Verslas

2019.12.12 11:15

Prezidento siūlymas didinti pensijas lengvai prasiskynė kelią Seime – kitąmet prie 30 eurų pridės dar 3,5 euro

atnaujinta 11.34
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.12 11:15

Prezidento Gitano Nausėdos įstatymo pataisoms ketvirtadienį Seime pritarta, o tai reiškia, kad kitąmet kiekvienam pensininkui prie jo gaunamos pensijos prisidės 3,5 euro. Tikimasi, kad tai padės mažinti atskirtį ir pensininkų skurdą.

Už pasiūlymą balsavo visi užsiregistravę 103 Seimo nariai.

LRT.lt primena, kad senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau nei darbo užmokestis: planuojama, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidės 30 eurų nuo 365 iki 395 eurų, o vidutinė senatvės pensija paaugs 29 eurais – nuo 345 iki 374 eurų. Prezidento siūlymas leistų pensijas kitąmet padidinti dar apie 3,5 euro.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Antanas Vinkus parlamentarus ragino balsuoti už šį prezidento pasiūlymą. Jis savo raginimą argumentavo statistika, kuri nurodo, kad daugiau kaip 40 proc. pensininkų gyvena skurde.

„Padėtis valstybėje nėra gera, jei daugiau kaip 40 proc. pensininkų gyvena skurde. Pritarti pasiūlymui pastumti projektą į šalį neturime moralinės teisės“, – tvirtino A. Vinkus.

Jis sutiko, kad šis pasiūlymas skurdo problemos visiškai neišspręs, tačiau teigė, kad „bent jau pasieksime tokį lygį, kad skurde gyvenančių žmonių skaičius sumažės.“

Tikisi, kad tai – pradžia

Apie skurdo statistiką pasisakė ir konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat akcentavo, kad skurstančių pensininkų skaičius nuo 2014 m. iki 2018 m. padvigubėjo.

„Problema yra ne tik šios Vyriausybės, bet metai iš metų Vyriausybės neskyrė pakankamai dėmesio skurdo problemai“, – pripažino M. Majauskas.

Jo vertinimu, 3,5 euro didėjimas nėra itin reikšmingas, tačiau tai jau yra pradžia: „Jau šis tas. Tendencija ir kryptis yra teisinga. Būtų gerai, kad tokie sprendimai būtų papildomai išdiskutuoti ir formulė būtų taip pakeista, kad per ateinančius ketverius metus (...) iš esmės būtų išspręstas pensininkų skurdo klausimas.“

Parlamentaras konservatorius Edmundas Pupinis taip pat pasisakė už šio projekto priėmimą, tačiau jam klausimą kėlė įstatymo formuluotės. „Turbūt balsuoti prieš neišeina. Nor struputį eilinį artą nesąmonė, bet reikia balsuoti. Man tikrai įstatymuose įdomiai skamba tokie žodžiai, kaip „gali būti“. (...) Tai ne įstatymas, tai gerų norų, ketinimų protokolas, bet siūlau pritarti“, – teigė jis.

Kaip tvirtno E. Pupinis, tai rodo didelius norus, bet per mažas lėšas. Jo vertinimu, susiklostė situacija,kad prezidento siūlymo nedrįstama atsisakyti.

Iš biudžeto pareikalaus 32 mln. eurų

Reaguodamas į E. Pupinio pasisakymą, mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis teigė besidžiaugiantis, kad niekas iš Seimo narių vis dėlto neužsirašė pasisakyti prieš. Kaip tvirtino parlamentaras, nors pensijas didinti norėtųsi ir 100 eurų, suprantama, kad tiek lėšų nėra, todėl pasirenkamas atsakingas kelias.

„Valstietė“ Rima Baškienė atkreipė dėmesį, kad prezidento siūlymas iš biudžeto pareikalaus 32 mln. eurų, tačiau lėšos yra surastos: „Atsakingai žiūrime į problemą, kurią turime spręsti. Komitete svarstėme ir pritarėme Rimantės Šalaševičiūtės ir mano pasiūlymui kartu didinti ne tik bazinę dalį, bet ir kintamą dalį. Suprantama, kad tam taip pat reikia papildomų milijonų. Nutarėme, kad tai bus 2021 m. ir dėliojame visumą.“

Tikisi sumažinti atsiradusią atskirtį

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos lemtų, kad 2020 ir 2021 m. pensijų augimas būtų penktadaliu spartesnis, nei buvo numatyta iki šiol. Be to, tai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą.

Anot prezidentūros, tai leistų sumažinti atsiradusią atskirtį tarp pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio augimo ir tokiu būdu būtų sumažintas pensininkų skurdo lygis, kuris šiuo metu siekia 41,7 proc.

Kad būtų paspartintas pensijų didinimas, G. Nausėda lėšų siūlė gauti didinant su nedarbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir mažinti akcizų lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.

Vidutinė pensija kiltų iki 374 eurų

Seimui siūlyta prie standartinio 20 proc. GPM tarifo priartinti tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio ir dividendų, taip pat aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas.

Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.

Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Tačiau Seimas jau spėjo priimti kitokį sprendimą – akcizas žaliam dyzelinui vietoje prezidento siūlytų 90 eurų, ūkininkams didės vos 4 eurais.

Taip pat skaitykite

Prezidentūros teigimu, šie mokestiniai pasiūlymai buvo parengti įvertinus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Sąjungos šalių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius, taip pat Lietuvos bei užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad dėl įstatymuose įtvirtinto indeksavimo vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc., iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 395 eurus.