Kai kurioms vandentvarkos įmonėms gresia bankrotas, o gyventojams vanduo gali brangti daugiau kaip 10 procentų. Tokioje padėtyje vandentvarkos įmonės atsidūrė, kai prieš trejus metus Aplinkos ministerija jas įpareigojo grąžinti 16 milijonų eurų paramos vandens tiekimo ir nuotekų tinklams tiesti, nes prie tinklų prisijungė mažiau gyventojų, nei buvo suplanuota.
Panevėžietis Mykolas, dirbęs akmenskaldžiu, gauna 240 eurų pensiją. Įsivesti vandenį – jokių galimybių: „Aš šulinį išsikasiu geriau, tai man nereikės mokėti. Kieme čia iškasiu ir bus man. Kam man mokėti, jau baigiasi amžius“.
Lėšų trūksta ir miesto kanalizacijai. Mykolas pripažįsta, lauko išvietė – nepatogu: „Ten iš galo, lauke. O lauke, koks gali būti tenai išsituštinimas, jeigu šąla. Jeigu šąla, tai kaip galima kelnes užsimauti“.
Vandentvarkos įmonės teigia, jų irgi niekas neužjaučia. Gyventojams atsisakant savo lėšomis jungtis prie jau nutiestų tinklų, prieš tris metus Aplinkos ministerija vandentvarkos įmones įpareigojo grąžinti dalį paramos. Iš devyniolikos vandentvarkos, dviejų komunalinių paslaugų įmonių ir trijų savivaldybių nuspręsta išieškoti 16 milijonų eurų.
„Mes turėsime savo sąnaudas, veiklos sąnaudas per visą sektorių padidinti 10 procentų, vadinasi, iš esmės tai 10 procentų kainų kilimas užprogramuotas. Ankščiau ar vėliau, vienai ar kitai įmonei“, – tikina Vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
Didžiausia bauda, per 4 milijonus eurų – gresia „Vilniaus vandenims“. Iš mažesniųjų – „Vilkaviškio vandenims“ – 1 milijonas 200 eurų, tiek pat, kokios yra įmonės pajamos, o tai grėstų bankrotu. Įmonės Aplinkos ministerijos sprendimą apskundė teismams. Kauno vandenų skundą vyriausiasis administracinis teismas tenkino. Tačiau kitų įmonių skundai nenagrinėti, „Aukštaitijos vandenų“ atidėtas keturis kartus, nors skundai, pasak advokatų, analogiški.
„Vandens tiekėjai neturi nei teisės, nei pareigos privačiuose tinkluose tiesti tinklų ir, be to, jie nesprendžia ir socialinių problemų, kadangi dauguma gyventojų nesijungia motyvuodami bloga finansine padėtimi“, – teigia advokatė Beata Vilienė.
Nors vandens tiekėjai jau siūlė gerokai ankščiau, tik šiemet gegužę įsigaliojo įstatymo pataisos, įpareigojančios per 9 mėnesius jungtis gyventojus prie tinklų, jei jie nutiesti. Aplinkos ministras teigia, kol įmonės bylinėjasi teismuose, buvo rasta lėšų padėti vandentvarkos įmonėms įgyvendinti įsipareigojimus.
„Yra sukurtas papildomas vandentvarkos fondas, iš kurio savivaldybės gali gauti lengvatines paskolas ir būtent įgyvendinti įsipareigojimus, tuos projektinius įsipareigojimus, kas ir grėsė baudomis, jeigu tai būtų nepasiekta. Tikimės, kad, na, tų baudų nei savivaldybėms, nei valstybei iš savo biudžeto mokėti nereikės“, – tikisi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Ministro optimizmas Savivaldybių asociacijos atstovę stebina. Ji teigia, kad įmonėms gresia ne tik bauda, gyventojai privalės būti prijungti prie tinklų. O paskolas iš vandentvarkos fondo galima naudoti tik nuotekų tinklų prijungimui. Be to, paskolas reikės gražinti. Ji teigia, kad visiems vartotojams vandens kainos gali kilti daugiau nei 10 procentų.
Vandentvarkos įmonės tikisi palankių teismų sprendimų. Savivaldybės – kad Vyriausybė ras papildomų lėšų kompensacijoms gyventojams prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
