Verslas

2019.12.17 12:26

Seimas priėmė kitų metų biudžetą: svarbiausi pokyčiai, kurie laukia

atnaujinta 16.12
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.17 12:26

Po aršios diskusijos Seimo nariams galiausiai pavyko susitarti – kitų metų biudžetui po kelias valandas trukusių kivirčų ir pasitarimų pritarta. Tai reiškia, kad kitąmet laukia ne tik didesnės išmokos, bet ir nauji mokesčiai.

Už galutinį biudžeto projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 48, susilaikė 3 parlamentarai.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas ragino palaikyti biudžeto projektą, atkreipdamas dėmesį, kad viskam, kam buvo prašoma, lėšų buvo rasta.

„Gerbiami kolegos, kiek buvo išsakyta baimių, nuogąstavimų, kad nebus rasti spendimai, finansai, (...) bet tie visi sprendimai rasti. Žinoma, visada norėtųsi daugiau, bet per trejus metus visoms sritims buvo didinama. (...) Taip ir su šiuo biudžetu bus didinama“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Prieš pasisakiusi Liberalų sąjungos atstovė Aušrinė Armonaitė išreiškė abejonę, ar siūlomas biudžetas iš tiesų yra ateities biudžetas. Ji kėlė klausimus, kur dingo talentų ugdymas ir pritraukimas ar net būreliai vaikams.

„2019 m. Lietuvos ekonomikai iš tikrųjų buvo puikūs. Buvome viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. (...) Galėjome sveikatos sistemą padaryti pačią konkurencingiausią ir prieinamą žmonėms, o socialines paslaugas – geriau veikiančias. (...) Ši valdžia pasiūlė vargo biudžetą, jame neatsirado vietos valdžios įsipareigojimams žmonėms, jame nėra jokių idėjų ateičiai“, – kritikavo A. Armonaitė.

LRT.lt pateikia infografiką, kokie svarbiausi pokyčiai laukia.

T. Tomilinas: mūsų Vyriausybė padarė daug

„Valstietis“ T. Tomilinas ragino palaikyti biudžetą. „2016 m. pažadėjome labai svarbius dalykus, padalinčiau juos į 3 esminius: pensijų reforma, vaiko pinigų sistema ir algų didinimas pagal socialinio dialogo rezultatus. Pensijų situacija tikrai pagerėjo, buvusi Vyriausybė buvo aktyvi ir mūsų Vyriausybė padarė daug, kad skurdo situacija tarp pensininkų nedidėtų. Apie 30 eurų nuo sausio pirmos – didelis laimėjimas. Vaiko pinigų pažadas veikia kaip laikrodis. Tą žadėjome, už tai balsuojame ir tą darome. Mes esame pirmi Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas, o algų sektoriuje yra didelis proveržis“, – apibendrino jis.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ragino biudžeto nepalaikyti ir kreipėsi į valdančiuosius. „Ar jau gavote padėkos raštus iš kaimyninių Lenkijos ir Latvijos, nes jų biudžetus papildys jūsų priimti sprendimai. Šis biudžetas signalizuoja gilią nepagarbą piliečiams, kai kurie mokesčiai įsigalioja likus mažiau nei 2 savaitėms, valdantieji keičia taisykles taip, kaip patogu jiems. Šiuo biudžetu galutinai įtvirtintas požiūris ir nepasitikėjimas dirbančiu ir kuriančiu žmogumi, kuris yra ateitis“, – kritikavo ji.

M. Majauskas: reikia kepti didesnį pyragą, o ne dalinti tą patį

Konservatorius Mykolas Majauskas sukėlė parlamentarų reakcijas, pastebėdamas, kad biudžetas nėra toks blogas, koks gali pasirodyti.

„Biudžetas tikrai nėra toks tragiškas, kaip gali susidaryti įspūdis iš mūsų diskusijų Seime (...), tačiau dar liko daug neišpildytų pažadų mokytojams, medikams, ugniagesiams“, – pridūrė M. Majauskas.

Jis akcentavo, kad biudžete atsivėrusias skyles valdantieji bandė kamšyti įvairiais mokesčiais ir lėšų perskirstymu.

„Nebus čia stebuklų, gerbiamieji. Jeigu norime gyventi geriau, turime kepti didesnį pyragą, o ne vieną ir tą patį padalinti po kelis kartus. (...) Turime investuoti į augimą, švietimą, produktyvumą ir ekonomikos konkurencingumą“, – teigė M. Majauskas.

„Man įspūdis nesikeičia – tai išparduotų pažadų ir chaoso biudžetas. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, o pajamų šaltiniai, iš kurių bus finansuojami šie dalykai, yra trumpalaikiai“, – komentavo konservatorė G. Skaistė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys V. Kamblevičius negailėjo kritikos opozicijai ir ragino palaikyti biudžetą: „Noriu tiesiog pasveikinti mūsų opoziciją, kuri pirma pradėjo rinkiminę kampaniją, jie pirmi išnaudojo politinę situaciją. Matyt, čia yra jų tokia taktika. Tačiau, kalbant apie biudžetą, jis gerai subalansuotas, realistinis.“

Numatytos papildomos lėšos

Vyriausybė pirmadienį patvirtino galutinį biudžeto projekto variantą ir pateikė jį Seimui.

2020 metų biudžeto planuojamos pajamos sumažintos 30 mln. eurų, iš jų 9,5 mln. eurų dėl mažesnio automobilių mokesčio ir daugiau kaip 38 mln. eurų mažesnių kitų mokesčių pajamų, o planuojamos pelno mokesčio pajamos padidintos 17,7 mln. eurų.

Naujausiame projekte numatytos papildomos lėšos vaiko pinigams, bazinei pensijai, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui.

Kelių Seimo narių pasiūlymą pristatęs liberalas Simonas Gentvilas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prašė trūkstamo darbo užmokesčio fondo. Tam Seimas pritarė bendru sutarimu.

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius finansavimo prašė Raseinių rajono savivaldybei, argumentuodamas, kad būtent šioje savivaldybėje suskaičiuojamas didžiausias neasfaltuotų kelių kilometrų skaičius.

Tokiam siūlymui Vyriausybė nepritarė. Kaip nurodė finansų ministras Vilius Šapoka, tokį finansavimą skirti rekomenduoja Kelių direkcijai. Seimo nariai tokiam siūlymui taip pat nepritarė.

A. Nekrošius prašė daugiau lėšų skirti ir kitiems Raseinių rajono poreikiams, tačiau visiems siūlymams tiek Vyriausybė, tiek parlamentas nepritarė.

Valentinas Bukauskas prašė padidinti lėšas, kurios būtų reikalingos padidinti Seimo narių patarėjų atlyginimus.

Kaip atkreipė dėmesį V. Šapoka, tokiam pasiūlymui Vyriausybė nepritarė, nes atlyginimams lėšų ir taip skirta, o pati Vyriausybės kanceliarija nepateikė argumentų, kaip lėšos būtų paskirstytos.

Seimo nariai šiam pasiūlymui nepritarė.

Andrius Palionis prašė perskirstyti Vidaus reikalų ministerijos asignavimus, kad būtų užtikrintas vidaus tarnybos pareigūnų algų didinimas. Parlamentarai pritarė.

Antradienį Seimo posėdį salėje stebėjo ir ugniagesiai bei kiti valstybės pareigūnai.

Finansavimas „nemokamam bakalaurui“ didės

Diskusijos Seime kilo dėl siūlymo didinti finansavimą bakalauro studijoms. Eugenijus Jovaiša siūlė skirti papildomus 4 mln. eurų vadinamajam nemokamam bakalaurui. Vyriausybė tokiam siūlymui pritarė.

„Jeigu būtų gauti pinigai, tai tą prieinamumą būtų galima padidinti iki 16 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Sutinku su Vyriausybės nuomone ir neprašau balsuoti“, – teigė E. Jovaiša.

Vis dėlto „valstietis“ V. Ąžuolas siūlė pritarti kitam siūlymui – skirti 6,25 mln. eurų.

Seimas pritarė E. Jovaišos siūlymui. Siūlymą palaikė 93 Seimo nariai, prieš pasisakė vienas, susilaikė du.

Už pasiūlymą finansavimą padidinti iki daugiau kaip 6 mln. eurų balsavo 24 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 64 parlamentarai.

Pedagogams ir dėstytojams papildomų lėšų neskirta

Keli Seimo nariai siūlė dar labiau didinti ir pedagogų ir dėstytojų atlyginimus, tam skirti 16,8 mln. eurų.

Vis dėlto V. Šapoka atkreipė dėmesį, kad projekte numatyta 4,6 mln. eurų papildomų lėšų, dėl kurių dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis nuo rugsėjo 1 d. padidėtų 10 proc.

„Dėl mokslo pasirašytas atskiras susitarimas, kuris per 10 metų taip ir nevykdomas. Ir toliau norima nevykdyti. (...) Mokslas yra prioritetas, kuris gali išgelbėti Lietuvą“, – palaikyti pasiūlymą ragino socialdemokratas Algirdas Sysas.

Šiam pasiūlymui pritarta nebuvo.

Kita grupė parlamentarų siūlė šias lėšas didinti kiek mažesne suma – 12,2 mln. eurų.

„Po pirmo svarstymo Vyriausybė atrado galimybę nuo rugsėjo 1 d. didinti. (...) Staiga paaiškėja, kad tie pinigai dingo vaikų išmokų didinimui ar kitiems tikslams. Tai sukėlė didžiausią pasipiktinimą“, – apie pasiūlymą kalbėjo vienas iš autorių, liberalas Gintaras Steponavičius.

„Valstietis“ V. Ąžuolas ragino prisiminti, kiek atlyginimai pedagogams buvo padidinti tuo metu, kai pats G. Steponavičius buvo švietimo ministru.

Šiam pasiūlymui parlamentarai taip pat nepritarė.

Seimo salėje papildomų lėšų laukę ugniagesiai teigiamo sprendimo neišgirdo

Didinti darbo užmokestį siūlyta ir ugniagesiams gelbėtojams. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad būtent šie pareigūnai turi vienus didžiausių įsipareigojimų.

Dėl šio siūlymo Seimo salėje užvirė kivirčai. Parlamentarai nesutarė, ar šiuo metu ugniagesiams darbo užmokestis iš tiesų didinamas, ar ne.

Dėl šio pasiūlymo galiausiai buvo balsuojama net du kartus. Pirmą kartą nubalsuota prieš pasiūlymą. Tuomet opozicija pareikalavo balsuoti dar kartą, nes neva daugiau kaip 5 Seimo nariai negalėjo balsuoti.

Balsuojant antrą kartą pasiūlymui vėl nebuvo pritarta. Už pasisakė 61 parlamentaras, prieš – 3, susilaikė 36 Seimo nariai.

Po balsavimo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kreipėsi į posėdį stebėjusius ugniagesius. Anot ministrės, sutarties laikomasi ir darbo užmokestis jiems bus didinamas. Vis dėlto dar ministrei nebaigus kalbėti ugniagesiai gelbėtojai paliko salę.

Universitetai jungtis privalės be papildomo finansavimo

Skirti daugiau lėšų šalies diplomatams, muitininkams Seimo nariai taip pat nesutiko.

G. Steponavičius ir dar 10 Seimo narių prašė daugiau lėšų skirti universitetų reformai. Vyriausybės išvada buvo neigiama.

Simonas Gentvilas stebėjosi, kad Vyriausybė tokio pasiūlymo nepalaiko, nors tai – viena kertinių šios valdžios reformų.

Savo ruožtu T. Tomilinas argumentavo, kad reforma vykdoma dėl ankstesnės valdžios problemų.

Lėšų Tautiškos giesmės iniciatyvai rado

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis siūlė Skirti Kultūros ministerijai 100 tūkst. eurų iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ palaikymui ir vystymui. Vyriausybė pasiūlymą pakoregavo ir siūlė skirti mažesnę sumą – 80 tūkst. eurų.

Povilas Urbšys kritikavo, kad toks pasiūlymas rodo, kad sisteminės kultūros sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.

„Ir ko verta tauta, jeigu jai reikia skirti 80 tūkst. už savo tautinės giesmės giedojimą?“ – savo pasisakymą apibendrino P. Urbšys.

Už šį pasiūlymą pasisakė 84 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 9 parlamentarai.

Balsuojant dėl kito pasiūlymo T. Tomilinas argumentavo P. Urbšiui, kad kultūrininkams bus skiriama 14 mln. eurų.

163 tūkst. eurų Raminta Popovienė prašė skirti gestų kalbos vertimo paslaugoms. Kaip atkreipė dėmesį parlamentarė, šiuo metu gestų vertėjų paslaugos prieinamos tik jų darbo metu – nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. Kitu metu ištikus nelaimei kurtieji negali išsikviesti pagalbos.

Jai antrino Julius Sabatauskas, akcentavęs, kad elementariai lifte užstrigęs kurčiasis negali išsikviesti jam reikiamos pagalbos. Taip pat kurtieji negali susikalbėti su medikais ar pareigūnais, jeigu juos ištiko nelaimė.

Vis dėlto tokiam siūlymui nebuvo pritarta. Už pasisakė 45 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 56 parlamentarai.

Pasiūlymas mažinti išlaidas kanceliarijai palaikymo nesulaukė

Kęstutis Glaveckas siūlė sumažinti Vyriausybės kanceliarijai skiriamas lėšas ir taip sutaupytus pinigus rekomendavo skirti vaikų namams.

„Tai bus pakankamas augimas, beveik apie 17 proc. ir tuos pinigus skirti vaikų namams. (...) Prezidento galia yra ne jo ar jo namo gražume, bet jo kitoje galioje – meilėje žmogui“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Kęstutis Masiulis teigė palaikantis pačią idėją, tačiau nepritariantis šaltiniui.

Prieš pasisakęs Arvydas Anušauskas laikėsi priešingos nuomonės – teigė neketinęs kalbėti, kol neišgirdo, kad lėšos būtų skirtos vaikų namams.

„Tikslas pateisina priemones. (...) Tai geras, gražus tikslas, finansuojamas atitinkamai ir tam numatytos lėšos, bet šiuo atveju pagrindimo (...) mes neišgirdome“, – sakė A. Anušauskas.

Šiam pasiūlymui pritarė 24 Seimo nariai, prieš buvo 10 parlamentarų, susilaikė 58.

Siūlė finansuoti ir mokyklas, ir kultūros objektus

Iš viso Seimas apsvarstė net 76 papildomus pasiūlymus. Dalį jų svarstymo metu parlamentarai atsiėmė.

Kaip nurodė Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, tai – gausiausias pasiūlymų sąrašas iš kada nors buvusių.

Be jau minėtų pasiūlymų, Seimo nariai prašė didinti lėšas kai kurių mokyklų remontui, kultūrinės paskirties objektams, kai kurių valstybinių institucijų darbuotojų atlyginimams.

Numato ne tik didėsiančias išmokas, bet ir naujus mokesčius

LRT.lt primena, kad biudžeto projektas numato tiek naujų mokesčių, tiek didinti išmokas.

Vadinamieji „vaiko pinigai“ turėtų didėti 10 eurų ir siekti 60 eurų, o „vaiko pinigai“ neįgaliesiems, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 30 eurų, nuo 70 iki 100 eurų. 2021 m. „vaiko pinigai“ turėtų dar didėti ir siekti 70 eurų.

Vidutinė pensija senjorams taip pat turėtų kilti daugiau kaip 32,5 eurų, o būtinąjį stažą sukaupusiems pensininkams – 36,2 euro.

Minimali mėnesinė alga (MMA) popieriuje turėtų didėti 52 eurais – nuo 555 iki 607 eurų, o į rankas – 41 euru.

Didės pareigūnų, tarnautojų, politikų atlyginimai

3 eurais augs politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinė alga. Bazinis pareiginio atlyginimo dydis bus 176 eurai. Padidinus bazinį dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių darbo užmokestis ir kitos išmokos padidės 12–96,9 euro.

Priėmus visus pakeitimus pensijos turėtų augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.

Kitais metais iki 32 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio tarifas didžiausias pajamas (viršijančias apie 111 tūkst. eurų per metus) gaunantiems dirbantiesiems, neapmokestinamųjų pajamų dydis artimiausius dvejus metus mažės perpus mažiau, nei planuota anksčiau, – po 50 eurų, o ne po 100 eurų.

NPD neįgaliesiems padidės 292 eurais – turintiems vidutinį ir lengvą neįgalumą – nuo 308 iki 600 eurų, o turintiems sunkią negalią – nuo 353 eurų iki 645 eurų.

Papildomų lėšų ketinama skirti socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti, šalpos ir mažoms pensijoms papildomai didinti, socialinės globos paslaugoms teikti asmenims, turintiems sunkią negalią.

Planuojama keisti ir Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ – padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius).

Prekybos centrų kol kas neapmokestins

Šioms ir kitoms reikmėms lėšų Vyriausybė siūlo gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizo bei kitų mokesčių, kurių dalis smarkiai kritikuojama.

Taip pat, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pirmadienį buvo pasiūlyta įšaldyti dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Klimato kaitos programos lėšų.

Dėl didinamų akcizų nuo sausio brangs stiprus alkoholis, benzinas, dyzelinas, tačiau, priešingai, nei buvo siūlyta, liks akcizo lengvata šildymui skirtiems gazoliams. Žemdirbių dyzelino akcizas nuo sausio didės 7,2 proc. – nuo 56 iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų.

Skaičiuojama, kad litras benzino brangs apie 4 centus, o pusė litro stipraus gėrimo – apie 0,45 euro.

Seime jau buvo pritarta nekilnojamojo turto mokesčiui, kurį privalės mokėti visi, turintys nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Iki šiol ši riba siekė 200 tūkst. eurų.

Taip pat lėšų į biudžetą planuota gauti ir iš prekybos apyvartos bei automobilių taršos mokesčio. Be to, siūlyta padidinti bankų pelno mokesčio tarifą tiems bankams, kurių pelnas didesnis nei 2 mln. eurų. Pastarajam pasiūlymui antradienį pritarta.

LRT.lt primena, kad svarstydamas prekybos mokestį Biudžeto ir finansų komitetas nutarė daryti pertrauką, tad nuo sausio šis įstatymas neįsigalios.

Per ankstesnius biudžeto svarstymus parlamentarams kliuvo lėšų stoka tokioms sritims, kaip medikų, mokytojų ir dėstytojų atlyginimai, švietimas. Jie kritikavo ir siūlomus mokesčius.