Verslas

2019.12.11 12:46

Martinšas Berzinšas. Atvirosios bankininkystės era: kas pasikeitė praėjus trims mėnesiams?

Martinšas Berzinšas, „Citadele“ grupės Skaitmeninių kanalų skyriaus vadovas2019.12.11 12:46

Europos Sąjungos įvesta antroji mokėjimo paslaugų direktyva įpareigojo bankus suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie savo klientų finansinių duomenų. Tai gali būti įvairūs Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos šalių paslaugų tiekėjai, turintys finansų priežiūros įstaigos licenciją.

Atviroji bankininkystė suteikia jiems galimybę tiesiogiai prieiti prie bankų klientų sąskaitų informacijos ir inicijuoti mokėjimus. Tad net mokėdami už būstą ar apsipirkdami internete, ar atkreipėte dėmesį – kas nuo šiol nuskaito jūsų pinigus: bankas ar kita finansines paslaugas teikianti įmonė?

Kaip ir kiekviena naujovė – gąsdina ir ši. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, finansų srityje taip pat atsiranda vis daugiau erdvės pažangesnėms technologijoms. Atvirosios bankininkystės tikslas, kad mūsų kiekvienas veiksmas, susiejęs su mokėjimais internete, taptų dar greitesnis ir patogesnis. Štai trys pagrindiniai aspektai, kurie padės suprasti atvirosios bankininkystės pokyčius ir žinosite, kur iš tiesų reikia atkreipti dėmesį, o dėl ko jaudintis neverta.

Pirmas: bankai toliau investuoja į saugias informacines sistemas

Ne paslaptis, kad bankų sektorius pastaraisiais metais sparčiai pasikeitė ir toliau keičiasi. Jei kažkada klientų aptarnavimo srityje vyravo fiziniai filialai, vėliau – telefoninė ir internetinė bankininkystė, tai šiuo metu yra naujas lyderis – paslaugos, kurias galima gauti į išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, apie 10 proc. visų Baltijos šalių gyventojų šiuo metu renkasi naudotis banko paslaugomis tik išmaniajame telefone. Paslaugos išmaniuosiuose telefonuose įsitvirtino per trumpą laiką – kiek daugiau nei 10 metų.

Matome tendenciją, jog kol kas žmonėms daugiausia abejonių kelia saugumo ir patogumo klausimai. Vis dėlto būtent dėl pastarųjų dalykų internetinis ir mobilusis bankas yra geras pasirinkimas, nes šiuo metu didžiausias bankų dėmesys skiriamas būtent šioms sistemoms. „Citadele“ kaip ir kiti šalies bankai pastaruoju metu intensyviai dirbo atnaujindami turimas informacines sistemas – šiemet mes iš esmės atnaujinome ir mobiliąją programėlę, ir internetinį puslapį.

ES direktyva bankus įpareigojo sukurti saugias programų sąsajas, kurios leistų trečiųjų šalių programoms pasiekti banko klientų sąskaitų informaciją ir formuoti už juos mokėjimus, jei klientas tam duoda sutikimą. Tai buvo ir gera proga iš esmės atnaujinti visas informacines sistemas, kurios šiuo metu yra saugiausios per visą internetinės ir mobiliosios bankininkystės erą.

Antras: biometriniai duomenys – naujausia tendencija

Norint vartotojams suteikti pasitikėjimo jungiantis prie savo sąskaitų, bankai atnaujina savo mobiliąsias programėles ir internetinius bankus, įtraukdami prisijungimą su piršto atspaudu ar veido atpažinimu.

Jau dabar pasaulio ekspertai vieningai sutinka, kad slaptažodžiai ir PIN kodai nebėra saugiausi banko vartotojo atpažinimo įrankiai – yra galimybė juos atspėti, nes gyventojai dažniausiai tą patį slaptažodį naudoja kelioms prisijungimo paskyroms. Šiuo metu visame pasaulyje pats patikimiausias ir saugiausias prisijungimas prie bankų programėlių yra prisijungimas naudojantis biometriniais duomenimis: piršto atspaudo arba veido atpažinimo funkcija.

Nepriklausoma tyrimų ir konsultacijos bendrovė „Goode Intelligence“ prognozuoja, kad 2020 m. biometrinis atpažinimas bus dažniausiai naudojamas asmens identifikavimo metodas. „Citadele“ užsakymu atliktas banko paslaugų naudojimo įpročių reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu mūsų šalyje gyventojai dažniausiai prie bankų programėlių jungiasi per išmaniąsias tapatybės patvirtinimo priemones, kaip „Smart-ID“. Šiuo autentifikavimo būdu naudojasi vidutiniškai 40 proc. žmonių, dar 18 proc. norėtų pradėti ja naudotis.

Natūralu, kad kai kuriems žmonėms nerimą kelia tai, jog išmanusis telefonas gali nenuskaityti piršto atspaudo ar veido. Tačiau atpažinimo technologijos jau tiek ištobulėjo, kad nesklandumų praktiškai nebūna. Be to, nesuveikus piršto ar veido atpažinimo funkcijai, visada galima įvesti PIN kodą ir prisijungti įprastu būdu. Tokios naujausios technologijos kaip „Touch ID“ ir „Face ID“ leidžia ne tik prisijungti prie asmeninės banko paskyros su biometriniais duomenimis, bet ir tvirtinti mokėjimus bei tokiu būdu saugiai valdyti kasdienius finansus. Tad bankų pagrindinė užduotis, kad klientui jungiantis prie banko ar suteikiant prieigą trečiųjų šalių mokėjimo inicijavimo paslaugoms pagal atvirosios bankininkystės principus – saugumas būtų užtikrintas.

Trečias: dėl prieigos sprendžiate tik jūs

Sutikimas ar prašymas – ypatingai svarbūs, nes tik juos gavus trečiosioms šalims bus suteikta prieiga prie jūsų finansinės informacijos: sąskaitų duomenų nei sąskaitų išrašų. Normalu, kad daugeliui po pirmo mėnesio vis dar sukelia neramumo jausmą, ar tikrai informacija nebus kažkur nutekinta? Be jūsų paties leidimo – jokie žingsniai iš banko pusės nebus vykdomi. O kaip ir suteikti leidimą, taip ir jį nutraukti galėsite bet kada. Nedavus sutikimo – paslauga nebus įmanoma.

Labai svarbu yra atidžiai susipažinti su sutikimo sąlygomis ir kokioms paslaugoms duodate leidimą. Tik taip jūs tiksliai žinosite, kokią informaciją perduodate trečiajai šaliai. Atkreipkite dėmesį, kad atliekant mokėjimą trečioji šalis gali paprašyti prieigos prie visų jūsų šiame banke turimų sąskaitų, o ne tik tos vienos, iš kurios atliekate mokėjimą.

Prieš pasirašant visada patikrinkite, ar teikėjas, kuriam jūs duodate sutikimą, yra tikrai licencijuotas. Šį sąrašą visada galite pasitikrinti „Lietuvos banko“ svetainėje. Ši kontrolė yra labai svarbi, nes trečiosios šalys bus atsakingos už gautų duomenų apsaugą. Jei teikėjas yra „Lietuvos banko“ viešai skelbiamame sąraše, tai galite būti tikri – jis yra patikimas ir licencijuotas.

Įsigaliojus atvirajai bankininkystei pagal naująją ES direktyvą, tiek bankai, tiek gyventojų finansinius duomenis gavusios trečiosios šalys privalo informuoti klientą bei atsakingas institucijas, jei vis tik įvyktų duomenų nutekėjimas ar kitoks pažeidimas. Tad jei negavote tokios žinutės, galite būti ramūs, kad jūsų finansinė informacija yra saugi.

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.