Verslas

2019.12.16 05:30

Žala ne tik sveikatai, bet ir piniginei: tam, kas susižaloja apsvaigęs, gali tekti pagyventi iš santaupų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.16 05:30

Vakarojote su draugais, išgėrėte šiek tiek alkoholio, o eidamas namo paslydote ir susižeidėte? Galite neabejoti – atvykus į gydymo įstaigą pagalba jums bus suteikta nemokamai, tačiau problemų gali kilti vėliau: nepriklausomai nuo to, kiek alkoholio vartojote, visą nedarbingumo laikotarpį gali tekti gyventi iš santaupų.

Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą apsvaigęs, jam reikiama pagalba suteikiama, tačiau nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas.

„Tokiu atveju išduodamas ne nedarbingumo pažymėjimas, o medicininė pažyma (094/a). Tokia tvarka įtvirtinta sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu. Joje nėra nustatytos alkoholio koncentracijos ribos, o lemia pats faktas, kad žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų“, – nurodo R. Biekšienė.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmoka už visų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustų pacientų gydymą.

Šioje vietoje svarbi tik viena sąlyga – įstaiga, į kurią kreipiasi žmogus, privalo būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Jeigu reikalinga būtinoji pagalba, ji suteikiama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, nepaisant to, ar jie apdrausti PSD, ar ne.

„Sveikatos draudimo įstatymas jokių apribojimų nenumato. Jeigu pacientas yra draustas PSD ir kreipiasi į įstaigą, pasirašiusią sutartį su ligonių kasomis dėl tam tikrų suteiktų paslaugų apmokėjimo, pacientui suteikta pagalba bus suteikta nemokamai, t. y. kompensuota iš PSDF“, – atsakyme LRT.lt nurodo Valstybinės ligonių kasos.

Netekti ligos išmokos galima ir dėl taurės vyno?

Kitaip tariant, jei žmogus į gydymo įstaigą atvyksta neblaivus ir jam reikalinga būtinoji pagalba, ji bus suteikta bet kokiu atveju.

Jeigu žmogus atvyksta neblaivus dėl nebūtinosios pagalbos, bet yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, turi darbo sutartį ir moka įmokas, pagalba jam taip pat bus suteikta, nepaisant to, ar jis yra apsvaigęs, ar ne.

Tačiau problemų kilti gali vėliau – jeigu bus nustatyta, kad atvykęs asmuo yra neblaivus, jam gali būti nesuteiktas nedarbingumo pažymėjimas, o tai reiškia, kad jis negaus ir ligos išmokos.

Kadangi tvarkoje nenurodoma konkreti alkoholio koncentracija kraujyje, netekti nedarbingumo pažymėjimo galima net ir už mažiausią alkoholio kiekį kraujyje.

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė patvirtina, kad, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad žmogus tapo nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, ligos išmoka jam nemokama.

Kaip aiškina J. Bimbirienė, pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas. Jis išduodamas pagal ministerijų nustatytas taisykles, kurios nurodo, kad pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Vis dėlto R. Biekšienė pabrėžia – kraujo tyrimai apsvaigimui nustatyti ar patvirtinti įprasta atliekami tik tais atvejais, jei gydytojas pastebi akivaizdžius galimo apsvaigimo požymius ir dėl to kyla įtarimas. „Ne tik dėl, tarkime, alkoholio kvapo iš burnos, bet ir pusiausvyros sutrikimų, agresyvios elgsenos, nerišlios kalbos ir pan.“, – sako R. Biekšienė.

Net gavus išmoką per anksti apsidžiaugti nederėtų

Jeigu žmogus susižalojo apsvaigęs ir vis dėlto gavo ligos išmoką, anksti džiaugtis nereikėtų: paaiškėjus, kad socialinio draudimo išmoka buvo permokėta dėl jos gavėjo kaltės, „Sodra“ turi teisę šią išmoką susigrąžinti. Tokiu atveju pradedamas sumų išieškojimo procesas.

„Tačiau ligos išmoka iki 2020-12-31 gali būti mokama gyventojams, kurie specializuotuose stacionaruose savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, – priduria J. Bimbirienė. – Tokiu atveju ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.“

Nuo kitų metų sausio ligos išmoka galės būti mokama ir tiems, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus ar priklausomybės sindromą, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.

„Tokiu atveju ligos išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus“, – nurodo J. Bimbirienė.

Dalis draudikų situaciją vertina kitaip

Šiek tiek kitokia situacija susiklosto, jeigu žmogus yra apsidraudęs. Kai kurios bendrovės išmoką nukentėjusiam apdraustajam sumoka, net jei traumos metu jis buvo apsvaigęs.

Kaip LRT.lt teigia „Lietuvos draudimo“ Standartizuotos rizikos skyriaus vadovas Andrius Gimbickas, asmens draudimo sutartyje nėra sąlygos, apibrėžiančios, kad apsidraudęs asmuo privalo būti blaivus nelaimingo atsitikimo metu.

„Šiek tiek kitokia situacija yra dėl draudimo išmokos mirties atveju. Klientas, sudarydamas asmens draudimo sutartį, gali pasirinkti neblaivumo sąlygą kaip papildomą riziką mirties atveju – tuomet išmoka taip pat būtų mokama neatsižvelgiant į blaivumą“, – sako A. Gimbickas.

Jis priduria, kad yra situacijų, kai mirties atveju išmoka bet kokiu atveju būtų mokama. Pavyzdžiui, jeigu apdraustasis žūtų automobilio avarijoje, būdamas keleiviu. Tokiu atveju neblaivumo faktas įtakos neturėtų.

Alkoholio vartojimą laiko rizikinga veikla

Tokias pačias sąlygas nurodo ir „Gjensidige“. Pasak „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės, klientams, apsidraudusiems asmens draudimu, draudimo išmoka mokama nevertinant jų blaivumo traumos ar sužeidimo metu.

„Tokia sąlyga taikoma tik mirties atveju, kai klientas sutartyje nėra numatęs papildomos rizikos, jog tai gali įvykti esant neblaiviam. Tačiau tokie atvejai, kai mirtis ištinka dėl nelaimingo atsitikimo esant neblaiviam, mūsų praktikoje pasitaiko itin retai, gal koks vienas per metus“, – mini A. Taraitienė.

Kitokią praktiką taiko draudimo bendrovė „ERGO“. Bendrovės Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė LRT.lt teigia, kad draudimo apsaugai būtina sąlyga – elementarios rūpestingumo ir atidumo taisyklės, kurių turėtų laikytis apdraustasis.

„Alkoholio vartojimas, žinant jo poveikį, yra laikomas šių taisyklių nepaisymu. Neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo elgesys dažnai būna neadekvatus, o reakcija – sulėtėjusi. Taigi įvykiai, kuriems nutikti įtakos turėjo neblaivumas, laikomi nedraudžiamaisiais“, – nurodo A. Jusė.

Dėl šios priežasties, analizuodamas draudimo atvejus, draudikas vertina ir tai, ar nelaimingo atsitikimo metu asmuo buvo blaivus.

Naujausi