Europos Komisija svarsto galimybę jauniesiems ūkininkams leisti įsigyti žemę už europines lėšas. Taip siekiama jaunimą skatinti rinktis žemės ūkį. Kaip ir Lietuvoje, taip ir bendrijos šalyse per 60 procentų ūkininkų yra pensinio amžiaus.
Prieš mėnesį protestuodami prieš didesnius mokesčius, ūkininkai laukuose statė kryžius, simbolizuojančius mirštantį kaimą. Panevėžio rajone kartu su tėvais grūdininkystės ūkį turinti Lina Meilutė Datkūnienė sako, kad nusprendus pradėti ūkininkauti jaunam žmogui sunkiausia yra įsigyti žemės. Valstybinę galima tik nuomotis, o pirkti privačią – brangu.
„Už hektarą žemės gali būti nuo 1500 iki 10000 eurų. (...) Neturi žemės, negali gauti paskolos, negali įsigyti žemės, nes ji labai brangi“, – sako Jaunųjų ūkininkų sąjungos vicepirmininkė L. M. Datkūnienė.
Pasak žemės ūkio ministro, Europos Komisijos svarsto didinti paramą jauniesiems ūkininkams. Vienas iš būdų – leisti įsigyti žemės už europines lėšas. Šį sprendimą palaiminus Europos Komisijai, apsispęsti turės ir Lietuva.
„Reikia skatinti jaunuosius ūkininkus ir su kuo jie, visų pirma, susiduria, su pagrindine problema, tai yra kapitalas ir žemė. Tai ministerija, kaip politikos vykdytojas, tai mes turėsim mąstyti, kaip mes galim sudominti ir pritraukti jaunuosius žmones, kad jie liktų kaime ir ūkininkautų“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Seimo kaimų reikalų komiteto pirmininkas teigia, kad Lietuvoje per 60 procentų ūkininkų – pensininkai. Esą, panaši padėtis ir kitose bendrijos šalyse.
„Jei mes nekreipsim dėmesio, nesudarysim sąlygų jauniesiems ūkininkams, aišku, vis tiek tie ūkiai bus parduodami ir juos nupirks būtent stambusis sektorius. Jeigu tokia tendencija bus ir toliau, tai po kokių 20-ies metų mes Lietuvoj matysim kelias didžiules agroįmones, kurios valdys didžiąją dalį Lietuvos“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.
Buvęs žemės ūkio ministras, parlamentaras Kazys Starkevičius skeptiškai vertina tokią galimybę. Jis pasisako, kad europinė parama būtų skiriama ūkių modernizavimui.
„Aš suprasčiau, kaip yra Danijoje, kada sistema yra kitokia, kai valstybė, kai baigia ūkininkauti ir išeina į pensiją ūkininkas, valstybė iš jo tą žemę nuperka ir paskui vėl parduoda, tai tą sistemą suprasčiau. (...) Kad vėl neatsitiktų taip, kad tą europinę paramą gaus vėl tie, kurie patys gali iš savo lėšų tą žemę nupirkti“, – sako Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas.
Pasak žemės ūkio ministro, Europos Komisijai nusprendus padengti žemės įsigijimą, Lietuvoje tokia galimybė atsirastų po dviejų metų.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
