Verslas

2019.12.13 13:56

Eugenijus Gentvilas pažėrė kritikos „Ignitis“ dėl gyventojams išsiųstų laiškų: mus šantažuoja priimti sprendimus

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.13 13:56

„Ignitis“ skelbė, kad nuo kitų metų gamtinės dujos pigs 17,9 proc. Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas Ekonomikos komiteto posėdyje tvirtino, kad tokia kaina būtų tik tuo atveju, jei Seimas pritartų „Klaipėdos naftos“ planuojamoms imti paskoloms iš Šiaurės investicijų bankų dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ (SGD) išpirkimo ir saugumo dedamosios.

Dar lapkričio gale „Ignitis“ išplatino pranešimą bei išsiuntė elektroninius laiškus gyventojams, informuodama, kad jau nuo kitų metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kintamoji kainos dalis vidutiniškai mažės 17,9 proc. ir sieks 0,55 euro už kubinį metrą.

Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad toks pareiškimas yra šantažas prieš Seimo narius, kadangi dujos pigs 17,9 proc. tik tuo atveju, jei Seime bus patvirtinta SGD terminalo paskola saugumo dedamajai iš Šiaurės investicijų bankų.

Būtent tokia nuostata įrašyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarime.

Aptarti E. Gentvilo iškeltus klausimus parlamentarai penktadienį buvo pakviesti į Seimo ekonomikos komitetą.

Posėdžio metu E. Gentvilas negailėjo kritikos, jog skelbiama, kad dujos kitais metais pigs, o Seimas dar nėra pritaręs dėl 2 paskolų: SGD saugumo dedamajai ir terminalo išpirkimui.

„Seimas yra šantažuojamas ir jį šantažuoja valstybinė įmonė „Ignitis“ ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tautoje yra toks posakis – uodega vizginą šunį. Tai jie pradeda mums reguliuoti, o ne mes jiems“, – sakė E. Gentvilas.

Jo nuomone, mažinant dujų kainą, tokiu būdu prieš rinkimus bandoma pirkti rinkėjų balsus.

„Dujų kaina mažės tik tuo atveju, jeigu Seimas savo balsavimu suteiks garantiją, ir „Klaipėdos nafta“ galės pasirašyti paskolos sutartį. Jei Seimas nepritars, tai kažkas labai norėjo pranešti, kaip mažės kaina, tik štai tie niekšai Seime nepritarė paskolai. Lieka kalti Seimo nariai.

Aš tai vadinu Seimo narių ir savo asmens šantažavimu, veikimu už nugaros, kai valstybinė monopolinė įmonė „Ignitis“ platina gyventojoms labai malonias naujienas. Niekšai parlamentarai atsiduria kokioje situacijoje? Mes priversti pritarti“, – sprendimą imti skubotą paskolą SGD saugumo dedamajai kritikuoja E. Gentvilas.

Jis taip pat klausia, kodėl Seimui dar nepritarus siūlymui skelbiama, kad dujų kaina gyventojams mažės.

„Ignitis“– kaina vartotojams nesikeis

LRT.lt susisiekus su įmonės „Ignitis“ Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius pateikia kiek kitokią poziciją.

Jo teigimu, kadangi kainos yra patvirtintos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, nepaisant to, ar Seimas pritars paskolai, ar ne, dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos vis tiek mažės 17,9 proc. iki 0,55 euro už kubinį metrą.

A. Ketlerius taip pat pažymi, kad saugumo dedamoji galutinėje dujų kainoje yra labai nedidelė ir sudaro vos 0,01–0,02 euro galutinėje kainoje.

Jis taip pat pažymi jog dujų kaina kitais metais mažės dėl to, kad jų kaina mažėjo tarptautinėse rinkose.

Kad dujų kaina buitiniams vartotojams nuo sausio 1 dienos nesikeis, Seimo ekonomikos komiteto posėdyje patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovė. Tiesa, ji pažymėjo, kad Seimui nepritarus dėl paskolos, komerciniams vartotojams kaina keisis. Jiems nuo naujų metų būtų taikoma didesnė saugumo dedamoji dalis.

Yra ir daugiau neaiškumų

E. Gentvilas Seimo ekonomikos komitete pažėrė ir daugiau kritikos dėl planuojamos paskolos. Jis pastebi, kad valstybės garantija prašoma suteikti paskolą dar šiais metais, kai SGD terminalo išpirkimui reikalinga suma yra reikalinga tik 2024 metais arba bent 2022 metais.

„Liko treji arba penkeri metai ir jau reikalaujama Seimo garantijos. Nors pinigai fiziškai bus reikalingi tik 2024 metais“, – sako E. Gentvilas.

Jis sutinka, kad paskolą prieš kažkiek laiko būtina užsitikrinti, o ir paskolos rezervavimo mokestis nėra didelis –100 tūkst. eurų per metus. Tačiau jis nesupranta, kam reikia paskolą imti per 3 savaites, kada jos reikės po 3–5 metų. Tai anot, jo, prilygsta Seimo narių prievartavimui.

Jis taip pat klausia, kodėl nebuvo derėtasi su kitais bankais. Jo žiniomis, daugelis bankų jau nebeinvestuoja į projektus, kurie yra susiję su iškastiniu kuru, todėl lieka vienintelis bankas – Šiaurės investicijų bankas (NIB). Tačiau jei kiti bankai neinvestuoja, kodėl Lietuva turi eiti tokiu keliu.

„Mano žiniomis, nežinau nuo kurių metų, bet Šiaurės investicinis bankas nustos finansuoti su iškastiniu kuru susijusius investicinius projektus. Šito aš negaliu garantuoti. Bet įsivaizduokime teorinę situacija, jei Šiaurinės investicijų bankas nebefinansuos projekto. Lietuva sau užsideda kilpą ant kaklo, nes tai yra paskutinis šaltinis iš ko galime skolintis.

Kolegos, jei mes išsisaikinsime, kad „NIB“ nuo kitų ar dar kitų metų atsisako investuoti į iškastinio kuro projektus, tai man pakvimpa afera. Yra tokių, kurie dar duoda pinigų tokiems projektams ir tuoj nebeduos, todėl skubame įbėgti ir nusipirkti, nes paskui nebebus“, – posėdžio metu piktinosi E. Gentvilas.

Jis taip pat pažymi, kad vakar Europos Komisija priėmė sprendimą iki 2050 metų turėti klimatui neutralią ekonomiką Europos Sąjungoje.

„Jeigu norime likti žalioje Europoje apsidergusiais ir iškastiniu kuru besiremiančiais Lietuvos piliečiais, tai aš tokiu būti nenoriu“, – sako E. Gentvilas.

Jam pritaria ir Seimo narys Virgilijus Poderys, kuris teigia, kad mažesnę kainą už saugumo dedamąją mokėsime tik iki 2025 metų, o nuo 2025 metų iki 2044 metų už saugumo dedamąją teks mokėti daugiau, nes reikės grąžinti paskolą.

Užtruko parengti paskolos sutartį

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Šiaurės investicijų banko ketinama prašyti 2 paskolų – 135 ir 165 mln. eurų. Viena paskolz būtų naudojama saugumo dedamajai, o kita – SGD terminalo išpirkimui.

Atsakydamas į kritiką, kodėl sprendimas dėl valstybės garantijos Seime pateiktas likus tik 3 savaitėms iki galutinio sprendimo priėmimo, Ž. Vaičiūnas teigia, kad reikėjo daug laiko paruošti projektą.

„Vienas dalykas yra procedūriniai dalykai, o kitas dalykas yra intensyvus darbas, kurį darėme. Nerizikavome Seimui nešti sprendimų, kurių nesuderinome su Europos Komisija“, – sako Ž. Vaičiūnas bei priduria, kad visi derinimai užtruko daug laiko.

Pažymima, kad detali informacija dėl paskolos sąlygų yra nevieša, todėl su ja Seimo nariai galėtų būti supažindami uždarame posėdyje. Tačiau atskleidžiama, kad paskolos palūkanos normos sieks apie 1 proc. Skolinantis iš kitų komercinių bankų tektų mokėti 4,5 proc. siekiančias palūkanas, o tai papildomai kainuotų apie 50 mln. eurų.

Seimo ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl 2 paskolų SGD terminalui, kurias suteiks Šiaurės investicijų bankas.