Verslas

2019.12.19 20:32

Lietuvoje gali nelikti vieno ir dviejų euro centų monetų, o kainos būtų apvalinamos iki 5 centų

atnaujinta 21.04
Irma Janauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.19 20:32

Lietuvoje gali nelikti vieno ir dviejų euro centų monetų. Lietuvos bankas per pirmus naujų metų mėnesius žada išklausyti gyventojų nuomonę, o vėliau apsispręsti. Jei šių centų neliktų, įsigaliotų aritmetinė kainų apvalinimo taisyklė iki 5 centų.

Vieno ir dviejų centų monetų jau yra atsisakiusios Airija, Olandija, Suomija, Belgija. Ir nors apklausos rodo, kad didžioji lietuvių dalis smulkiųjų linkę atsisakyti, prekybininkai įspėja: dalis žmonių tam tikrai nepasirengę, nes skaičiuoja kiekvieną centą.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės monetos – pro didinamąjį stiklą. Taip gerai jas galima apžiūrėti Pinigų muziejuje. Čia netrukus gali atsidurti ir dabartinės smulkiausios monetos – vieno ir dviejų centų. Būtent jų į apyvartą leidžiama daugiausia, o lieka joje – trečdalis kiekio. Monetoms kažkur dingstant, jų vėl kaldinama.

Panorama. Tiesos akimirka: JAV prezidento Donaldo Trumpo laukia vadinamasis teismas Senate

Lietuvos bankas ketina kitų metų pradžioje pradėti aiškintis gyventojų ir verslo nuomonę, reikia ar nereikia Lietuvoje vieno ir dviejų centų monetų. Toks klausimas bankui kilo, anot jo, pamačius apklausų rezultatus.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų būtų linkę 59 proc. Lietuvos gyventojų. Centrinio banko teigimu, jeigu mažiausio nominalo monetų neliktų, šalyje įsigaliotų kainų apvalinimo taisyklė. Bet ne pavienėms prekėms lentynose, o visam pirkinių krepšeliui, mokant už jį kasoje.

„Pienas, duona, grietinė, ten dar kas nors – visas prekių krepšelis ir galutinė suma, tarkim, yra 10 eurų ir 83 centai, tai tokiu atveju būtų 10 eurų 80 centų. Jeigu būtų 87 kokie centai, tai tada 90 centų. Apvalinimas tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Apvalinimo iki penkių centų taisyklė bendros infliacijos, anot banko, nei padidintų, nei pamažintų. Bet ekonomistai sako, atskiros prekės gali pabrangti, kai mokama ne kortele.

„Pasitaikys tais atvejais, kai sąskaitos suma yra maža arba perkama viena prekė ir norima atsiskaityti grynaisiais pinigais. Būtų tų atvejų, kai žmonės galėtų pasipiktinti“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Prekybininkų teigimu, nutarus atsisakyti smulkiausių monetų, valstybei mažiau kainuotų kaldinimas, verslui sumažėtų inkasavimo kaštai, kasininkams palengvėtų skaičiavimas, bet būtų pirkėjų nepasitenkinimo, nes jie kainai labai jautrūs.

„Pavyzdžiui, čekio gale suma nurodyta 9, o iš jų paima suapvalintą iki 0, tą papildomą 1 centą. Tai, atrodytų vienas ar du centai nedidelės sumos, bet, kai vartotojas tikrai akylai žiūri kainas, tai jam pasidaro reikšminga. Vartotojas jautrus tam kiekvienam centui, tai tikrai reiktų pradžioje 9 kartus pamatuoti“, – įsitikinusi prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Pirkėjai vieni sako ir centas pinigas. Kiti – kad visų centų galėtų nebūti.

Lietuvos banko teigimu, nutarus atsisakyti smulkiausių monetų, susimokėti jomis vis tiek būtų galima neribotą laiką. Tik tiek, kad pardavėjai neduotų jų su grąža ir taip vieno ir dviejų centų palaipsniui neliktų apyvartoje.

Ekonomistų teigimu, kainų apvalinimas verstų žmones Lietuvoje keisti įpročius – vietoje dažno, bet po mažai pirkimo galbūt labiau apsimokėtų pirkti po daug.

O tai, kad nuomonės tyrėjai klausia visoje euro zonoje, esą reiškia, kad anksčiau ar vėliau vieno ir dviejų centų neliks visur, kur yra euras. Dabar smulkiausių monetų jau nebeturi 5-ios šalys.