Verslas

2019.12.15 16:26

Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo tarp didžiųjų miestų gyvena Kaune, nusiteikę darbingiausiai – šiauliečiai

Jūratė Anilionytė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.15 16:26

Beveik pusšešto procento jaunimo Lietuvoje neturi darbo. Daugiausiai dirbančių – Skuodo savivaldybėje. Iš didžiųjų miestų, daugiausiai darbo neturinčio jaunimo gyvena Kaune, o daugiausiai dirbančiųjų fiksuojama Šiauliuose.

Pasak darbo užimtumo tarnybos atstovų, sunkiau darbą randa jaunuoliai, turintys vidurinį išsilavinimą, bet be kvalifikacijos. Tokių jaunų bedarbių pastaruosius penkerius metus daugėja. Aukštųjų mokyklų absolventai darbą randa nesunkiai.

Tarnyba skelbia, kad jaunimo mažėja, mažėja ir darbo pasiūlos jiems. Tarnybos duomenimis, įsidarbina daugiau kaip 60 procentų darbo neturinčio jaunimo – dažniausiai pagal neterminuotą darbo sutartį. Kas antras – paslaugų, kas septintas – pramonės sektoriuose. Dažniausiai – žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotuose darbuose.

„Jaunas žmogus, kuris ieško darbo, tai yra nuo 16 iki 29 metų, dažniausiai, tai yra jaunuolis, kuris būna neseniai baigęs vidurinę mokyklą arba profesinę ugdymo įstaigą, ir taip pat dažniausiai tas, kuris neturi kažkokios kvalifikacijos“, – sako Užimtumo tarnybos vyriausioji specialistė Jurgita Zemblytė.

Kauno užimtumo tarnyboje skelbimų apie laisvas darbo vietas – pilna lenta, tačiau iš didžiųjų šalies miestų daugiausia darbo neturinčio jaunimo gyvena būtent Kaune – apie pusseptinto procento.

Šiauliuose jaunimo nedarbas mažiausias iš didžiųjų miestų. Prieš trejus metus virtualiosios realybės paslaugų verslą pradėjęs Martynas sukūrė dvi darbo vietas ir ieško naujų darbuotojų.

„Šiuo metu ieškom, kas galėtų prisijungti į komandą ir tikrai pakankamai sunkiai randam žmonių, kurie galėtų, nors siūlome, manyčiau, tikrai geras sąlygas“, – teigia verslininkas Martynas Bujauskas.

Iš mažesnių miestų daugiausiai darbo neturinčio jaunimo yra Alytuje ir Visagine, mažiausiai – Skuode. Dauguma čia neturėjusių darbo įsidarbino eiliniais Lietuvos kariuomenėje.

„Dalis jaunimo, kurie galbūt gyvena mažesnėse savivaldybėse, kaip, pavyzdžiui, Skuodo, Rietavo ar Pagėgiuose, galbūt jie važiuoja dirbti ir uždarbiauja kituose rajonuose, tai čia turėtumėm nepamiršti, kad statistika fiksuoja labai konkrečią teritoriją, bet gyvenimo šansai ir gyvenimo trajektorijos yra kur kas mobilesnės negu statistika“, – sako VDU Socialinių mokslų fakulteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė.

Pagal naujausią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimą, Lietuvoje įsidarbina 93 procentai aukštąjį išsilavinimą turinčio jaunimo ir tai yra geriausiais rodiklis tarp daugiau kaip 30 organizacijos šalių.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Žinios. Seime per nenumatytą posėdį bus svarstomas automobilių registracijos mokestis