Verslas

2019.12.19 05:30

Artėjant Naujiesiems, artėja ir svarbus sprendimas – vėl teks prisiminti kaupimą pensijai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.19 05:30

Artėjant Naujiesiems metams, ateina laikas, kai teks prisiminti pensijų kaupimą. Vieniems dėl to, kad didės jų kaupimo tarifas, o kitiems dėl to, kad jie turės priimti sprendimą, ar apskritai kaupti pensijai.

Jeigu gyventojai iki šiol nekaupė, yra jaunesni nei 40 metų ir sausio mėnesį turės darbą arba vykdys individualią veiklą, jiems teks apsispręsti, ar pasilikti sistemoje, į kurią bus įtraukti. Svarbu pažymėti, kad tai aktualu būtent tiems, kurie atitiko kitas sąlygas jau praėjusių metų sausį, tačiau tuo metu tiesiog neturėjo darbo, o nedirbantieji negalėjo būti įtraukiami į kaupimą.

„Į pensijų kaupimą bus įtraukiami gyventojai, kurie kitų metų sausio 2 d. bus jaunesni nei 40 metų amžiaus ir bus apdrausti Lietuvoje. Tai reiškia, kad tą dieną turės darbą ar dirbs pagal autorinę sutartį, turės galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą, turės individualią įmonę ar bus mažosios bendrijos nariais.

Apie tai juos informuosime asmeniškai per asmenines paskyras, o tuos, kas yra nurodę „Sodrai“ savo kontaktus, – ir elektroniniu paštu. Todėl ragintume gyventojus sausį pasitikrinti asmenines „Sodros“ paskyras ir nurodyti savo kontaktus“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Naujai į sistemą įtraukiamiems gyventojams galios ankstesnė tvarka – jeigu žmogus iki šiol nedalyvavo ar nebuvo įtrauktas į pensijų kaupimą, sausį jis bus informuotas apie įtraukimą. Šiems žmonėms kaupimo bendrovė bus priskirta atsitiktine tvarka.

Tada gyventojai galės pasirinkti vieną iš dviejų variantų – kaupti arba pasitraukti iš kaupimo.

Jeigu žmogus pensijai nori kaupti, jis gali nieko nedaryti. Tuomet jis kaupti pradės nuo minimalios – 1,8 proc. darbo užmokesčio ant popieriaus – ribos.

Jeigu kaupti gyventojas norės, bet jo netenkins atsitiktinai parinkta bendrovė, jis ją bet kuriuo metu galės pakeisti. Taip pat bet kuriuo metu jis galės ir padidinti nuo atlyginimo skiriamą dalį iki maksimalios – 3 proc.

Be to, gyventojai ir dabar bet kuriuo metu gali sudaryti sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove.

Jeigu kaupti pensijai jie apskritai nenori, iki birželio 30 d. jie privalo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Tam reikia asmeninėje „Sodros“ paskyroje pateikti elektroninį prašymą dėl pensijų kaupimo. Kaip minėta, neatsisakę, t. y. nieko nepadarę, gyventojai nuo liepos mėnesio taps pensijų kaupimo dalyviais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia – šis pasiūlymas bus pateikiamas tiems, kurie į kaupimą nebuvo įtraukti 2019 m.

Jeigu žmogus vis dėlto buvo įtrauktas ir kaupimo atsisakė, jam antrą kartą pasiūlymas bus išsiųstas 2022 m. sausį, jeigu jis tuo metu dar nebus sulaukęs 40 metų ir dirbs arba vykdys savarankišką veiklą.

Kaip atkreipia dėmesį ministerija, gyventojai, norėdami sužinoti, ar buvo įtraukti į pensijų kaupimo sistemą, turėtų pasitikrinti savo paskyras „Sodros“ svetainėje. Jeigu „Sodra“ matys, kad žmogus sistemoje prisijungęs nebuvo, jam bus išsiųstas registruotas laiškas.

Taip pat skaitykite

Kaupusiesiems minimaliai teks atidėti daugiau

„Sodra“ primena, kad nuo kitų metų pradžios keičiasi pensijų kaupimo tarifas tiems dalyviams, kurie yra pasirinkę pereinamąjį laikotarpį ir šiemet moka 1,8 proc. įmokas nuo savo darbo pajamų. Nuo kitų metų pradžios šis tarifas didėja iki 2,1 proc. Taip pat šiems dalyviams nuo 0,3 iki 0,6 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) didėja ir valstybės paskata.

Gyventojai, pasirinkę maksimalų pensijų kaupimą, ir toliau mokės 3 proc. dydžio įmokas ir gaus 1,5 proc. dydžio valstybės paskatą.

Ragina sprendimą priimti sąmoningai

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas LRT.lt teigia, kad tiek apsisprendimas kaupti, tiek apsisprendimas nekaupti turėtų būti sąmoningas.

Anot jo, pirmas žingsnis, kurį turėtų padaryti gyventojai, vis dėlto turėtų būti pasitikrinti, ar jie iš tiesų įtraukiami į sistemą.

„Jeigu žmogus gavo pranešimą iš „Sodros“, kad yra įtraukiamas, reikėtų apsvarstyti, ar jis nori dalyvauti toje sistemoje. Šį atsakymą dažnai gali rasti panagrinėjęs būsimos pensijos skaičiuoklę, kurią pateikia „Sodros“ puslapis“, – pataria M. Kalesinskas.

Pensijos skaičiuoklę galite rasti čia. Jai užpildyti reikalingus duomenis galite sužinoti prisijungę prie savo „Sodros“ paskyros.

Kaip teigia M. Kalesinskas, ši skaičiuoklė gali padėti apskaičiuoti, kokia bus prognozuojama pensija, bet didžiausią dėmesį derėtų kreipti ne į šį skaičių.

„Svarbiausias rodiklis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, tai vadinamoji pakeitimo norma, t. y. kokią dalį buvusių pajamų sudarys būsima pensija iš įvairių šaltinių – tiek mokama „Sodros“, tiek mokama iš kaupimo. Tikslas turėtų būti vienu ar kitu būdu siekti, kad pajamos pensijoje siektų apie 60–70 proc. buvusių darbingo amžiaus pajamų“, – nurodo M. Kalesinskas.

Kitaip tariant, jeigu dabar jūs uždirbate 1000 eurų, reikėtų siekti, kad pensija siektų 600–700 eurų.

„Vien tik iš „Sodros“ tikėtis, kad toks rezultatas būtų pasiektas, esant dabartinei sistemai tikrai neįmanoma. Atsižvelgiant į demografines prognozes, būtų sunku tikėtis tokio lygio pensijos užtikrinimo“, – tvirtina M. Kalesinskas.

Kaupti apsimoka ne visiems: pirmiausia apie tai turi galvoti uždirbantieji vidutiniškai

Jis priduria – svarbiausia suprasti, kad svarbu pasirūpinti pinigų atidėjimu iš dabartinių pajamų, tačiau kiekvienas gali individualiai apsispręsti, kokiu būdu to sieks. Tiesiog atsidedant pinigus ir jų neinvestuojant pinigai nuvertės, tačiau investavimo būdų yra įvairių.

„Kokiu būdu geriausia tai padaryti, ar kaupiant antros pakopos pensijų fonduose, ar trečios pakopos, ar visiškai savarankišku būdu ruoštis senatvei – tas apsisprendimas paties žmogaus valioje. Trumpai tariant, mūsų nuomone, kaupimas antroje pakopoje yra vienas efektyviausių būdų paprastam žmogui, kuris nėra patyręs investuotojas. Iš tiesų žmogui, kuris negali skirti tokiems dalykams per daug laiko, kaupimas antroje pakopoje yra efektyviausias būdas ruoštis senatvei“, – komentuoja M. Kalesinskas.

Be jau minėtos skaičiuoklės, jis pataria dėmesį atkreipti ir į uždirbamas pajamas. M. Kalesinskas atkreipia dėmesį, kad tam tikra prasme nenaudinga kaupti gali būti minimalias pajamas gaunančiam žmogui.

„Jeigu tai yra labai jaunas žmogus ar dirbantis nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą, tai suprantama, kad net ir norėdamas kažką atsidėti jis labai sunkiai gali šiandien kažką skirti ateities reikmėms, nes pinigų trūksta jau šiandien“, – sako M. Kalesinskas.

Jis priduria – jeigu žmogus vis dėlto uždirba vidutinį ar šiek tiek didesnį nei vidutinį atlyginimą, jis jau gali galvoti apie tai, kad kelias dešimtis eurų nuo savo atlyginimo būtų galima atsidėti senatvei.

„Antra pakopa tiesiog taip struktūruota, kad didžiausias efektas iš valstybės skatinimo gaunamas būtent mažesnių pajamų žmonėms. Sakyčiau, kad visiems, kurie uždirba vidutinį atlyginimą arba net iki dviejų kartų didesnį už vidutinį atlyginimą, ši sistema yra pranašesnė daugeliu atvejų už alternatyvas“, – nurodo M. Kalesinskas.

Jeigu žmogaus pajamos vis dėlto gerokai didesnės už minėtas, pašnekovas pataria įvertinti savo situaciją ir galbūt pasirinkti kaupimą trečiojoje pakopoje ar investuoti naudojantis kitomis priemonėmis.

Taip pat skaitykite

Įžvelgia ne vieną trūkumą: tai gėda ir pasityčiojimas

Daug kritiškiau įtraukimą į pensijų kaupimą vertina Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Jis pensijų reformą kritiškai vertino ir anksčiau. Anot M. Jansono, didžiausias abejones kelia anuiteto mokesčio klausimas.

„Mes pozicijos nekeičiame – ši pensijų reforma yra absurdas. Kiek žinau, iki šiol nėra nustatyto anuiteto mokesčio. Kaip gali žmogus investuoti, kai nežino visų žaidimo taisyklių? Mes laikome, kad tai yra pasityčiojimas ir valstybės gėda tie pensiniai fondai“, – tvirtina M. Jansonas.

Jis apgailestauja ir dėl to, kad laisvai investuoti norintis žmogus privalo raštu išreikšti savo valią: „Net jeigu jis investuoja į gyvybės draudimą, jis turi užpildyti poreikio anketą, o konsultantas turi įsitikinti, ar tikrai žmogus yra pasiruošęs investuoti.“

M. Jansonas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei pensiniai fondai, nei valstybė neprisiima atsakomybės, kad kaupiantieji pensiją gaus. Be to, žmonėms nesuteikiama galimybė atsiimti pinigų dar nesulaukus pensinio amžiaus.

„Pavyzdžiui, Anglijoje žmonės dalyvauja pensijų fonduose, bet nuo 60 metų jie jau gali naudotis šiuo pensiniu fondu. Galbūt žmonėms sveikata neleidžia dirbti arba jie turi 100 ar 200 tūkst. sukaupę ir jie gali puikiai gyventi penkerius ar septynerius metus iš antros pakopos pensijos ir nebedirbti. O pas mus ši reforma kažkokia iškreipta – ja galės žmonės naudotis tik tada, kai išeis į pensiją, bet kada tai bus, ar 70, ar 75 metų?“ – teigia M. Jansonas.

Jis pateikia pavyzdį – jeigu žmogus norėtų pasiskolinti iš banko 100 tūkst. eurų, bankas sutiktų pinigus paskolinti, bet nepasakytų, nei kokios bus palūkanos, nei iki kada paskolą reikia atiduoti, žmogus turbūt pinigų nesiskolintų.

Dėl šios priežasties M. Jansonas akcentuoja, kad antrosios pakopos kaupimas negarantuoja, kad žmogus atgaus investuotus pinigus: „Tiek to tie procentai, kuriuos mes tikimės gauti, bet bent jau tą įdėtą sumą kažkas garantuotų. Bet išeina, kad iš to visi pasipelnė, o žmogus, gali būti, viską praras.“

Gruodžio mėnesį „Sodra“ į gyventojų sąskaitas fonduose pervedė 31,4 mln. eurų. Iš jų 22,4 mln. eurų sudarė dalyvių įmokų dalis ir beveik 9 mln. eurų – paskata jiems iš valstybės biudžeto.

Iš viso per metus į asmenines sąskaitas pensijų kaupimo fonduose pervesta beveik 250 mln. eurų gyventojų lėšų, 110 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 36 mln. eurų socialinio draudimo įmokų. Pensijų kaupimo fonduose sukauptos lėšos gyventojams bus išmokamos kaip pensija sulaukus senatvės pensijos amžiaus, o išmokų dydis priklausys nuo sukauptos sumos.

Taip pat skaitykite