Verslas

2019.12.23 05:30

Skandalų sūkuryje atsidūręs Narkevičius: gatvėse mane stabdo ir sako, kad vertina teigiamai

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.23 05:30

Prieštaringai vertinamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius šiuo metu labiau linkęs kalbėti apie ateities darbus, o ne trauktis, nors nepasitikėjimą juo yra išreiškęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Interviu LRT.lt portalui ministras papasakojo, kuo jam taip neįtiko Lietuvos pašto valdyba, atskleidė, kokius darbus dar žada nuveikti, ir teigė, kad savo padarytų klaidų jis neįvardys. „Aš esu savikritiškas, tačiau stengiuosi būti objektyvus“, – sakė jis.

– Pone ministre, prieš priimant biudžetą, buvo daug spekuliacijų, kad, nepaisant prezidento išreikšto nepasitikėjimo jumis, iki priimant biudžetą nebūsite atstatydintas. Tai padarius galėtų griūti koalicija, o be valdančiosios daugumos patvirtinti kitų metų biudžetą – sudėtinga. Biudžetas jau priimtas, kaip manote, ar būsite priverstas pasitraukti dar iki kadencijos pabaigos?

– Jūs bandote kalbėti apie spekuliacijas. Nežinau, ar pastebėjote, bet aš bandau ne spekuliuoti, o atlikti darbus, kurie man yra pavesti, – atlikti juos atsakingai, nepaisydamas viso šio ažiotažo. Nepaisydamas dabartinės situacijos, aš nepraleidžiu nė vienos dienos be opiausių ir Susisiekimo ministerijai rūpimų klausimų.

– Esate minėjęs, kad nesiveržėte tapti susisiekimo ministru. Kaip vienas iš galimų kandidatų pakeisti Roką Masiulį buvo įvardytas ir Vladislavas Kondratovičius, tačiau jis tapo viceministru, o jūs ministru. Jei teigiate, kad nesiveržėte tapti ministru, kas jus pasiūlė ir kas jus ragino juo būti?

– Reikia grįžti 4 mėnesius ar net daugiau atgal. Mūsų partijos derybos dėl to, ar eiti į valdančiąją koaliciją, ar ne, jos buvo ilgos. Buvo kalbėta, kokias sritis gausime kuruoti. Buvo įvardytos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Komandos nariai svarstė, kuris kandidatas šiame laikotarpyje galės geriausiai atstovauti partijos ir koalicijos interesams.

– Ką tuomet reiškia tas pasakymas, kad jūs nesiveržėte tapti ministru?

– Tai nėra paslaptis, kad aš neteikiau savo kandidatūros tapti vienu ar kitu ministru. Be abejo, aš apie tai rimtai galvojau. Diskutavome ir su partijos pirmininku, ir ne tik su juo, ar verta užimti šitą poziciją konkrečiai man, nes buvo ir kitų partijos asmenų. Tačiau buvo prieita prie sprendimo, kad geriausia yra deleguoti mane į šitą poziciją. Aš, kaip komandos narys, daviau tą sutikimą.

– Pastaruoju metu esate daug kritikuojamas. Ar jūsų kritika viešojoje erdvėje, kaip sakė Gediminas Kirkilas, yra susijusi tik su tuo, jog esate jaunas ministras ir nemokate bendrauti su žurnalistais? Ar tai yra susiję su konkrečiomis klaidomis?

– Neklysta tas, kad nedirba. Aš nekalbu, kad esu neklystantis žmogus. Žemėje nėra nei šventųjų, nei neklystančiųjų.

– Kokias klaidas pripažįstate padaręs?

– Klaidų aš nevardinsiu. Per tą mėnesį išgirdau tiek klaidų, kad pats nevardinsiu. Aš esu savikritiškas, tačiau stengiuosi būti objektyvus. Stengiuosi atsirinkti, ar kritika yra geranoriška ir nukreipta į darbų tobulinimą, ar ji yra piktybinė. Gaila, kad ne visi sugeba įžvelgti, dėl ko prasidėjo visas ažiotažas, ir vertina tik pasekmes.

– „Lietuvos ryte“ publikuota „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad esate nepopuliariausias politikas. Jūs turite 5,4 proc. teigiamų vertinimų. Neigiamai jus vertinančiųjų gruodį buvo 57,4 proc., lapkritį – 34 proc., o spalį – dar tik 16,6 proc. Ar jums svarbūs reitingai ir ką jie rodo?

– Svarbumas gali išlikti, tačiau aš vertinu kitų žmonių pasisakymus. Per šį laikotarpį teko girdėti viešojoje erdvėje straipsnių pavadinimus, teiginius, kurie jau yra iš karto neigiamai suformuluoti.

Bet man skambino ne vienas asmuo – ir ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Kai einu Vilniaus gatvėmis, žmonės mane kalbina.

Bet man skambino ne vienas asmuo – ir ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Kai einu Vilniaus gatvėmis, žmonės mane kalbina.

– Ir ką jie sako?

– Jie atsiliepia teigiamai. Jie supranta, dėl ko viskas vyksta, ir dėl tų dalykų, kurie yra man inkriminuojami, jie sako, kad aš nepasiduočiau ir nekreipčiau dėmesio. Jie man linki ištvermės, to ir aš linkiu visiems. Sau taip pat.

– Viešojoje erdvėje pasigirsta, kad S. Skvernelis jus gina todėl, kad esate parankus ministras ir darote tai, ką jis jums liepia. Ar sutinkate su tuo?

– Aš pasakysiu taip, kiekvienas tegul vertina savaip. Aš koncentruojuosi į darbus ir stengiuosi nevertinti kitų vertinimų. Mes esame politinėje kovoje, metų pabaigoje žmonės galbūt jau yra ir pavargę. Linkėčiau mažiau pykčio ir daugiau korektiškumo.

– Esate buvęs matematikos mokytoju, mokyklos direktoriumi, Seimo nariu. Tačiau ar jūs turite kompetencijų valdyti ministeriją?

– Aš buvau ne tik matematikos mokytoju, bet ir įstaigos vadovu. 6 ar 7 metus vadovavau savivaldybės padaliniui, apie dvejus metus dirbau Vilniaus miesto administracijos vadovo pavaduotoju. Vykdžiau Seimo vicepirmininko pareigas, buvau Europos reikalų komiteto Seime vicepirmininku. Per tą laiką teoriškai irgi nestovėjau vietoje. Įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį.

Per darbą Seime aktyviai atstovavau žmonių interesams. Daugelis mano kuruojamų temų buvo susijusios su Susisiekimo ministerija. Su ja iki tol tampriai bendradarbiavome, buvo organizuoti rimti projektai, svarstomas ne vienas konkretus klausimas. Aš neslepiu, kad dar 2008 metais inicijavau Lentvario geležinkelio pervažos projektą. Galėčiau plėstis ir toliau.

– Pone ministre, nepasitikėjimą jumis buvo išreiškęs šalies prezidentas G. Nausėda, kuris tvirtina ministrų kabinetą. Ar manote, kad galite dirbti su prezidentu ir toliau. Ar galima siūlyti įstatymų projektus ir tikėtis, kad prezidentas pritars tiems siūlymams?

– Įstatymus priima Seimas ir 141 jo narys.

– Tačiau prezidentas gali vetuoti įstatymus.

– Įstatymus priima Seimo nariai. Nesvarbu, kas juos teikia.

– Jūs teigiate, kad net ir neturėdamas prezidento pasitikėjimo ministras gali dirbti ir eiti ministro pareigas?

– Aš neteigiu nei taip, nei kitaip. Šiuo klausimu aš nepasisakysiu.

– Artėja nauji Seimo rinkimai, ar žadate juose dalyvauti?

– Bus matyti. Mūsų partijoje yra demokratija, bus delegavimas. Žiūrėsime, ar įgausiu komandos narių pasitikėjimą, nes esu komandos narys, nors sprendimus savo srityje priiminėju pats.

– Dalia Grybauskaitė ministrus pasirinkdavo ir pagal tai, ar jie moka anglų kalbą. Ar tai, kad nemokate anglų kalbos, jums nesukuria sunkumų darbe?

– Jau sakiau, kad nevartoju anglų kalbos. Tačiau atrandu kitus būdus, kaip tai kompensuoti, ir iki šiol man tai gerai sekasi. Be to, norėčiau paminėti, kad vienas aktyviausių susisiekimo ministrų yra lenkas Andrzejus Adamczykas, tačiau jis nekalba angliškai. Jis visur kalba savo gimtąja kalba ir manau, kad mums irgi reikėtų dažniau vartoti gimtąją kalbą.

Jau sakiau, kad nevartoju anglų kalbos. Tačiau atrandu kitus būdus, kaip tai kompensuoti, ir iki šiol man tai gerai sekasi.

– Pakalbėkime apie darbus. Minite, kad vienas iš jūsų srities prioritetų – kelių asfaltavimas. Tačiau prieš biudžeto tvirtinimą Vyriausybė pritarė sprendimui įšaldyti nepanaudotas Kelių ir Klimato kaitos programų lėšas. Kelių fonde numatoma įšaldyti net 138,7 mln. eurų. Ar jūs, kaip ministras, neturėjote dėl jų pakovoti labiau, siekdamas įgyvendinti ministerijos keliamus tikslus?

– Sutarimas buvo vienas, kad, jei kalbame apie kelius, bus finansuojami visi darbai, kuriuos mes pasiruošę realizuoti. Rūpestį kelia tai, kad kiekvienais metais lėšos yra neišnaudojamos. Dalis jų yra perkeliama į kitų metų biudžetą ir vėl būna neišnaudota. Vien praėjusiais metais mes turėjome įšaldytus 26 mln. eurų. Tačiau ir poreikio jų panaudoti nebuvo, nes mes vis tiek dar turime apie 47 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Žinome, kad valstybėje yra lėšų trūkumas, todėl ir buvo nutarta užšaldyti didesnę sumą, gavus pažadą, kad jeigu kelių sektoriuje bus padaryti darbai ir trūks finansavimo, tas finansavimas bus sugrąžintas.

– Bet ar tokios didelės sumos užšaldymas nereiškia, jog nesitikima, kad Susisiekimo ministerija nebus pajėgi įgyvendinti projektus?

– Na, kiekvienais metais yra įšaldomos lėšos.

– Bet juk ne tokios didelės sumos.

– Ne tokios sumos, ne tokios.

– Premjeras S. Skvernelis teigė, kad lėšos kelių asfaltavimui nėra panaudojamos, dėl to ir įšaldomos. Kas kaltas, kad lėšos yra nepanaudojamos? Ar reikia dėl to kaltinti Roką Masiulį?

– Nuo pat pradžių pasakiau, jog nesiruošiu ieškoti kaltininkų ar vertinti kažkieno darbus. Tačiau faktas, kad žvyrkelių programa buksavo. Per ketverius metus mes turėjome išasfaltuoti virš 1600 kilometrų ir jau žinome, kad kitais metais teks išasfaltuoti rekordinį skaičių – 600 kilometrų. Iki rugsėjo mėnesio buvo išasfaltuota vos 130 kilometrų, nors norma – 1600 kilometrų per ketverius metus. Tai per metus turėtų būti apie 400 kilometrų.

Mes priartėsime per tuos kelis mėnesius prie šių skaičių, bet turėsime labai didelį iššūkį pasivyti. Projektavimo darbai stringa, paruošiamasis darbas stringa. Stringa ir viešųjų pirkimų organizavimas. Pačių projektų realizavimas taip pat stringa. Yra per ilgas problemų sprendimų derinimo procesas. Ką galima išspręsti per vieną dieną, yra atidedama savaitei ir taip toliau. Mūsų tikslas – kad mažiau laiko būtų gaištama biurokratiniams dalykams, o būtų pasiektas efektas.

– Ar lėšų įšaldymas nesutrukdys pasiekti užsibrėžto išasfaltuotų kelių skaičiaus?

– Sukliudys ar nesukliudys – bus matyti tik po visko. Mes koncentruojamės į savo darbus. Turime pateikti paruoštus projektus, kad esame pasiruošę atlikti tam tikrus darbus už tam tikrą sumą. Jei mums kažkokios sumos trūks, tada turėsime gauti užšaldytas lėšas.

– Klausimas, kurį jūs jau girdėjote 1000 kartų, bet negaliu nepaklausti. Ar jūs žinojote, kad papildomai skirti 300 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo bus skirti būtent vadinamajai S. Skvernelio gatvei?

– Sprendimą dėl kelio priėmė savivaldybės taryba. Tai reiškia – ne meras, ne administracijos direktorius, ne skyriaus vedėjas, o teisėtai ir demokratiškai išrinkta Vilniaus rajono taryba. Man apeliuoti, kad tai buvo teisinga ar neteisinga, kad rajono žmonės išrinko neteisingą tarybą, – tai yra mažų mažiausiai nekorektiška.

Pinigai buvo skirti ne konkrečiai gatvei, o rajonui, kuris galėjo panaudoti ir dar daugiau lėšų, nes darbų buvo padaryta daugiau. Išanalizavus visas galimybes, buvo sustota prie šio skaičiaus. O kur tas skaičius nukeliavo, sprendimą priėmė savivaldybės tarybos nariai.

– Tačiau kai ministru buvo R. Masiulis, jis yra teigęs, kad gatvės asfaltavimas galėtų sukelti visuomenės pasipiktinimą, todėl, jam būnant ministru, gatvė nebus asfaltuojama. R. Masiulis žinojo, kad tokia gatvė yra, o jūs nežinojote. Tačiau, nors sprendimas priimtas ne jūsų, aiškintis reikia jums.

– Tarp rezervo skirstymo eilučių yra išvardintos ir konkrečios gatvės ir sąlygos, dėl ko yra skiriamos lėšos, kurios vėliau savivaldybėje yra skirstomos. Premjero gatvės Vyriausybės nutarime nėra. Ne mes tą klausimą sprendėme. Mes nurodėme konkrečią sumą, kokią buvo galima skirti.

– Pakalbėkime apie Lietuvos paštą. Kieno sumanymas buvo pakeisti įmonės valdybą ir kokios to priežastys.

– Buvo daug priežasčių. Pastebėjome, kad absoliuti dauguma valdybos narių yra nepriklausomi. Tai nėra nieko blogo, bet jų požiūris yra nukreiptas vien į pelno siekimą. Tačiau kiekviena valstybinė įmonė turi misiją. Lietuvos paštas vykdo ypatingą misiją. Mes kalbame ne tik apie nacionalinį saugumą, bet ir apie paslaugą žmonėms. Į tai ir reikėtų kreipti dėmesį, o ne vien į pelno siekimą.

Pelno siekimas reiškia, kad reikia mažinti etatų skaičių, atsisakyti nereikalingo turto. Tai yra lengviausias kelias. Turi būti pelno siekimo veiksniai, bet reikia žiūrėti į socialinį teisingumą, dirbančiųjų pašte sąlygas ir pastatų išsaugojimą.

– Šiuo metu Lietuvos pašto valdybos dauguma yra sudaryta iš Susisiekimo ministerijos darbuotojų. Ar nemanote, kad valdyba turėtų būti platesnė, apimti ir kitų sričių specialistus? Juo labiau kad ir įstatymai įpareigoja išlaikyti valstybės įmonių valdybos narių nepriklausomumą nuo skiriančiojo asmens.

– O jūs žinote, kokių veiksmų mes ėmėmės, kai atleidome seną valdybą?

– Kokių?

– Mes ėmėmės dviejų veiksmų. Pirmas – skyrėme naują valdybą ir dirbome, kad tos valdybos nariai gautų atitinkamus sertifikatus, leidimus. O antras – paraleliai vykdomas darbas, mes pradėjome vykdyti nepriklausomų valdybos narių procedūrą.

Čia svarbi agentūra, kuri rinks valdybos narius, atrinkimą. Mes ją jau turime. Toliau vykdomas procesas, kaip padaryti, kad mažiausiai pusė narių būtų nepriklausomi. Mes kalbėjome su Pašto direktore asmeniškai, kad ji pasiūlytų kriterijus, pagal kuriuos būtų renkami nepriklausomi valdybos nariai. Šiuos reikalavimus mes dar ruošiame.

Į valdybą žmones iš administracijos turėjome įtraukti tam, kad, atsižvelgdama į pasikeitusius socializavimo ir žmonių interesų tenkinimo lūkesčius, matydama visą virtuvės valdymą, ji galėtų pasiūlyti, kokių žmonių reikia valdybai. Valdybos formavimą vykdome pagal įstatymą.

Kitaip negu buvo su Lietuvos paštu prieš dvejus metus, kai net keturis mėnesius nebuvo nė vieno valdybos nario ir ji neveikė visai. Tuo metu keturis mėnesius nebuvo ir direktoriaus. Vadinasi, įmonė keturis mėnesius buvo be valdymo organo. Pas mus to nebuvo nė vienos dienos.

Lietuvos pašto valdyba formuojama kitaip, negu buvo „Lietuvos geležinkelių“. Jų valdyba buvo suformuota ministro įsakymu, o po to tie patys asmenys neva buvo išrinkti kaip nepriklausomi.

– Tačiau Valdymo koordinavimo centras šiais metais paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba buvo pati profesionaliausia iš visų valstybinių įmonių valdybų, kadangi net 6 iš 7 valdybos narių buvo nepriklausomi.

– Aš nevertinu valdybos darbo, aš kalbu apie valdybos narių sudėtį ir kaip ji buvo formuojama. Dėl to, kaip ji buvo formuojama, ir pelnė apdovanojimą, tai nieko blogo. Bet mano valdybos formavimo būdas yra dar geresnis. Ir dėl to aš esu kritikuojamas.

– Kritikuojamas jūs esate ir dėl kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), apie kurią rašė „15min“. Ten vyko pasaulinis kelių kongresas, susitikote su JAE infrastruktūros plėtros ministru, su juo kalbėjote apie bendradarbiavimą transporto ir logistikos srityje, galimybę turėti tiesioginį skrydį tarp Abu Dabio ir Vilniaus. Kokios naudos šaliai gali turėti bendradarbiavimas su JAE?

– Pasakysiu, kad tai ne vien ministerijos požiūris stiprinti bendradarbiavimą su šia šalimi, bet ir visos valstybės. Vyriausybėje dar mėnesis prieš man išvykstant į komandiruotę JAE buvo įsteigta ambasada. Jos įsteigimas yra ženklas, kad mes turime siekti bendradarbiavimo.

Kitais metais JAE bus pasaulinė paroda. Ar mums svarbu, kad Lietuva būtų atstovaujama? Kas važiuos į tą parodą ir kokiu būdu ten skris? Kažkodėl Minskas ir Ryga siūlo tiesioginius skrydžius. Lietuvių Abu Dabyje yra apie 5 tūkst., tai klausimas, ar tas skrydis yra įmanomas iš Vilniaus, ar ne. Apie tai kalbėjome.

Aš bendravau su aukščiausio lygio ministru. Buvo galimybė susitikti su labai aukštais pareigūnais. Jeigu važiuotų tik viceministras, su jais susitikti nepavyktų. Susitikimuose dalyvavo ir ambasadorius, o jis buvo nurodomas kaip kontaktinis asmuo konkrečioms problemoms spręsti. Esu įsitikinęs, kad jam tas vizitas suteikė galimybę bendrauti ne su kažkokiais atstovų tarpininkais, o jau su aukštesnio lygio pareigūnais.

Taip pat galiu pasakyti, jog planuojame, kad jau balandžio mėnesį JAE susisiekimo ministras atvyks į Lietuvą. Aš jam jau išsiunčiau kvietimą.

– Kelionė buvo kritikuota todėl, kad, kaip pastebėjo „15min“ žurnalistai, vakarienė Abu Dabyje apmokėta iš Kelių direkcijos lėšų. Vėliau jūs ją apmokėjote iš savo kišenės. Man kyla klausimas, ar ministras privalo susimokėti už vakarienę iš savo kišenės, jei tai iš dalies yra reprezentacinės išlaidos?

– Aš net nemąsčiau, kad po 13 valandų skrydžio prieš kitą intensyvią dieną vietoje to, kad eitume ilsėtis, mes susirinkome su Lietuvos atstovais, kad aptartume einamuosius darbus, kuriuos reikės aptarti bendraujant su vienu ar kitu atstovu. Tai, be abejo, buvo prie kuklios vakarienės stalo. Tikrai neuždaviau sau klausimo, ar aš turiu atsistoti ir paklausti, kiek sumokėti. Aš ne vieną kartą esu sumokėjęs už kolegas, bet ne tai esmė. Esmė, kad šitas klausimas yra taip pateikiamas, kad jau sudaromas įtarimas, kodėl jis taip pateiktas.

Komandiruotėje darbo metu yra aptarinėjami su darbu susiję klausimai, kurių nauda Lietuvai yra akivaizdi. Tie klausimai buvo taip pateikti visuomenei, kad sukeltų neigiamą reakciją. Tai padaryta, kai jau buvo žinomas „Lietuvos geležinkelių“ auditas, kad mes paleidžiame Lietuvos pašto valdybą ir kiti reikalai.

– Jeigu tai buvo darbinis susitikimas, kodėl jūs vis dėlto nusprendėte sumokėti už vakarienę iš savo asmeninės sąskaitos?

– Nusprendžiau grąžinti tas lėšas, kol bus išanalizuotas tas klausimas. Taip aš savo pareiškime ir pateikiau, tai nereiškia, kad aš priimu kažkokią kaltę, kad vakarieniavau už dyką. Tačiau kadangi tai sukelia tokias emocijas, aš tuos pinigus grąžinu, kol vykdomas tyrimas.

– Pastaruoju metu būta daug kritikos Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai. Jūs kritikuotas dėl kelionės į Abu Dabį, Lietuvos pašto valdybos išvaikymo, išasfaltuotos gatvės Trakuose, premjero gatvės, Seimo viešbučio. Jūsų kolega Zbignevas Jedinskis – todėl, kad neaišku, kas vietoje jo gyveno Seimo viešbutyje, Rita Tamašunienė – dėl to, kad VAD pareigūnus apskundė, nes šie neatsistojo, kai ji ėjo pro šalį, dėl to, kad netinkamai tvarkėsi su Alytaus gaisru. Ramūnas Karbauskis šiuo atžvilgiu atviras ir teigia, kad vyksta organizuotas sistemiškas jūsų atstovaujamos partijos puolimas. Ar jūs sutinkate su tuo?

– Visų šių atvejų paviešinimo laikas yra labai artimas. Tai, kaip jie buvo pateikti, nors jie nėra esminiai, aišku, kad jie yra vienareikšmiškai nukreipti į mūsų partijos ir atskirų jos narių sukompromitavimą.

– Prieš penkerius metus davėte interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“. Kaip skelbia „Delfi“, remdamasis „Lietuvos ryto“ laikraščio publikacija, jūs teigėte, kad lietuviai nori sunaikinti vietos lenkus, jie yra priverstinai lituanizuojami, tačiau pasiduoti neketinama ir ruošiamasi sukelti sumaištį visoje Lietuvoje. Kaip manote, kokia yra lenkų padėtis Lietuvoje šiandien?

– Norėčiau paklausti, ar tai yra mano citata, ar tai, ką rašė „Lietuvos rytas“?

– Cituoju tai, ką rašė „Delfi“, remdamasis „Lietuvos ryto“ publikacija.

– Va ir matote. Tai yra pavyzdys, kaip buvo interpretuojama nuomonėmis. Nepateikiama citata, pateikiama nuomonė, kuri kardinaliai neatitinka tikrovės. Po to kiti jau remiasi ta išsakyta nuomone ir taip jau bandoma suformuoti neigiamą vaizdą. Tai yra neteisinga išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje.

– Tai jūs taip nesakėte?

– Aš dabar negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti. Bet faktas, kad žodžiai, kuriuos jūs vartojate, jie ištarti nebuvo.

– Pone ministre, jei jūs visgi liksite ministru iki šio Seimo kadencijos pabaigos, kokius didžiausius prioritetus matote savo darbotvarkėje?

– Darbus skirstau į tris dalis: ilgalaikius, trumpalaikius ir dabartinius. Jei kalbėtume apie ilgalaikius, tai jau pradėjome vykdyti ir ruošti ilgalaikę susisiekimo sektoriaus strategiją. Tokios strategijos iki šiol nebuvo. Atskiros dalys galbūt ir turi trumpalaikes strategijas, bet iki 2050 metų strategijos nėra.

Jeigu kalbėtume apie ilgalaikius konkrečius darbus – tai yra „Rail Baltica“. Iki 2030 metų jis reikalauja labai daug dėmesio. Ir šiandien yra iššūkių, su kuriais iki kitų metų pavasario turime susidoroti.

Jei kalbame apie trumpojo laikotarpio tikslus – prioritetas yra kelių programa. Kalbu ne tik apie žvyrkelius. Tai yra didelis iššūkis, nes reikia suprojektuoti, suplanuoti. Taip pat reikia kažkaip užtikrinti, kad darbai būtų atliekami laiku, su trumpiausiu pasiruošimo laikotarpiu ir būtų tinkamai atlikti.

– Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų klausimų – mobilumo paketas. Pritarti mobilumo paketui praėjusios kadencijos Europos Parlamentui pritrūko laiko. Tačiau klausimas nedingsta iš darbotvarkės ir tikėtina, kad gali būti priimtas, o tai neigiamai paveiks šalies transporto sektorių, kuris sukuria kone 10 proc. BVP. Kokia jūsų pozicija dėl mobilumo paketo?

– Tai labai rimtas klausimas, nes jis liečia mūsų vežėjus, kurie sudaro didelę dalį mūsų biudžeto. Nuo pat pradžių įsitraukiau į šitą procesą. Intensyviai dirbame su kitų valstybių atstovais. Ir ne tik su Lenkija. Su Latvijos, Estijos, Lenkijos atstovais sutarėme, kad mobilumo paketas, kurį norima priimti dabar, būtų žalingas.

Intensyviai dirbame, kalbame ne tik su mūsų, bet ir su kitų šalių europarlamentarais. Tačiau ruošiamės ir tam, jeigu mobilumo paketas būtų priimtas toks, koks yra dabar.

– Kokia žala būtų Lietuvai?

– Sunku pasakyti, priklauso nuo to, kiek įmonių išsiregistruos iš Lietuvos. Įmonės nesnaudžia ir galvoja apie savo ateitį jau šiandien.

Tačiau tam ruošiamės. Su Lenkijos jūrų ir vandenų ministrų Mareku Grabarczyku sutarėme, kad jau kitais metais bus paleistas keltas Svinouiscis–Gdanskas–Klaipėda. Tai Lietuvai duos galimybę praplėsti logistikos galimybes. Tokiu būdu būtų galima konteinerius geležinkeliu atvežti į praplėstą jūrų uosto krantinę Klaipėdoje ir keltu nuplukdyti į Svinouiscį. O ten jau mūsų vežėjai galėtų paimti krovinius. Tai būtų papildoma galimybė vežėjams.

– Dar šiais metais buvo prabilta apie galimybę ateityje turėti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno. Ar jūs žadate dirbti prie šio klausimo?

– Prieš dvi savaites buvo posėdis, jame nutarėme, kad sprendimas dėl tokio oro uosto atsiradimo turėtų būti priimtas iki 2022 metų. Tačiau dabar jau yra vykdomi konkretūs veiksmai, kurie yra susiję su konkrečia teritorija, žemės išpirkimu. Aš bandau įžvelgti tame tam tikrą mūsų verslumą. Dar vieta neišrinkta, neaišku, ar bus projektas, o jau kalbama apie žemių pirkimą.

Dirbame ta linkme. Tik 2022 metais paaiškės, ar toks oro uostas bus reikalingas. Jei reikalingas, tai turėtų būti tarptautinio masto, nes kitaip jis konkurencijos neišlaikys. Kita nuomonė, kad pakanka ir dabartinės infrastruktūros.

Dirbame su Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostais ir jų plėtra. Dabar Vilniaus oro uostas aptarnauja apie 4–5 mln. keleivių per metus, o ateityje jis galėtų aptarnauti apie 8 mln.

– Pakalbėkime apie jūsų jau minėtą kelių asfaltavimą. 2015 metais Vyriausybės protokoliniu sprendimu buvo nutarta, jog vienas iš prioritetų, skirstant rezervo lėšas keliams asfaltuoti, – gausiai tautinių mažumų gyvenamos teritorijos. Kaip manote, ar tai yra tinkamas kriterijus kelių asfaltavimui?

– Reikėtų vertinti visus kriterijus, kiek jų yra. Dabar mes imame tik vieną kriterijų ir bandome sakyti, ar jis reikalingas, ar ne. Gal tada verta pakalbėti apie sodininkų bendrijas, gal verta pakalbėti, ar reikalingas kriterijus didmiesčių ir priemiestinių regionų, gal verta pakalbėti apie prijungtas prie didmiesčių teritorijas, tų kriterijų yra labai daug. Šitas kriterijus buvo priimtas 2015 metais ir aš dabar nenoriu vertinti, ar jis reikalingas, ar ne. Žinau, kad pagal tą kriterijų išasfaltuotomis gatvėmis naudojasi ne tautinių mažumų asmenys, o visi gyventojai. Tai yra esminis dalykas.

– Ar laukiate švenčių ir kaip jas ruošiatės sutikti?

– Turbūt kiekvienas laukia švenčių. Šventės yra geros naujienos laukimas. Kiekvienas tą gerąją naujieną supranta savaip. Vieniems tai Išganytojo atsiradimas pasaulyje, kitiems tai smulkesni dalykai. Tai aš linkėčiau sulaukti geros naujienos. Man gera naujiena būtų šiluma šeimoje, susitikimas su šeima, su dukra, kuri gyvena Vokietijoje.

– Ko palinkėtumėte sau kitais metais?

– Sau? To paties, ko ir kitiems: gerumo, supratingumo ir draugiškumo.