Tarpušventis nuo Kūčių iki Naujųjų metų, profesinių sąjungų teigimu, turi būti skelbiamas šventinėmis nedarbo dienomis. Darbdavių atstovas teigia, kad tai būtų galima daryti kitų šventinių dienų sąskaita, pavyzdžiui, gegužės 1-osios. Parlamentaras Mykolas Majauskas įregistravo įstatymo pataisą, kad dirbantieji patys spręstų, turėti laisvadienius per šventes, ar prisidėti prie atostogų.
Artėjančių Kalėdų ir Naujųjų metų šventės ne tik pramogos, bet ir laisvadieniai. Šiemet tarp Kalėdų ir Naujųjų įsiterpus trim darbo dienoms, kai kurios įmonės savo darbuotojus pamalonina laisvadieniais, tačiau toli gražu – ne visos.
„Daugumoje darboviečių yra taip, kad pusė žmonių pasiima atostogas, o pusė – ne. Tai vieni lieka nuskriausti, kiti atostogauja, o darbas vis tiek, mano nuomone, nevyksta, nes tik pusė darbo jėgos. Arba būna, svarbių asmenų nebūna darbovietėj, nes jie atostogauja“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Vilniuje sutiktas vyras.
„Šiaip užtenka tų švenčių. Dirbti nesinori, bet ir švęsit nelabai norisi“, – savo nuomonę sako sostinėje dirbanti moteris.
„Reikia ir pinigus užsidirbti, norint švęsti“, – sako kita moteris.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė sako, kad Vakarų Europos šalių praktika – įmonės uždaromos dviem švenčių savaitėms, nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Esą, ne visi darbdaviai geranoriški, šventinės dienos turėtų būti nustatytos įstatymu.
„Darbuotojai pakankamai grįžta kitais metais pailsėję ir pradeda dirbti dar efektyviau ir neša pridėtinę vertę, jie jaučiasi laimingesni savo darbo vietoje. Lietuva tikrai nepasirengusi dar koja kojon eiti su Europa ir daryti dviejų savaičių pilnas atostogas, tai mes sakome, na, iki Naujųjų metų tikrai tas labai objektyviai normalus laikotarpis, kurio metu darbuotojas gali tiesiog ilsėtis“, – sako I. Ruginienė.
Pasak Darbdavių konfederacijos vadovo, darbdaviai dabar lankstesni nei prieš 10 metų, be to, turime lygiuotis į europinės ekonomikos praktiką. Tačiau jis siūlo, kad įmonės laisvadienius numatytų kolektyvinėse darbo sutartyse.
„Mes irgi už tai, kad būtų aiškumas. Klausimas, kaip tai padaryti, kieno sąskaita. Ir štai čia nuomonės labai skiriasi. Mes sakom, visiškai nelogiška kokia Jonų šventė – Joninės, kiek čia tų Jonų pas mus liko. Gegužės 1-oji, tokia šventė – irgi anachronizmas. <...> Dvi dienos, aš manau, mes tikrai galim paaukoti ir tas dvi dienas priskirti prie tarpušvenčio. Aš nenorėčiau, kad atsirastų imperatyvus įstatymas, ot mes padarysim taip vat. <...> Jeigu dabar politikai bandys įsikišti į tą procesą, aš manau, bus blogai“, – sako Danas Arlauskas.
Parlamentaras Mykolas Majauskas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo, kad dirbantieji galėtų patys rinktis, kada turėti laisvadienius, pavyzdžiui, gegužės 1-ąją, lapkričio 2-ąją ar šių sąskaita prailginti kasmetines atostogas.
„Reikia suteikti galimybę žmonėms pasirinkti, prisiderinti prie jų šeimos poreikių, o ne prie valstybės nurodymo tiksliai, kada neiti į darbą“, – sako M. Majauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prieš, kad gegužės 1-oji būtų darbo diena, bet sutinka, kad įmonių kolektyvinėse sutartyse būtų numatytos galimybės darbuotojams rinktis, kada dirbti, švęsti ar atostogauti.
„Visi tariasi. O kada mes priimame įstatymu, čia jau viskas, visiems pasakom. Bet pagalvokim, ar tikite, kad nusprendus tarpušvenčiu nedirbti, viskas bus uždaryta. Pramogos, prekyba, paslaugos – visi dirbs. Valdininkams darom atostogas, Seimo nariams, tai kai kas pasidaro ir taip“, – sako socialdemokratas.
Profsąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė teigia, kad jau turi būti kalbama ne apie dienų prisidėjimą prie atostogų švenčių sąskaita, o ilginamos atostogos, nes, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje atostogos – trumpiausios.
