Verslas

2019.12.24 07:00

Reidas vienoje iš Vilniaus degalinių: degalų įpilta buvo mažiau, tačiau tai ne priežastis skirti baudą

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.24 07:00

Lietuviai dažnai skundžiasi, kad, jų nuomone, į degalų bakus yra įpilama per mažai degalų. Kartu su Lietuvos metrologijos tarnybos pareigūnais į reidą išvykę LRT.lt žurnalistai patikrino vieną Vilniaus degalinę. Degalų iš tikrųjų buvo įpilta šiek tiek mažiau, tačiau tam įtakos turėjo vienas faktorius. 

Lietuviai mėgsta mažas kainas, tačiau kartu į jas žiūri atsargiai. Tarsi kažkas siūlydamas nuolaidas juos bandytų suvilioti ir apgauti. Ypač įtariai žiūrime ir į kiek žemesnes degalų kainas.

„Nesąmonė, ten turbūt pila skiestus degalus arba pripila jų šiek tiek mažiau“, – gyvenime bent kartą tokią frazę teko išgirsti tūlam lietuviui.

Tačiau kad tas būtų patikrinta, į pagalbą ateina Lietuvos metrologijos tarnybos specialistai.

Siekdami išsiaiškinti, ar į šalies gyventojų automobilius įpilamas tinkamas kiekis degalų, per ketvirtį jie patikrina apie 24 Lietuvos degalines. Kartu patikrinti vieną iš jų LRT.lt žurnalistus pasikvietė Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus viršininkas Igoris Tkačenko. Su juo važiuojame į Vilniaus Kalvarijų gatvėje esančią „Alaušos“ degalinę. Skundų apie ją gauta nebuvo, o degalinė tikrinti pasirinkta atsitiktinai.

Tikrinimo sistema nėra pažangi

Tik atvažiavus į degalinę, I. Tkačenko tikina, kad staigmenų vargu ar galime tikėtis. Degalinėse pažeidimų dėl įpilamo degalų kiekio pasitaiko kiekvienais metais, bet jie nėra dažni.

„O ir neteisingo degalų įpylimo atvejų pasitaiko ne dėl bandymo pasipelnyti, o dėl netinkamai veikiančių ar nesureguliuotų degalų pylimo aparatų“, – pasakoja inspektorius.

Įpilamų degalų kiekį teoriškai galima kontroliuoti ir per atstumą. Kiekvienos kolonėlės viduje yra kompiuteris. Šį kompiuterį per atstumą būtų galima suprogramuoti taip, kad jis piltų mažiau degalų. Degalinių operatoriai, pamatę, kad atvažiuoja tikrintojai, galėtų pakeisti pilamą degalų kiekį į tinkamą. Tačiau visa tai yra tik spekuliacijos, tikina I. Tkačenko.

Nors inspektorius prisimena vieną tokį atvejį, kai prieš penkerius metus Lietuvoje FNTT pagavo vieną degalinę, kurioje nuotoliniu būdu buvo reguliuojamas įpilamų degalų kiekis.

Siekdami pagauti tokius sukčiautojus, Vakarų valstybėse inspektoriai naudoja pažangesnes priemones: „Pavyzdžiui, Vokietijoje yra nežymėtas automobilis su įmontuotu papildomu degalų baku. Taip niekieno nepastebėti pareigūnai įsipila degalų į tą baką ir išvažiuoja, o degalų tūrį patikrina jau kitoje vietoje“, – pasakoja I. Tkačenko.

Lietuvoje procedūra yra sudėtingesnė. Reikia susitarti su degalinės operatoriais, tikrinant yra išimama speciali talpa – saikiklis. Degalai į saikiklį pilami du kartus, o visa tai kainuoja daug brangaus laiko.

Leidžiama paklaida

Mažiau kalbų, daugiau darbų, sako inspektorius. Einame į degalinę, I. Tkačenko ten pateikia savo pažymėjimą ir prisistato, ko atvyko. Degalinės vedėja paruošia reikiamus dokumentus, o inspektorius patikrina, ar visi degalų dozatoriai turi sertifikatus. Juos degalinės turi atnaujinti kiekvienais metais.

Pažeidimų čia neradę einame tikrinti pačių degalų kolonėlių. Inspektorius tikrina, ar dozatoriai yra tinkamai užplombuoti. Patikrinus juos, kiekvieną kartą ant jų yra uždedama plomba. Jei plomba pažeista – vadinasi, degalų aparatas buvo reguliuotas, o tai gali turėti įtakos įpilamų degalų kiekiui.

Einame prie kolonėlių. Degalinės darbuotojas atidaro kolonėlės dureles, o mes kišame savo nosis žiūrėti, ar dozatoriai užplombuoti tinkamai. Pažeidimų nerasta, tad traukiame iš mašinos metalinį saikiklį ir einame matuoti degalus. Aplinkiniai žmonės į mus žiūri įtariai, o inspektoriai juokauja, kad kartais net ir klausimų sulaukia, ar tai ne samagono (naminės degtinės) virimo aparatas.

Pradedame pilti degalus į saikiklį. Leidžiama paklaida – 0,5 proc. Vadinasi, jei pilamas vienas litras degalų, leidžiama paklaida – 5 mililitrai. Saikiklis yra 10 litrų, todėl leidžiama paklaida – 50 ml. Jei pilame pilną baką į automobilį, vidutiniškai apie 50 litrų, maksimali leidžiama paklaida bus 250 mililitrų – pilna stiklinė.

Verta atkreipti dėmesį, jei vieno pistoleto leidžiama maksimali paklaida yra 0,5 proc., tai visos kuro kolonėlės paklaida – 0,2 proc. Vadinasi, jei vienoje ir kitoje kolonėlių pusėje yra įpilama po 0,5 proc. mažiau, bendra kolonėlės paklaida būtų didesnė nei 0,2 proc., o degalinei būtų skirta bauda.

Pirmieji rezultatai

Pirmas pylimas rodo, kad degalų įpilta šiek tiek mažiau – 9,98 litro, bet tai atitinka paklaidos ribas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad pirmas matavimas nėra oficialus, nes degalų pylimo sistema ir saikiklis yra išdžiūvę. Dalis degalų padengia agregatų sieneles, todėl tikėtina, kad bus įpilta šiek tiek mažiau degalų.

Antras pylimas. Nuspaudžiame degalų pistoletą ir laukiame. Degalinės aparatas rodo, kad buvo įpilta 10 litrų, tikriname. Metrologų skaitiklis rodo, kad įpilta buvo šiek tiek mažiau – vėl 9,98 litro. Tačiau tokia paklaida yra leidžiama (maksimali paklaida gali siekti 50 ml).

Tačiau tai dar ne viskas. Degalai, kaip ir visi skysčiai, esant aukštai temperatūrai plečiasi, o esant žemai – traukiasi, todėl matavimai nėra tokie tikslūs. Jei temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio ar aukštesnė nei 20 laipsnių šilumos, tikrinimai visai neatliekami.

Metrologai išsitraukia termometrą ir matuoja degalų temperatūrą, ji siekia 4 laipsnius. Tikėtina, kad, esant tokiai temperatūrai, į 10 litrų talpą dėl skysčių susitraukimo gali būti įpilama iki 26 mililitrų mažiau, o mūsų užfiksuotas trūkumas – 20 mililitrų. Viskas atitinka normą.

I. Tkačenko mini, kad, esant – 22 °C temperatūrai, dėl degalų susitraukimo gali būti įpilama net iki 35 mililitrų mažiau. Jei temperatūra siekia 32 °C šilumos, degalų tūris gali būti 16 mililitrų didesnis.

Trečias bandymas didelių staigmenų nepateikė – aparatas šį kartą pripylė 9,99 litro.

Į saikiklį įpiltus degalus nešame išpilti atgal į talpyklas, nors, anot inspektorių, žmonės dažnai galvoja, kad degalus jie tiesiog pasiima sau.

Vienoje kolonės pusėje neradus pažeidimų, einame į kitą kolonėlės pusę ir tikriname jau kitą pistoletą. Pirmu bandymu įpilame 9,97 litro, nors aparatas rodo 10 litrų. Antru bandymu metrologų aparatas rodo 9,98 litro. Viskas atitinka normą, o pažeidimų nenustatyta.

Jei degalų būtų įpilta mažiau arba daugiau, negu leidžia paklaida, degalinei būtų taikoma administracinė bauda nuo 100 iki 2000 eurų. Tačiau I. Tkačenko pripažįsta, kad dar niekada nėra skyręs maksimalios – 2000 eurų baudos.

Gauna skundų dėl dujų ir degalų bakelių

Nors skundų dėl netinkamai įpiltų degalų pasitaiko retai, daug dažniau gyventojai skundžiasi dėl netinkamai įpilamo dujų kiekio. Žmonės mano, kad jų dujų balionas automobilyje yra 60 litrų, tačiau degalinėse įpilama daugiau, pavyzdžiui, 65 litrai.

Žmonės mano, kad juos apšvarino, tačiau tai nėra tiesa, tikina inspektoriai. Dažniausiai nesuveikia automobilio dujų balionuose esantys vožtuvai. Esant tam tikram slėgiui, dėl saugumo reikalavimų jie turėtų neleisti įpilti daugiau dujų. Tačiau vožtuvai mašinose veikia netinkamai, leidžia į dujų bakus įleisti daugiau dujų.

„Dažnai žmonėms į dujų baką pripila daugiau, tačiau tik todėl, kad nesuveikia mechanizmai. Įprastai į baką turėtų būti leidžiama įpilti apie 80 proc. jo talpos ir tuomet turėtų užsidaryti vožtuvas. Tačiau dažnu atveju jis nesuveikia“, – pasakoja vienas iš metrologijos tarnybos specialistų.

Vožtuvų kokybei ir įpiltam dujų kiekiui įtaką gali daryti ir oro temperatūra. Dėl žemesnės temperatūros žiemą į dujų baką galima prileisti daugiau dujų, vasarą – mažiau.

Neretai gyventojai daro dar vieną klaidą – degalus pila į tam neskirtus indus. Neretai jų talpa yra kitokia, nei manoma, todėl žmonės gali įsipilti mažiau arba daugiau, negu rodo degalinės kolonėlės skaičiai.