Verslas

2019.12.14 21:45

Šeimą pradžiuginti nusprendęs vilnietis pasijautė apgautas: vietoje gražuolės žaliaskarės gavo kreivą spygliuotį

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.14 21:45

Vilnietis Arūnas, internetu užsisakęs „premium“ klasės kėnį už 30 eurų, namie iš pakuotės išvyniojęs žaliaskarę, pasijuto apgautas. Eglutės spygliai pradėjo byrėti, medelyje trūko šakų. Pardavėjas iš pradžių sutiko pakeisti eglutę, tačiau vėliau persigalvojo ir užblokavo Arūną socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, o į skambučius nebereagavo.

Vilnietis Arūnas LRT.lt teigė, kad šiais metais nusprendė namus papuošti gražesne eglute nei įprastai, todėl pasirinko kėnį.

Įvairiose feisbuko grupėse peržiūrėjęs skelbimus, eglutę nusprendė pirkti iš asmens, kuris buvo pasivadinęs „Kenis Vilniuje“.

„Apsistojome ties šiuo skelbimu, nes jame buvo siūlomas nemokamas pristatymas. Kitur už šią paslaugą reikėtų susimokėti 5–10 eurų“, – pasirinkimo priežastis vardija Arūnas.

Prieš įsigydamas medelį, pardavėjo dar paprašė atsiųsti nuotrauką, kad galėtų įsitikinti, kaip jis atrodys. Gavęs nuotrauką Arūnas nebedvejojo ir nusprendė už 30 eurų įsigyti kėnį. Pardavėjas jį dar kartą patikino, kad kėnis bus premium klasės.

„Pats savininkas atvežė eglutę, pristatė ją iki pat namo. Aš jo dar paklausiau, ar reikėtų išardyti ir apžiūrėti. Tačiau jis mane patikino, kad medelis dar vakar buvo atsiųstas iš Danijos, viskas jam gerai ir niekas dar nesiskundė. Aš juo pasitikėjau. Įsinešiau į namą, pasistačiau ir nuėmiau tinklą. O vaizdą, kaip atrodė kėnis, turbūt matėte ir patys nuotraukoje“, – pasakoja Arūnas.

Susisiekė su pardavėju

Arūnas tikina, kad vos tik pamatęs, kaip atrodo kalėdų medis, nusprendė susisiekti su pačiu pardavėju. Šis pasiūlė pakeisti kėnį, tačiau sakė, kad tai padaryti galės tik po savaitės – šeštadienį.

Minėjo, kad kurjeris naują medį turėtų pristatyti 10 val. ryto, tačiau šeštadienį iki 12 val. niekas nieko nepristatė. Susisiekus su pardavėju šis patikino, kad naują medį atveš po pietų. Atėjo vakaras, o naujo kėnio – nė ženklo.

„Tuomet paskambinau, pasakė, kad viskas gerai, atveš jau 20 val. Tačiau atėjus 20 val. eglutė pristatyta taip ir nebuvo. Tuomet aš jam parašiau, kad jis grąžintų pinigus. Nuo to laiko jis man daugiau nieko nebeatrašė, dar ir užblokavo feisbuko paskyroje“, – prisimena Arūnas.

LRT.lt pabandė susisiekti su asmeniu, kuris Arūnui pardavė eglutę, tačiau nurodytas kontaktinis telefonas buvo išjungtas, o į žinutes pardavėjas nereagavo.

Galima prašyti žalos atlyginimo

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), reaguodama į šią situaciją, pažymi, jog Civiliniame kodekse nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną teisingą ir išsamią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, prekių ir paslaugų savybes, informaciją apie verslininką (kontaktiniai duomenys, juridinis statusas ir pan.), galutinę prekės ar paslaugos kainą, sutarties vykdymo sąlygas ir kt.

Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

Taip pat pažymima, kad vartotojas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą.

„Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, jei nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka“, – sako VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič.

Ji taip pat pažymi, jog visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus prekės ar paslaugos įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Pirkimą patvirtinančiu dokumentu laikomas kasos aparato kvitas, pirkimo–pardavimo kvitas, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita. Jei vartotojas atsiskaitė už prekę banko pavedimu, pirkimą patvirtinančiu dokumentu galėtų būti pavedimo išrašas.