Verslas

2019.12.16 10:06

Jau 5 metus gyvename su euru: nepaisant pesimizmo, kad kainos litais tapo eurais, iš tikrųjų laimėjome visi

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.16 10:06

Spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos – tokį teigiamą poveikį šalies ekonomikai per penkerius metus turėjo euras. Per šį laikotarpį pastebimai augo ir kainos, bet tai nutiko ne dėl euro įvedimo, o dėl ekonomikos augimo ir konvergencijos, teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas

Lietuvos banko surengtoje spaudos konferencijoje minint euro įvedimo penkmetį šalyje V. Vasiliauskas pažymi, kad, nors euro įvedimas buvo susijęs su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršijo sąnaudas.

Visų pirma, sumažėjo paskolų palūkanų našta ir gyventojams, ir verslui – dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto.

Penkeri metai su euru: valstybė sutaupė ir skolinosi pigiau, o kainos augo ne dėl naujos valiutos įsivedimo

„Kalbant apie namų ūkius, vidutiniškai, skaičiuojant per metus, namų ūkis sutaupė apie 50 eurų“, – skaičiuoja V. Vasiliauskas.

Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų. Tai yra beveik po 50 eurų šeimai. Įmonių metinės paskolų palūkanų išlaidos dėl euro sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų. Gyventojai ir verslas dėl to per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. eurų.

V. Vasiliauskas vardija, kad euro įvedimas turėjo teigiamą poveikį ir šalies ekonomikai. Lietuvos banko atlikti skaičiavimai rodo, kad šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. punkto sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas.

Lietuvos banko vadovas taip pat mini, kad eksportas tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, yra labai svarbus, o euro įvedimas svariai prisidėjo prie eksporto augimo. Skaičiuojama, kad euras šalies eksportą kasmet padidina apie 200–350 mln. eurų.

„Eksporto augimą euras padidino apie 1 proc. Dėl ko? Visų pirma, dėl sumažėjusių valiutos keitimo kaštų, atsiskaitymo administravimo sumažėjimo. Visa tai leido konkurencingai koreguoti kainas. Dėl to Lietuvos eksporto dalis tik didėjo“, – euro įsivedimo naudą skaičiuoja V. Vasiliauskas.

Valstybė sutaupė virš 300 mln. eurų

V. Vasiliauskas teigia, kad dar iki įsivedant eurą kredito reitingai šalyje pagerėjo. „Jie buvo padidinti nuo vidutinės rizikos iki aukštesnės už vidutinį patikimumo lygį“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis mini, kad dėl euro skolinti Lietuvoje galima labai pigiai, o Lietuva netgi galėtų pasiskolinti už neigiamas palūkanas.

„Palūkanų normų sumažėjimas yra daugiau nei 10 kartų. Mūsų skaičiavimais, euro įvedimas lėmė tą palūkanų sumažėjimą trečdaliu“, – sako Lietuvos banko vadovas.

Dėl euro įvedimo valstybė sutaupė apie 334 mln. eurų.

Kainos augo ne dėl euro įvedimo

V. Vasiliauskas teigė, kad, nepaisant nuogąstavimų, jog kainos litais neva virto eurais, verta atsiriboti nuo emocijų ir susitelkti į faktinius duomenis.

„Kainų pokyčiai vienodi visose Baltijos šalyse ir esminis faktorius, nulemiantis kainų didėjimą ar mažėjimą, ekonominis ciklas ir konvergencija. Būdamas ES nariu, kad ir kaip nenorėtum, natūraliai konverguojiesi link ES vidurkio“, – sako jis.

Pastebima, kad labiausiai per penkerius metus po euro įvedimo brango paslaugos. Restoranų paslaugų kainos didėjo net apie 39 proc. per 5 metus.

Kirpyklų ir panašių įstaigų kainos didėjo 31 proc. Alkoholiniai gėrimai ir tabakas per penkerius metus brango 26 proc., poilsio ir kultūros paslaugos – 24 proc., visos prekės ir paslaugos – apie 9 proc.

Tačiau maisto produktų kainos keitėsi mažai. Duona per penkerius metus pabrango 6 proc., kiauliena – 4 proc., sūris ir varškė – 3 proc., apranga ir avalynė – 2 proc.

Kainos didėjo dėl ekonomikos augimo, o ne dėl euro įvedimo, tikina V. Vasiliauskas. Skaičiuojama, kad 2015 metais euro įvedimas turėjo vos 0,11 proc. punkto įtaką kainų augimui. 2016 – 0,6 proc., 2017 – 0,6 proc., 2018 – 0,5 proc., 2019 – 0,5 proc.

Infliacijos suvokimas skiriasi

Skaičiuojama, kad nuo 2015 metų vidutinis metinis kainų pokytis buvo apie 1,7 proc. punkto. Tačiau vartotojų suvokiama infliacija siekė net 22 proc.

„Tačiau čia tas pats, kas faktinė ir jutiminė temperatūra“, – lygina V. Vasiliauskas bei pažymi, kad žmonės kainų augimą yra linkę padidinti.

Paskutinės apklausos rodo, kad bene vienintelė priežastis, kodėl žmonėms nepatinka eurai, jog viskas brangsta. Tačiau V. Vasiliauskas pažymi, kad faktai yra kitokie.

Nepaisant padidėjusių kainų, vis dar vejamės euro zonos vidurkį. Kainos šalyje sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio.

Taip pat verta pažymėti, kad, kylant kainoms, algos ir socialinės išmokos augo daug sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis į rankas per penkerius metus padidėjo 50 proc. – nuo 550 iki 830 eurų, o vidutinė pensija – 40 proc. Atitinkamai apie penkis ir keturis kartus sparčiau nei vidutiniškai kilo kainos.

Neiškeistų litų – apie 428 mln.

Skaičiuojama, kad nors nuo euro įvedimo praėjo net 5 metai, į Lietuvos banką nesugrįžo net apie 428 mln. grynųjų litų, kurių vertė siekia apie 124 mln. eurų.

Į Lietuvos banką sugrįžo 94 proc. litų banknotų ir 42 proc. litų monetų (pagal vertę).

V. Vasiliauskas teigia, kad tikėtina, jog dalis neiškeistų pinigų yra sunykę per litų apyvartos metus, o dalį žmonės pasiliko atminimui.

Pažymima, kad Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai iki šiol gali nemokamai pasikeisti litus į eurus. Per dieną atliekama vidutiniškai apie 60 tokių operacijų.

Lietuvos bankas yra įsipareigojęs litus yra eurus keisti neribotą laiką.