Verslas

2019.12.20 11:33

Didesnė alga, tačiau atostogoms turėtume susitaupyti patys: išeitis ar darbdavio noras pasipelnyti

Atostogos be atostoginių – tokią tvarką siūlo įvesti viešojo sektoriaus apskaitininkus vienijanti įstaiga. Anot jų, užsienyje jau įprasta, kad papildomi pinigai už atostogas įtraukti į atlyginimą. Tačiau idėjos kritikai teigia, kad tai tėra noras darbuotojams mokėti mažiau.

Dabar atostoginiai skaičiuojami pagal paskutinių trijų mėnesių algų vidurkį ir darbuotojų paprašius išmokami prieš prasidedant atostogoms.

Viešojo sektoriaus apskaitininkus vienijantis Bendrųjų funkcijų centras sako, kad atostoginius reikėtų mokėti kiekvieną mėnesį, integruojant juos į atlyginimą. Tai reiškia, kad algos būtų didesnės, tačiau atsidėti atostogoms turėtume patys.

Kad atostoginių mokėjimo tvarką reikėtų keisti, sutinka ir Buhalterių asociacijos atstovė Ilona Gurskienė.

„Tada, kada aš juos sukaupiau, tada turėčiau fiksuoti finansinę išraišką ir tiek gauti. Kalbant paprastais pavyzdžiais, atostogauti žmogus dažniausiai eina po metų. Jo gaunamos pajamos už darbą yra tikrai didesnės negu už tuos pirmus mėnesius, kada jis yra įdarbinamas. Bet gauna jis daugiau.

Didžiausia turbūt diskusija yra ta, kada jie turėtų būti išmokėti. Jeigu iš karto kiekvieną mėnesį žmogui išmokėti, ar mes tikrai esame subrendę. Gal tiesiog reikėtų pradėti morališkai mus tam ruošti“, – svarsto I. Gurskienė.

Pasiruošimas, sako buhalteriai, galėtų būti finansinio raštingumo stiprinimas, kad darbuotojai didesnės algos neišleistų, o taupyti atostogoms pradėtų nuo Naujųjų.

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ne toks kategoriškas. Anot jo, sistema, kai atostoginius kaupia ne pats darbuotojas, o darbdavys, nebloga, ypač turint omenyje mažą lietuvių finansinį raštingumą. Tačiau atostoginius skaičiuoti ne pagal paskutinius tris mėnesius, bet metus, argumentų yra.

„Tarkime, jeigu yra sezoninis atlyginimų svyravimas, vadinasi po to laikotarpio išeina pakilimas, tarkime, po Kalėdinės prekybos. Tada vieno darbuotojo atostoginiai yra dideli, kitas išeina vėliau, o kartu išeiti negalima, nes reikia, kad darbuotojai vis tiek dirbtų, nes įmonės negali užsidaryti ir išleisti darbuotojų vienu metu. Dėl tokių nuo darbuotojų nepriklausančių priežasčių vienas gali gauti didesnę naudą, kitas mažesnę, nepaisant to, kad naudą įmonei jie sukūrė vienodai.

Aš sutinku, kad per ilgesnį laikotarpį tokie atsitiktiniai svyravimai ne taip veikia. Darbdavių ar buhalterių asociacijos tikrai pagrįstai gali siūlyti įstatymų pakeitimus ir tai sureguliuoti“, – aiškina profesorius.

Tačiau profsąjungos yra kategoriškai prieš bet kokius siūlymus keisti sistemą, esą dabartinė veikia gerai ir yra socialiai teisinga.

„Galiu paaiškinti, kas įvyksta. Jeigu mes imsime variantą „B“ ir skaičiuosime kiekvieną mėnesį atskirai, tokiu atveju žmogus bus 100 proc. tikras, kad jis gaus mažiau atostoginių. Pavyzdžiui, jeigu sergate, tai kokia tikimybė, kad sirgsite paskutinius tris mėnesius ir kokia tikimybė, kad sirgsite paskutinius 12 mėnesių. Akivaizdu, kad tikimybė gerokai didesnė.

Tai rodo absoliutų darbdavio norą taupyti darbuotojų sąskaita. Nereikia klaidinti visuomenės, neva sunku apskaičiuoti atostoginius ar kas nors nesutvarkyta. Jeigu buhalteriams sunku apskaičiuoti, tai, matyt, gal jie pasirinko ne tą darbą“, – pažymi Profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

Panašu, kad kol kas svarstymai apie atostoginių tvarkos pokyčius lieka tik svarstymais. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė teigia, kad panašių idėjų buvo iškelta ir svarstant naują Darbo kodeksą, tačiau jų buvo atsisakyta.

„Jeigu ir butu siūlymų keisti atostoginių mokėjimo tvarką, pirmiausiai jie turi būti apsvarstyti Trišalėje taryboje. Šios problemos identifikavimas yra daugiau administracinės naštos mažinimas.

Taip, mes sutinkame, kad tą reikia daryti, bet tada reikia ieškoti teisingo sprendimo tiems žmonėms. Turime sistemą, kol kas ji veikia. Jeigu yra kokių nors problemų, žiūrime, kur neveikia ir ką galime padaryti, tačiau taip, kad nenukentėtų žmogus“, – tikina viceministrė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.