Verslas

2019.12.15 15:34

Ekspertų verdiktas – bedarbių įdarbinimo programos Lietuvoje tapusios nesėkmės simboliu

Irma Janauskaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.15 15:34

Beveik metus vykęs ilgalaikių bedarbių įdarbinimo eksperimentas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akimis davė gerų rezultatų. Žodžiu ir pinigais esą teko paremti labai skirtingus žmones – vieni ilgai slaugę neįgalųjį, kiti patys turintys negalią, treti – grįžę iš kalėjimo ar geriantys. Jau yra, kas įsiliejo į darbo rinką.

Ekspertai sutinka, kad dalį visuomenės palikti likimo valiai valstybės požiūriu nebūtų protinga, tačiau naujoviškas pastangas motyvuoti ilgalaikius bedarbius įsidarbinti nevadina sėkme.

Alytiškis Algimantas Mikalauskas jau buvo beveik priėjęs liepto galą – priklausomybė nuo alkoholio, rimtos sveikatos bėdos. Užsienyje dirbęs vyras, pasiilgęs namų, grįžo, bet čia esą jokių prošvaisčių, ketveri metai be darbo.

Algimantas papuolė tarp tų ilgalaikių bedarbių, kuriuos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutarė bandyti socializuoti ir grąžinti į darbo rinką.

„Gavau psichologių paslaugas, jų konsultantė daug padėjo, dar ir tvarkė popierizmą visą, išvykau į Vilniaus klinikas, turėjau detoksikaciją, Minesotos programą“, – pasakoja vyras.

Algimantą jo kelyje lydėjo atvejo vadybininkas, kuris ir sprendė, kaip realiai padėti. Bet Algimantas vis dar nedirba, anot jo, dėl sveikatos yra nenorimas darbdavių. Nedirba ir kiti 380 iš beveik 500 atrinktųjų.

Bandomojo ministerijos projekto ėmėsi 6 savivaldybės. Iš tų, kam padėta, dirbti pradėjo 78, arba kitaip –17 proc. Kiekvienam jų pagelbėti išleista po 800 eurų. Be to, metus įdarbintam žmogui numatyta mokėti pusę pašalpos. Valstybės kontrolei toks modelis užkliuvo, bet ministerijai projektas atrodo sėkmingas.

Kitąmet bus bandoma įdarbinti bedarbius iš 25 savivaldybių. Tam numatyti 2 mln. eurų.

„Nusprendėme, kad projektas reikalingas mūsų žmonėms, nes piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, jeigu pavyks juos įdarbinti, jie jau nebepretenduos į tą paramą ir kitaip prisidės prie mūsų gerovės. Buvo atlikta kaštų naudos analizė ir ne iš karto, bet po kokių 5 metų, šis projektas atsiperka“, – mano socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Asta Aranauskienė.

„Kadangi tai yra „pirmas blynas“, tai tikrai 17 proc. nėra vis dėlto ir mažai. Supraskime, kad tai yra pakankamai nepatrauklūs žmonės. Viena problema žmogui su negalia, kuris turi profesiją, viską, bet jam reikia tik gero darbdavio. Kitas pavyzdys būtų žmogus, kuris turėjo gal problemų su alkoholiu. Trečia problema, žmogaus, kuris grįžo iš įkalinimo įstaigos“, – supažindina Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

Kiti ekspertai sako, džiūgauti anksti.

„Net juokinga, kad mes kartais vertiname programų sėkmę, kai išsilaiko asmuo darbo rinkoje 3 mėnesius ar ilgiau. Čia primena šiek tiek skandinaviškus eksperimentus, ten irgi buvo pamatyta, kad asmenys, kai jiems jau baigiama mokėti subsidija, jie pakankamai dažnai sugrįžta į tą nedarbą arba net į šešėlį kartais. Tai klausimas, ar šitie 17 proc. taip pat sėkmingai nepapildys tų bedarbių gretų?“ – svarsto Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Ekspertės teigimu, bedarbių įdarbinimo ir perkvalifikavimo programos Lietuvoje jau tapusios nesėkmės simboliu.

Darbo rinkos tyrėjas sako, šįkart būtų ne fiasko, jeigu visi žmonės išdirbtų bent pusmetį po to, kai baigs gauti piniginę paramą.