Po aršių diskusijų per svarstymą Seime, parlamentarai pasisakė už pasiūlymą automobilių taršos mokestį mokėti kaskart keičiantis jo savininkui, o ne pirmąjį kartą, kai transporto priemonė įregistruojama Lietuvoje. Vis dėlto ne vienas parlamentaras įstatymo projekto pasiūlymus kritikavo ir net vadino absurdiškais.
Už visą projektą po svarstymo pasisakė 51 Seimo nariai, prieš – 36, susilaikė – 9 parlamentarai.
Parlamentarai prašė viso šio įstatymo svarstyme daryti pertrauką, tačiau, kaip dėmesį atkreipė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jau buvo padarytos dvi pertraukos, todėl trečioji – negalima.
Viktoras Rinkevičius, pristatęs komiteto išvadas, nurodė, kad jam pritarė – už pasisakė penki, prieš – trys, o susilaikiusiųjų nebuvo.
Aplinkos apsaugos komitetas, anot Virginijos Vingrienės, siūlo įstatymo projektui pritarti, tačiau buvo suformuluotas pasiūlymas, kad iš mokesčio surinktos lėšos būtų pervestos klimato kaitos programai.
Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatęs Andriejus Stančikas teigė, kad projektą siūloma atmesti, nes mokesčiu nebus pasiekta aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.
V. Vingrienė: tai – mažas žingsnelis į priekį
Virginija Vingrienė Seimo narius ragino balsuoti „už“ ir akcentavo, kad šio mokesčio nemokėtų tie, kurie jau dabar turi automobilį.
„Tikrai šis mokestis nėra skirtas dabar turimoms ir naudojamoms transporto priemonėms. Visuomenė, važinėjanti tais senais automobiliais, neturės mokėti, tik mokestis bus mokamas tuo metu, kai nusiperkamas automobilis ir jis registruojamas. Visiškai netiesa, kad už naudotų automobilių registravimą reikėtų mokėti didelį mokestį“, – sakė V. Vingrienė.
Ji sutiko, kad kompensacija, įsigyjant mažiau taršų automobilį, kompensacija galėtų būti ir didesnė, tačiau tvirtino, kad tai – mažas žingsnelis į priekį. „Didesnius ir tolimesnius žingsnius paliekame kitai kadencijai“, – nurodė V. Vingrienė.
Prieš pasisakęs Mykolas Majaukas atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą registruojant automobilį žmonės būtų apmokestinti.
„Atkreipiu dėmesį, kad (...) ūkininkai išbraukti, o eiliniai piliečiai – įtraukti. Ir ne šiaip, o šimtai tūkstančių kiekvienais metais. Nors tai vadinate taršos mokesčiu, tai tapo elementariu registracijos mokesčiu, kuris, šiandien mes supratome, nėra niekaip susijęs su tarša, o yra tiesiog susijęs su žmogumi, kuris turi automobilį“, – teigė M. Majauskas.
Vienodai mokės visi?
Pateikus siūlymą mokėti kaskart registruojant automobilį, „valstietė“ Agnė Širinskienė nurodė, kad toks pasiūlymas pateiktas atsižvelgus į specialistų nuomonę.
„Pasiūlymo esmė – pateikti pirmos registracijos mokestį į mokestį, kuris būtų iš esmės mokamas su kiekviena registracija. Pasiūlymas buvo pateiktas tiek įvertinus specialistų komentarus, kurie buvo ir viešojoje erdvėje, tiek ir įvertinus ES Teisingumo Teismo sprendimus ir rizikas, kurios gali atsirasti su pirmos registracijos mokesčiu“, – sakė A. Širinskienė.
Reaguodamas į tai konservatorius Mykolas Majauskas kėlė klausimą, kodėl iš įstatymo buvo išbraukti ūkininkai, kurių transporto priemonės aplinką teršia labiau, tačiau į įstatymą buvo įtraukti tie, kurie automobilį parduoda kasmet, keičia pavardę ar jį paveldi.
M. Majauskas nurodo, kad vien dėl šio punkto būtų apmokestinti 207 tūkst. automobilių kasmet.
„Jokio socialinio dėmens čia nėra. Tie automobiliai, kurie yra brangesni, nemokės mažiau. Mokės absoliučiai visi, išskyrus ūkininkai“, – argumentavo M. Majauskas.
Šiam pasiūlymui svarstyme buvo pritarta. Už pasisakė 52 parlamentarai, prieš – 30, susilaikė – 14.
Istorinių automobilių savininkams mokėti nereikės
Taip pat pritarta buvo siūlymui padaryti išimtį istoriniams automobiliams, kurie pagal apibrėžimą yra nenaudojami kasdienėms reikmėms.
Už tai balsavo 58 parlamentarai, prieš pasisakė 10, susilaikė – 33.
Parlamentarai pasisakė ir už idėją grąžinti sumokėti mokestį, jeigu transporto priemonė po pirmos registracijos išregistruojama per 90 dienų ir išvežama iš šalies.
Tokį pasiūlymą palaikė 83 Seimo nariai, prieš pasisakė 2, susilaikė 8 Seimo nariai.
Siūloma įstatymo įsigaliojimą nukelti iki balandžio 1-osios dienos, paliekant pereinamąjį laikotarpį, nes ir mokesčio administravimui reikės pasirengti.
Komitetas tokiam siūlymui pritarė.
J. Razma: žmonės manys, kad tai – balandžio pirmosios pokštas
Už pasisakyti užsiregistravęs J. Razma teigė, kad data parinkta puikiai, nes dauguma žmonės pamanys, kad tai – balandžio pirmosios pokštas. J. Razma priminė, kad nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo turėtų praeiti pusė metų, tačiau to, pagal šį siūlymą, nebus,
Į tai dėmesį atkreipė ir Eugenijus Gentvilas, kuris akcentavo susidariusį paradoksą – jeigu bus nubalsuota prieš šį siūlymą, įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1-osios. Dėl šios priežasties E. Gentvilas teigė ketinantis susilaikyti.
Vis dėlto 54 parlamentarai pasisakė už, 9 – prieš, susilaikė 23 Seimo nariai.
Po balsavimo J. Razma teigė pateikęs siūlymą, kad įstatymas vis dėlto įsigaliotų nuo liepos 1-osios, tačiau, kadangi jau buvo nubalsuota dėl įstatymo įsigaliojimo balandžio 1-ąją.
A. Sysas: priimame registracijos ar taršos mokestį?
Algirdas Sysas, pasisakęs frakcijos vardu, nurodė, kad frakcija pasisako už visuotinį, o ne selektyvų mokestį.
„Noriu paklausti – priimame registracijos ar taršos mokestį? Šnekame ir šnekame, bet visumoje manau, kad tai yra įstatymas, kuriuo norima užlopyti biudžeto skylę. (...) Palaikau, kad toks mokestis Lietuvoje turėtų būti, ir ekspertai mus ragina (jį įvesti – LRT.lt), bet, kai tai daroma pasirinktinai... jeigu tai taršos mokestis, pabandykime padiskutuoti, kodėl tik lengvieji automobiliai ir, liaudiškai tariant, mikriukai yra transporto priemonės?“ – kalbėjo A. Sysas.
Trūkumų jis įžvelgė ir tuo atveju, jeigu tai būtų laikoma registracijos mokesčiu, nes į šį mokestį būtų įtrauktos tik N1 ir M1 kategorijos autgomobiliai. „Jų yra gerokai daugiau ir įvairių. (...) Šis įstatymas yra biudžeto skylės lopymas“, – tvirtino A. Sysas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatyme atsiranda nuostatos apie Vyriausybės iniciatyvą organizuoti papildomą miškų sodinimą, kuris, anot parlamentaro, niekaip nėra susijęs su automobilių tarša ir turėtų būti įtrauktas į kitus teisės aktus.
Konservatorė Gintarė Skaistė taip pat kritikavo pasiūlymą, sakydama, kad jis neskatins pasirinkti viešojo transporto ar keisti automobilio į naujesnį.
„Panašu, kad tai lieka pasipinigavimu ir proceso imitavimu. (...) Jis skatins išlaikyti tą automobilį, kurį turite dabar. Akivaizdu, kad vietoje to, kad būtų apmokestinama rida ir taršumo lygis, kas paliestų kiekvieno automobilio turėtoją, pasirinktas mažesnio pasipriešinimo būdas“, – sakė G. Skaistė.
Siūlė mokėti vieną kartą
LRT.lt primena, kad siūlymas mokėti vadinamąjį taršos mokestį kaskart, kai pasikeičia automobilio savininkas, buvo pateiktas jau anksčiau, tačiau nesulaukė palaikymo Seime.
Tuomet Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė įregistravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.
Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.
Šis vienkartinis mokestis, remiantis siūlymu, būtų taikytas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.
Vėliau vis dėlto buvo grįžta prie pirminio pasiūlymo – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.
Iš pavadinimo išbrauktas žodis „pirmos“
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Seime šią savaitę registravo pataisas, kuriomis iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo braukiamos žodis „pirmos“.
Išimtis būtų taikoma tik tais atvejais, kai keistų transporto priemonės savininkas pavadinimas ar vardas. Pavyzdžiui, jeigu pasikeistų bendrovės pavadinimas ar fizinio asmens vardas ar pavardė.
Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Pirmadienį šį pasiūlymą turėtų svarstyti Seimo ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai.
