Verslas

2019.12.14 07:00

Siuntos iš Kinijos pašto skyriuose kelia sumaištį – siutina ir laiškininkus, ir siuntų gavėjus

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.14 07:00

Per šventes ne tik darbų, bet ir sumaišties pašto skyriuose daugiau, tačiau situaciją dar labiau apsunkina siuntos iš Kinijos. Kaip LRT.lt pasakoja Lietuvos pašto atstovė Aušra Kurtkutė, jau ne pirmi metai pasitaiko atvejų, kai vienas siuntos kodas nurodomas daugiau nei vienam gavėjui, o didžiausi nesusipratimai kyla, kai visi šie žmonės mano, kad jų siunta galiausiai pasiekė paštą.

„Tai galvos skausmas ir laiškininkams, ir gavėjui, nes atsiranda tikimybė gauti ne savo siuntą. Visada rekomenduojame siuntas registruoti, nes logistikos kelias tolimas, todėl siunta gali pastrigti ar pasimesti bet kurioje tarpinėje šalyje ir jos buvimo vietos, neturint registracijos numerio, nebus įmanoma atsekti“, – rekomenduoja A. Kurtkutė.

Ji paaiškina, kad tikimybė iš tiesų į rankas gauti ne savo siuntą yra gana maža – su gavėju dėl pašto skyrių pasiekusios siuntos susisiekiama pagal kontaktus, nurodytus šalia adreso, tačiau nepatogumų patiria patys gavėjai, kurie stebi ne savo siuntos kelią, o kartais, negavę asmeninio pranešimo, bet matantys, kad siunta jau turėjo pasiekti paštą, į jį kreipiasi patys.

„Kinijoje sumaišomi siuntos kodai, kurie matomi siuntos sekimo sistemoje. Pavyzdžiui, Petras nusipirko ausines, iš siuntėjo gavo siuntos kodą, tad gali stebėti siuntos kelią iki Lietuvos pašto. Tačiau tokį patį kodą gavo ir Jonas, tad abu mato tos pačios siuntos kelią. Pamatęs, kad daiktas su tuo kodu atėjo į Lietuvos paštą, Petras atvyksta atsiimti, tačiau mes sistemoje matome, kad žmogui tokia pavarde siuntos nėra, ji skirta Jonui. Tada Petras pyksta ir kaltina Lietuvos paštą, nes tokį kodą gavo iš Kinijos. Tuo metu jo tikroji siunta keliauja su visai kitu kodu“, – pavyzdį pateikia A. Kurtkutė.

Ji paaiškina – abiems žmonėms tiesiog buvo nurodytas tas pats kodas, nors jis priklauso tik vienam iš jų. Taip nutikus gavėjas turėtų kreiptis į siuntėją ir prašyti patikslinti kodą.

A. Kurtkutė pripažįsta – jau praėjusią žiemą tokie sutapimai tapo masišku reiškiniu. Jų pasitaiko ir pastaruoju metu.

Anot pašnekovės, pastebimi atvejai, kai taip suklaidinti siuntų gavėjai netgi pamato, kad neva jiems priklausanti siunta ne tik pasiekė pašto skyrių, bet ir jau buvo atsiimta. Tuomet siuntos gavėjai, manydami, kad jų siunta buvo atiduota per klaidą, pateikia skundą, nors iš tiesų tikrasis siuntos gavėjas ją atsiėmė teisėtai.

Perspėja – gali tekti susimokėti ir muitus, ir akcizo mokestį

Bėdų su prekėmis iš užsienio siuntų gavėjams gali kilti ir dėl kitų priežasčių. Jeigu prekė užsakoma ne iš Lietuvos, reikėtų nepamiršti, kad už siuntą gali tekti susimokėti ne tik kainą.

Muitinės departamentas Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius atkreipia dėmesį, kad paprastai jau nuo gruodžio pradžios padidėja į Lietuvą iš užsienio atkeliaujančių siuntų skaičius, todėl jų muitinis įforminimas užtrunka šiek tiek ilgiau.

Taip pat derėtų žinoti, kad siuntos paprastai skirstomos į dovanas, neatlygintinai gaunamas iš artimųjų, ir prekes, kurios dažniausiai įsigyjamos internetinėse parduotuvėse.

Prekės, išskyrus akcizines prekes, paprastai PVM neapmokestinamos, jeigu siuntoje esančių prekių bendra vertė nėra didesnei kaip 22 eurai.

Importo muitai netaikomi prekėms, kurių vertė nėra didesnė kaip 150 eurų.

Siuntos, kurių vertė viršija 22 eurus apmokestinamos 21 proc. PVM, o kurių vertė didesnė kaip 150 eurų – 21 proc. PVM ir LITAR duomenų bazėje nurodytu muito tarifu.

Nuo importo muitų neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai.

Siuntas, gaunamas paštu, muitinei paprastai deklaruoja Lietuvos paštas. Nebent gavėjas prieš tai informuoja, kad siuntą pageidauja deklaruoti pats arba tai padaryti įpareigoja kitą atstovą.

Siuntos gali būti ir atidaromos

Jeigu pašto siunta yra brangesnė kaip 22 eurai arba dovana yra brangesnė nei 45 eurai, už deklaravimo muitinei paslaugą Lietuvos paštas yra nustatęs Deklaracijos pateikimo muitinei mokestį – 8,69 euro. Šį mokestį siuntos gavėjas sumoka paštui.

Beje, skaičiuojant importo PVM, šis mokestis taip pat įtraukiamas į prekės apmokestinamąją vertę.

Pastebima, kad dovanos dažniausiai siunčiamos iš tų šalių, kuriose gyvena ir dirba Lietuvos piliečiai. Šios nekomercinės siuntos niekaip neapmokestinamos, jeigu jų vertė neviršija 45 eurų ir tarp jų nėra akcizinių prekių, pavyzdžiui, tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio.

Jeigu dovanos vertė didesnė nei 45 eurai, bet ne didesnė kaip 150 eurų, mokėti reikės 21 proc. importo PVM. Jeigu dovanų vertė didesnė kaip 150 eurų, bet neviršija 700 eurų, mokėti reikės 21 proc. importo PVM ir 2,5 proc. lengvatinį muitą.

Nekomercinės siuntos, kurių vertė didesnė kaip 700 eurų, apmokestinamos 21 proc. PVM ir muito tarifu, nurodytu LITAR duomenų bazėje.

„Siųsdamas paštu dovaną siuntėjas paprastai pildo muitinės deklaraciją, kurioje nurodo kokios prekės yra siuntoje, koks jų kiekis, vertė. Būna situacijų, kai siuntėjo užpildytoje muitinės deklaracijoje nurodyti ne visi privalomi duomenys arba deklaracija išvis nepateikta, tuomet Lietuvos paštas kreipiasi į gavėją, kad reikiami duomenys būtų pateikti“, – komentuoja V. Volungevičius.

Jis priduria – jeigu gavėjas tokių duomenų pateikti negali, nes, pavyzdžiui, paprasčiausiai nežino, Lietuvos pašto deklarantai, dalyvaujant muitinės pareigūnui, gali atidaryti pašto siuntą, atlikti pašto siuntos turinio patikrinimą, po kurio reikiamą muitinės deklaracija užpildys ir pateiks pats Lietuvos paštas.

Ragina nesusivilioti pigesnėmis prekėmis – tikriausiai gausite klastotę

Jeigu siuntą gabena skubių siuntų vežėjai, dokumentus, pagrindžiančius siuntos vertę, gavėjas privalo pateikti siuntos vežėjui, o vežėjo atstovas tai turi deklaruoti muitinėje.

„Šiuo atveju, kadangi Lietuvos paštas arba skubių siuntų vežėjai prieš deklaruojant siuntą muitinei, privalo surinkti visus dokumentus,duomenis, pagrindžiančius siuntos vertę, siuntos muitinis įforminimas ir jos pristatymas gavėjui gali užtrukti“, – perspėja V. Volungevičius.

Be to, atidaryti ir patikrinti siuntas muitinės pareigūnai gali ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai įtariama, kad siuntoje gali būti draudžiamų siųsti ar prekių, kurioms taikomi ribojimai. Jeigu minėtų aplinkybių nėra – siuntos dokumentai tvarkingi ir ji nekelia įtarimų – siunta neatidaroma.

V. Volungevičiaus teigimu, pastaruoju metu vis dažniau tarp muitinėje sulaikomų siuntų pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu įtariamų prekių.

Perkantiems internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse muitinės pareigūnai pataria nesusivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai nusipirksite klastotę.

Taip pat dažnai sulaikomos neaiškios kilmės, narkotinės, psichotropinės ar pavojingos medžiagos, CITES konvencijos saugomos prekės ir pan. Apie pašto siuntų sulaikymą siuntos gavėją informuoja Lietuvos paštas arba skubių siuntų vežėjas, jeigu siunta gabenama ne paštu.

Rekomenduoja elgtis nestudentiškai

Kaip pataria A. Kurtkutė, užsisakant kalėdines dovanas, kurias reikės siųsti paštu, svarbiausia tai padaryti laiku. Kaip paaiškina pašnekovė, tai labiausiai lemia pašto logistikos centruose gerokai padidėjęs siuntų skaičius.

A. Kurtkutė pateikia pavyzdį – per metus Lietuvos paštas apdoroja apie 40 mln. siuntų, tačiau maždaug pusė jų apdorojama per paskutinius tris metų mėnesius.

„Visada rekomenduojame elgtis nestudentiškai ir nepasilikti dovanų pirkimo paskutinei nakčiai – Lietuvoje užsakius prekes per pirmą gruodžio savaitę, būsite tikri, kad jos atkeliaus laiku. Kuo vėliau užsakoma, tuo pristatymo terminas nusitęsia. Žinoma, užsakant prekes per terminalus, šis periodas yra trumpesnis, nes logistikos grandinė trumpesnė“, – sako A. Kurtkutė.

Tačiau, priduria pašnekovė, tokiu atveju derėtų pagalvoti ir apie siunčiamus daiktus. Jeigu, pavyzdžiui, į paštomatą pasirenkama gauti kosmetikos ar parfumerijos gaminius, derėtų turėti omenyje, kad jie savo šeimininko lauks kartoninėje dėžutėje lauke.