Verslas

2019.12.13 06:48

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE

Saulius Jakučionis, BNS2019.12.13 06:48

Lietuvos pasiekė, kad Europos Sąjungos (ES) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų įtraukta netiesioginė žinutė Baltarusijai dėl saugumo standartų Astrave baigiamoje statyti atominėje elektrinėje.

BNS turimose penktadienio naktį Briuselyje patvirtintose ES viršūnių susitikimo išvadose rašoma, kad „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.

Šis sakinys įrašytas šalia bendrijos įsipareigojimo Europai iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, ES lyderiai rimtai vertina Lietuvos susirūpinimą dėl nesaugių ES kaimynystėje vystomų projektų.

„Aš manau, kad (patvirtintas sakinys) siunčia tokią (žinutę), (...) kad tos šalys, kuris yra greta Europos Sąjungos, negali naudotis nepažangiomis technologijomis arba, dar daugiau pasakysiu, nešvariomis technologijomis ir galbūt pasinaudojant sąnaudų faktoriumi sudaryti neteisingą ir nesąžiningą konkurenciją ES“, – žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Baltarusijos valdžia teigia, kad Astravo jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Minskas atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų elektrinės saugumo standartų.

Čekijos, anot naujienų portalo „Politico“, siūlyta formuluotė, kad kovos su klimato kaita įsipareigojimams įgyvendinti skirtas Teisingo perėjimo mechanizmas bus vykdomas „kartu su tradicinėmis priemonėmis, tokiomis kaip Sanglaudos politika ir Bendroji žemės ūkio politika“ baigiamosiose išvadose neatsidūrė.

Priekaištai Mobilumo paketui

Prezidentas ES šalių lyderiams pareiškė, kad bendrijos planai įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į savo šalį mažiausiai kas aštuonias savaites yra nesuderinamas su kovos prieš klimato kaitą tikslais.

„Reikalavimas grąžinti sunkvežimius dar labiau apkraus kelius, didins emisijas ir darys visus kitus negerus dalykus“, – sakė G. Nausėda.

„Tą nuogąstavimą mes išreiškėme ir kai kurios kitos valstybės narės, jų atstovai, prezidentai ir premjerai išreiškė taip pat“, – pridūrė jis.

Europos Parlamentas ir ES pirmininkaujanti Suomija ketvirtadienį sutarė vadinamuoju Mobilumo paketu įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikai turėtų grįžti mažiausiai kas aštuonias savaites.

Šį susitarimą dar turės patvirtinti valstybės narės.

ES institucijos taip pat numato sugriežtinti taisykles kabotažo operacijoms, kai krovinių vežimą teikia vežėjas, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje – kaip ir anksčiau, numatoma leisti tris operacijas per septynias dienas, bet įtvirtinamas privalomas keturių dienų pertraukos (cooling off) laikotarpis, rodo BNS gautas susitarimo tekstas.

Lietuvos verslininkai ir Vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos.

Griežtesniems reikalavimams taip pat labai priešinasi Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybės, tačiau joms neužtektų balsų blokuoti sprendimo priėmimo.

Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija teigia, kad Rytų europiečiai nesąžiningai konkuruoja pigia darbo jėga, ir ji prilygsta „socialiniam dempingui“.