Nevyriausybininkai skelbia, kad nelegalus alkoholio ir tabako verslas šalyje auga, o tokių pardavimų lyderiai – pasienio regionai. Policijos duomenimis, nelegalių prekybos taškų Lietuvoje mažėja. Mažėja jų ir pasienyje su Lenkija, Baltarusija ir Rusija. O visuomenininkų skelbiamoje informacijoje apie pardavimo taškus esą pasitvirtina tik kas dešimtas pranešimas.
Tinklalapyje „Lietuva be šešėlio“ kiekvienas gali pažymėti kur nelegaliai prekiaujama alkoholiu ar cigaretėmis. Remiantis nevyriausybinės įstaigos Lietuva be šešėlio duomenimis, šalyje – apie pustrečio tūkstančio nelegalių taškų ir jų daugėja. Pavyzdžiui, Alytaus apskrityje fiksuota 16 naujų taškų, Marijampolės – dviem mažiau. Vidutiniškai kasdien pranešama apie vieną naują nelegalios prekybos vietą.
„Pasienio regionuose yra atskiesta tokiu galimybių rinkiniu, kurį teikia sienos kaimynystė. Jie burba prieš valdžią dėl blogų paslaugų ir tam tikra prasme keršija valdžiai, patys gabendami per sieną ir prisidurdami prie savo pajamų šešėlines pajamas“, – sako „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
„Nei aš stebiu mažėjimą, nei didėjimą. Viską apsprendžia kaina, jeigu kalbėti apie rūkalus, tai akivaizdu, kad kaina lemia vartojimo pasirinkimą. Alkoholio, Lenkija čia pat, kas nori, nuvažiuoja, nusiperka“, – teigia Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnas Gintas Baliulis.
Policija tvirtina, kad nelegali prekyba mažėja, šiemet neteisėto alkoholio aptikta 12 procentų mažiau negu pernai. O Lietuvos be šešėlio pranešimai iš gyventojų apie nelegalius taškus ne visada tikslūs.
„Pasitvirtina tik vienas atvejis iš dešimties. Policijos oficiali statistika rodo, kad šešėlio tendencija mažėja. Reikia pardavimo-pirkimo fakto“, – teigia Alytaus apskrities policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė.
„Pažiūrėkim į statistiką, jei per metus mes gauname 200 pranešimų dėl taškų, sakykime, trečdalį patvirtina ir policija uždaro. Kitus sunku susekti arba informacija netiksli. Bet tai nebūtinai reiškia, kad jų nėra“, – aiškina K. Kupšys.
Šiemet policija uždarė per 30 nelegalios prekybos taškų, daugiausia pasienyje. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje už tai nubausta apie porą šimtų asmenų. Bauda gali siekti iki 6000 eurų.
„Visiškai arti sienos – Kybartai, pasienio miestelis, kuriame yra ta siena su Kaliningradu, kuo arčiau ta siena, tuo didesnė ta rizika. Kalbam apie tai, kad netoleruoti nusikaltimų dėl šešėlio, tai suveikia, žmonės vis aktyviau reaguoja, praneša“, – sako Marijampolės apskrities policijos komisariato atstovas Renatas Siaurusaitis.
„Jie tampa atsargesni, apyvarta ne tokia, o klientai jau tokie, žino, kad jeigu taškas dings, tai jiems bus labai blogai, jokiu būdu neišduos. Bet tie taškai apsilpę, nelegali prekyba labai mažėja, gal dar labiau cigaretės“, – tvirtina Lazdijų rajono Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuva kasmet nesurenka daugiau nei milijardo eurų pridėtinės vertės mokesčio. Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkis.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
