Verslas

2019.12.16 12:51

Vytautas Sinkevičius sako, kad banko pelno mokestis bus testas prezidentui Nausėdai

Paulina Levickytė, ELTA2019.12.16 12:51

Tai, kad Seime svarstoma Pelno mokesčio įstatymo pataisa, numatanti papildomai apmokestinti bankų pelną, prieštarauja Konstitucijai, deklaruoja ne tik Seimo Teisės departamentas. Konstitucijos ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius perspėja, kad šios įstatymo pataisos neatitinka mažiausiai dviejų Konstitucijos straipsnių.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad jei Seimas ir toliau neatsižvelgs į Teisės departamento išvadas ir priims bankų pelną apmokestinančias įstatymo pataisas, tuomet, anot eksperto, prezidentas Gitanas Nausėda turėtų vetuoti įstatymą pirmiausia dėl neatitikties Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

„Manau, kad Teisės departamentas dar per švelniai parašė, nes yra daug daugiau prieštaravimų. Pirmiausia, pažvelkime į 29 Konstitucijos straipsnį. Ten įtvirtintas lygiateisiškumo principas – įstatymui visi asmenys lygūs. Tai taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai reiškia, jeigu asmenys pasižymi vienodais požymiais, tai visiems tos kategorijos asmenims turi būti taikoma tas pats bendras matas. Tas lygiateisiškumas taikomas visoms privačioms verslo įmonėms ir dabar jos visos moka 15 proc. mokestį nuo pelno. Tai bankas yra tokia pat pelno įmonė, verslo įmonė kaip, pavyzdžiui, statybos, prekybos, sporto ir kitos įmonės. Bet kažkodėl tik bankams nuo tam tikros pelno dalies norima padidinti mokestį“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, įstatymo iniciatorių pateikti argumentai, kad bankai Lietuvoje gauna per didelį pelną, o užsienio valstybėse bankų pelningumas mažesnis, Konstitucijos požiūriu yra visiškai nepakankami argumentai padidinti bankams pelno mokestį.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi tokios nuomonės ir aiškina, kas yra diskriminacija. Tai jei lygiateisiškumo principą pritaikytume bankams, tai tarp privačių verslo įmonių ir bankų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad tik bankų pelnas būtų apmokestintas didesniu tarifu. Jeigu nėra konstitucinio teisinio pagrindo iš visų privačių verslo įmonių išskirti tik bankus ir nustatyti jiems didesnį pelno mokestį negu kitoms įmonėms, kurios gauna pelną, tai mes susiduriame su aiškia diskriminacija“, – teigia profesorius.

Profesorius primena, jog būtų pažeistas ir 46 Konstitucijos straipsnis, apibrėžiantis ūkinės veiklos laisvę bei iniciatyvą.

„Tokiais mokesčiais yra varžoma laivė. Tai galima įžvelgti prieštaravimą ir Konstitucijos teisinės valstybės principui“, – teigė jis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį jau atmetė Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje pažymima įstatymo pataisos neatitiktis Konstitucijos principams. V. Sinkevičiaus teigimu, jei pataisos vis dėlto bus priimtos Seime, tuomet vetuoti įstatymą turėtų G. Nausėda, nes būtent prezidento institucija privalo ginti Konstituciją.

„Manau, tai bus savotiškas testas prezidentui. Aš suprantu, kad jis atsiduria delikačioje situacijoje, nes jis pats yra ilgai dirbęs banke ir gali būti apkaltintas, kad globoja bankus ir panašiai. Bet pirmiausia jis turi rūpintis, kad būtų apsaugoma Konstitucija. Pagrindas vetuoti tokį įstatymą ir jo nepasirašyti tikrai yra“, – teigia Konstitucijos ekspertas.

ELTA primena, kad Seimas praeitą savaitę po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį. Įstatymo pataisose pažymima, kad pelno mokestis kredito įstaigoms turi būti didinamas nuo 15 iki 20 proc.

Penktadienį BFK atmetė Seimo Teisės departamento išvadą, kurioje pažymima įstatymo pataisos neatitiktis Konstitucijos principams.

Galutinis balsavimas Seime dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos numatomas antradienį.

Populiariausi