai panaudoti formuojant biudžetą ir atsižvelgta į jūsų siūlymus?

– Deja, panašu, kad tie įsipareigojimai jau persikėlė į kitą kadenciją, kitų kadencijų Seimus ir kitas Vyriausybes.

– Gerai, tai kokios yra svarbiausios biudžeto formavimo ydos, su kuo jūs nesutinkate ir siūlote keisti?

– Pirmas dalykas, mes dabar turėtume jau tvirtinti detalias išlaidas ne vienerių metų, o trijų, idealu būtų ir keturių, ir galbūt penkerių, bet jau trijų būtų irgi gerai. Tada kiekvienai sričiai reikėtų nustatyti po penkis siekiamus tikslus, kiekvienais metais ministrai turėtų stovėti tribūnoje ir kalbėti apie tai, kas jiems pavyko, kas nepavyko. Ir tada taip, kaip pagal austrų modelį, atitinkamai antrais ir trečiais metais yra svarstoma, kokiai sričiai padidinti, kuriai nesiseka – sumažinti.

Bet visa diskusija vyksta apie tai, ar pasiekėme kažką su tais pinigais, ar nepasiekėme. Nes dabar yra tiktai iš ko paimti, kam atiduoti, bet ką mes padarysime su tais pinigais, mes ir dabar negirdime. Ir dar vienas svarbus dalykas, išskirtinės temos reikalaujantis, tai mūsų unikalioji valstybės investicijų programa. Jai mes turėjome pastebėjimą ir kvietėme Finansų ministeriją apskritai peržiūrėti jos egzistenciją, ne tai, kad joje kažką koreguoti. Tiesiog pakartosiu savo 2016 metų rudens žodžius – jeigu mūsų valstybėje kas nors nori kovoti su korupcija, tai, kaip ir kiekviena upė, taip ir korupcijos upė turi savo pradžią. Korupcijos upės pradžia yra biudžeto valdysena. Kol mes šito nesusitvarkysime, mes pralaimėsime ir visas kitas kovas.

– Vyriausybė garsiai deklaruoja su tuo kovojanti, bet ji labai kritikuojama ir dėl to, kad nevykdo savo įsipareigojimų nedidinti mokestinės naštos ir visi papildomi šaltiniai yra būtent iš tos mokestinės naštos didėjimo. Jūs esate nurodę keletą tų šaltinių, pavyzdžiui, 200 milijonų mažiausiai nesugrįžta į biudžetą iš finansuojamų programų, kai yra nepanaudojami. Bet, kita vertus, jeigu tos programos gauna 700 milijonų ir niekas nesvarsto, ar reikia jas finansuoti, nes jos kai kurios 16 metų finansuojamos, o kitos, berods, nuo 1991 metų niekaip nebaigiama ir finansuojama, tai klausimas iš viso, gal nebereikia jų finansuoti. Ar jūs sakote Vyriausybei tai, nes premjero paskutinius žodžius aš girdėjau, kad nurodykite šaltinius? Tai ar čia nėra šaltinis, kurį jūs nurodote, nesutinka Vyriausybė su tuo?

– Su audito ataskaitomis ir Vyriausybė, ir Finansų ministerija sutinka, netgi parengė atitinkamus priemonių planus. Turėtume neužmiršti, kad biudžetas gali ir generuoti pajamas, ir tokių vietų mes matome. Nekilnojamas turtas, pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra didžiulis šaltinis, su kuriuo tvarkantis efektyviau jisai galėtų būti netgi reformų variklis. Arba viešieji pirkimai – mes jau pasiekėme situaciją, kai Lietuvoje 4000 organizacijų, galime įsivaizduoti, kiek viešųjų pirkimų įvyks vien mūsų laidos metu. Tai yra keli milijonai operacijų ir mes siunčiame žinutę – supaprastinkime procedūras, labiau pasitikėkime asignavimų valdytojais, viską žiūrėkime pagal rezultatus, nepersistenkime dėl pieštukų, tušinukų, logotipų, renginių ar dar kažkokių kitų dalykų, susikoncentruokime į didžiuosius pirkimus. Deja, kol kas pokytis, visų pirma, turi įvykti galvoje. Mes jo niekaip nepadarome.

– Valdantieji pripažįsta, kad neįvykusios švietimo ir sveikatos reformos sukėlė dideles įtampas biudžete. Ar jūs esate skaičiavę, kokį nuostolį tos nevykusios reformos padarė biudžetui?

– Žinot, skaičių kažkokį pasakyti būtų labai neatsakinga, bet aš pabandysiu pasiremti EBPO šalių patirtimi ir kokius signalus jie siunčia. Jeigu kurioje nors valstybėje yra pasiekiama, kad mokinių ugdymo rezultatai būtų aukščiau vidurkio, na, bent jau šiek tiek aukščiau vidurkio, ir jeigu tokie rezultatai būtų išlaikyti 10 metų tolygiai visoje valstybėje, tai BVP išaugtų tiek, kad atsipirktų visos tos šalies išlaidos. Štai aš jums jau iš karto įvardinu skaičių. Kitas dalykas – šešėlinė paralelinė mokykla, korepetitoriai. Taigi, mes visi mokam dvigubai. Jeigu mes matome, kad 40 procentų šeimų samdo korepetitorius, paimkime 40 procentų išlaidų atitinkamai, ir mes vėl matysime pinigų sumą, kokia yra žala. Sveikatos sistemoje labai panašiai – mes turime prisipirkę brangių įrengimų, kurių nenaudojame ir t. t., vadybos elementarios yra trūkumas. Už viso to stovi pinigai ir jie yra dideli.

– O šešėlis? Nes Vyriausybė nuo pirmų dienų labai akcentuoja kovą su šešėliu ir dabar jau akcentuoja, kad ji labai sėkminga, tai, jūsų požiūriu, kovos su šešėliu rezultatai kokie ir kokia tos kovos įtaka biudžetui?

– Na, pažiūrėkime į Europos Komisijos, kurios gal tyrimai yra rimtesni negu mūsų, jie mato milijardą, mato milijardą eurų.

– Aš neabejoju, kad visa tai, ką jūs dabar sakote, jūs sakėte ir Vyriausybei, ir jos vadovui, ir, kaip sakote nuo 2016 metų, tą esate jau kalbėję. Tai suprantu, kad geriausiu atveju jūsų išklauso, paskui pasideda į stalčių ir pamiršta apie jūsų pasiūlymus. Tai koks tas jūsų institucijos siūlymų statusas apskritai yra, nes žinau, kad jūs dabar norite naujo įstatymo ir tada galbūt tas statusas bus kitoks ir kas nors atkreips dėmesį į rekomendacijas?

– Tai mes ne tik norime, jis yra tiesiog reikalingas valstybei, nes EBPO šalys turi netgi tokį posakį, jeigu pralaimėsite valstybės audite, pralaimėsite ir kitose srityse. Auditoriai yra atskaitingi tik parlamentui ir negali būti jokių kitų ryšių nei su premjeru, nei su finansų ministru, nei su Vyriausybei pavaldžiomis institucijomis apskritai. Šiai dienai jau eina dabar lygiai 12 mėnuo, kai aš, kaip vadovas, neturiu galimybės priimti į mūsų instituciją nė vieno aukštesnės kvalifikacijos žmogaus, nes yra centralizuotas valstybės tarnautojų priėmimas. Tas centralizavimas taip išėjo, kad kartu su visomis ministerijomis paėmė į globą ir mūsų instituciją. Ir mes dabar turim fantasmagorišką situaciją, kai pagal teisės aktus darbuotojų priėmimas į darbus sureguliuotas taip, kad Vyriausybė gali atsiųsti į valstybės auditą savo žmones, o jie po to tikrintų pačią Vyriausybę. Ir tai gali grėsti Lietuvai tikrai labai nemaloniais dalykais, jeigu, tarkim, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Europos Audito Rūmams pradėtų kilti abejonių dėl mūsų darbo objektyvumo. Mes negalime sau to leisti.

– Ačiū jums.

Apie tai – „Savaitės“ įraše:

Savaitė. Asfaltuotos premjero slėpynės, viltį praradusi Valstybės kontrolė ir atostogų išėję Trumpo kaltintojai