Verslas

2019.12.17 10:02

Kitą kartą perkant automobilį gali tekti susimokėti – Seimas pritarė vadinamajam taršos mokesčiui

atnaujinta 11.00
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.17 10:02

Nors ir energingai kritikuotas, vadinamasis automobilių taršos mokestis prasibrovė ir antradienį buvo priimtas Seime. Tai reiškia, kad jau nuo kitų metų liepos 1-osios įsigijus ar perregistravus automobilį teks susimokėti.

Už įstatymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė 4 parlamentarai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Mažeika, ragindamas balsuoti už pasiūlymą, nurodė, kad tokią praktiką taiko jau ne viena Europos valstybė.

„Yra 12 valstybių, kurios turi tokio pobūdžio mokestį, t. y. perregistruojant automobilį. (...) Turbūt pagrindinis dalykas, kalbant apie mokesčio dydį, nereikia žiūrėti toli. Kaimyninėje Lenkijoje mokesčio dydis procentaliai skaičiuojamas nuo automobilio rinkos vertės. Jis tikrai kartais viršija mūsų siūlomą projektą“, – tvirtino aplinkos ministras.

Jis svarstė, kad ateityje mokestis galėtų būti keičiamas.

„Nereikėtų spekuliuoti įvairiais skaičiais ir klaidinti visuomenės. Kas yra svarbu, kad mokesčio administravimui praktiškai nėra kuriama nauja sistema, o kalbama apie patį pigiausią būdą, kaip administruoti“, – teigė K. Mažeika.

Konservatorė Gintarė Skaistė pasiūlymą kritikavo, tvirtindama, kad tai – pats keisčiausias įstatymas, kurį yra pateikę valdantieji.

„Šis mokestis pats keisčiausias iš tų, kuriuos atnešėte šiemet, turbūt dėl to ir gana sunkiai sekėsi jį priimti. Man atrodo, kad kiekvienam iš mūsų aišku, kad automobilio registracija nesukelia taršos. (...) Šis įstatymas nėra susijęs su tarša, todėl, man atrodo, jis neskatins naudotis viešuoju transportu, neskatins važinėtis mažiau, netgi neskatins rinktis ir pirkti naują automobilį, o skatins išlaikyti tą automobilį, kurį turime dabar“, – sakė G. Skaistė.

Ji pridėjo, kad toks pasiūlymas – veidmainiškas, nes pirmadienį Vyriausybė pasiūlė įšaldyti lėšas, skirtas klimato kaitos programai.

T. Tomilinas tikslino, kad tokį mokestį taikančių šalių Europoje yra devynios, ir siūlė, kad įstatymas turėtų būti priimtas švelnia forma, o vėliau galėtų būti keičiamas.

„Jeigu esame kvailesni už visas kitas valstybes, kurios turi registracijos mokestį, susietą su tarša, tai mūsų opozicija turbūt yra protingiausia. (...) Labai daug šalių iš tiesų susiejo taršą su registracijos pasikeitimu“, – sakė T. Tomilinas.

Jis taip pat teigė, kad ateityje galėtų būti svarstomas ir kitoks mokestis, tačiau dabar siūlė pritarti tokiam, kuris netaptų didele našta gyventojams.

M. Majauskas, pasisakydamas prieš, vadinamąjį taršos mokestį vadino „Karbauskio mokesčiu“: „Mieli kolegos, panašu, kad čia yra tikrasis Karbauskio mokestis ir pateiksiu dvi elementarias priežastis kodėl. Pirma, daroma išimtis ūkininkams, nes mokestis taikomas iki 3,5 t transporto priemonėms. Žinome, kad ūkio technika sveria daugiau.“

Kaip antrąją priežastį jis nurodė tai, kad išimtis daroma ir istoriniams automobiliams: „Kodėl? Nes milijonieriai su kolekciniais automobiliais važinėja retai, tačiau pensininkai, kurie lygiai taip pat važinėja retai, turės mokėti šį mokestį.“

Jis tvirtino, kad per metus perregistruojama apie 200 tūkst. automobilių. Tai reiškia, kad šį mokestį mokėtų šimtai tūkstančių kasmet.

M. Majauskas, kaip ir G. Skaistė, neabejojo, kad toks mokestis neskatins rinktis mažiau taršių automobilių.

TS-LKD narys Jurgis Razma siūlė, kad įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo balandžio 1-osios, kaip per svarstymą buvo nutarta Seime, o nuo liepos 1-osios.

„Naujiems mokesčiams turi būti duodamas bent pusės metų terminas, todėl siūlau, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d., nors balandžio 1 d. ir labai tinkama šiam keistam įstatymui, bet teisė yra brangiau už tokius smagius sumanymus“, – teigė J. Razma.

Tokį pasiūlymą pateikė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas. Jo pasiūlymas buvo papildytas, nurodant, kad projektai turėtų būti paruošti iki birželio 30 d.

„Norime, kad mūsų žmonės ramiai susipažintų su įstatymo esme. Pamirštų visas spekuliacijas, kad tokio mokesčio nėra ar kitos šalys jo netaiko“, – tvirtino T. Tomilinas.

Tiek Seimo Teisės departamentas anksčiau, tiek Seimo nariai per posėdį tokį pasiūlymą palaikė.

Seimo salėje buvo girdėti ir švilpimas

Dar balsuojant dėl atskirų pasiūlymo straipsnių Seime kilo aršios diskusijos, Seimo salėje pasigirdo švilpimas. Parlamentarai vieni kitus ėmė kaltinti balsuojant ne taip, kaip iki tol buvo žadama viešojoje erdvėje.

Antradienį prieš Seimo posėdį į neeilinį posėdį susirinkęs Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Teisės departamento išvadai, kurioje dėmesys buvo atkreiptas ir į mokesčio administravimą.

Taip pat komitetas nutarė, kad įstatymas turėtų įsigalioti ne nuo balandžio 1-osios, kaip buvo nubalsuota ankstesniame Seimo posėdyje, o nuo liepos 1 d. Kaip posėdyje argumentavo pirmininkas Valius Ąžuolas, tai reikalinga, kad įstatymas atitiktų nuostatą, jog nuo priėmimo iki įsigaliojimo privalo praeiti 6 mėnesiai.

Siūlė mokėti vieną kartą, bet persigalvojo

LRT.lt primena, kad pirmoji idėja buvo mokėti vadinamąjį taršos mokestį kaskart, kai pasikeičia automobilio savininkas. Ji nesulaukė didelio palaikymo, todėl Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė įregistravo alternatyvų pasiūlymą.

Juo buvo siūloma mokėti pirmosios registracijos mokestį, t. y. pirmą kartą įregistruojant automobilį Lietuvoje būtų sumokamas vienkartinis mokestis.

Vis dėlto galiausiai buvo grįžta prie pirmojo pasiūlymo už automobilį mokėti kaskart, kai pasikeičia jo savininkas. Per svarstymą Seime A. Širinskienė argumentavo, kad tai buvo padaryta atsižvelgus į ekspertų komentarus.

Išimtis būtų taikoma, kai keistųsi transporto priemonės savininko pavadinimas ar vardas. Pavyzdžiui, jeigu pasikeistų bendrovės pavadinimas ar fizinio asmens vardas ar pavardė.

Tiesa, per paskutinį svarstymą Seime buvo diskutuojama ir apie kitas galimas išimtis. Pavyzdžiui, šio taršos mokesčio turėtų nemokėti istorinių automobilių savininkai.

Taip pat mokestį būtų galima susigrąžinti, jeigu per 90 dienų nuo jo įregistravimo Lietuvoje automobilis būtų išregistruotas ir išvežtas į trečiąją šalį.

Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų. Jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.

Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliniams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.

LRT.lt primena, kad pirminiame projekto variante sumos, kurias turėtų susimokėti vairuotojai, buvo gerokai didesnės. Dyzeliniams automobiliams šis mokestis būtų siekęs nuo 80 iki 1400 eurų, benzininiams – nuo 40 iki 590 eurų, o dujiniams – nuo 36 iki 531 euro.