Verslas

2019.12.11 11:42

Tyrimas atskleidžia, kad gyvename gerai: pajamoms didėjant ir toliau pasirenkame ne taupyti, o pirkti

atnaujinta 12.24

Nors gyventojų pajamos auga, kai kurie gyventojai taupyti taip ir nepradėjo.

Tyrimo duomenimis, be santaupų gyvena beveik penktadalis – 18 proc. – apklaustųjų, o dar tokia pati dalis sako, kad jų turimų santaupų pakaktų vienam mėnesiui. Negana to, dauguma apklaustųjų per artimiausius metus sutaupyti daugiau neplanuoja.

SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pastebi, kad gerėjanti ekonominė situacija netampa paskata daugiau atsidėti santaupoms.

„Tyrimas parodė, kad gerėjanti ekonominė situacija neskatina arba nėra kaip papildomas teigiamas veiksnys, kuris paskatintų gyventojus taupyti. (...) Galimybes išgyventi be savo santaupų gyventojai vertina taip pat, kaip ir pernai. Neturinčiųjų santaupų dalis netgi šiek tiek padidėjo – nuo 16 proc. iki 18 proc.“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tik 5 proc. apklaustųjų mano, kad kitąmet jiems pavyks atsidėti daugiau, nei pavyko per pastaruosius 12 mėnesių. Dar 43 proc. tikisi sutaupyti panašią sumą.

15 proc. apklaustųjų mano, kad per kitus 12 mėnesių sutaupys mažiau, o daugiau kaip ketvirtadalis, net 28 proc., atsakė, kad ne tik nesutaupė per pastaruosius metus, bet nesutaupys ir kitąmet.

Tiesa, pastarasis rodiklis kiek geresnis nei pernai. Prieš metus net 32 proc. apklaustųjų tikėjo, kad jiems nepayks atsidėti santaupoms.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad susitaupę tiek, kiek rekomenduojama, t. y. bent 6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas, turi vos daugiau kaip dešimtadalis gyventojų – 11 proc. Toks pat rezultatas buvo nustatytas ir prieš metus, o taupyti labiausiai linkę sostinės gyventojai ir verslo atstovai.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad tokia situacija susiklostyti gali ir dėl vyraujančio stabilumo. Anot jo, gyventojai nesitiki, kad jų pajamos ateityje mažės, todėl vartojimas toliau tolygiai auga, o „juodai dienai“ jie nesiruošia.

„Viskas stabilu. Žmonių, kurie bijotų ir sakytų, kad jų pajamos sumažės, dalis net šiek tiek sumažėjusi, 4 procentiniais punktais. Galima teigti, kad patys gyventojai nesitiki, kad jų pajamų kryptis kitais metais keisis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vartojimas dar gana sparčiai auga. Tai yra inertiškumas, bet žmonės dėl savo pajamų nusiteikę neblogai“, – teigia T. Povilauskas.

Jis priduria, kad tokio pobūdžio klausimai apklausose vis dėlto yra gana subjektyvūs. Ekonomistas pateikia pavyzdį – nors visų pensininkų pajamos šiemet kilo ir kilti turėtų kitąmet, dauguma jų apklausose nurodo, kad jų gaunamos pajamos nekito.

Daugiau, nei leidžia pajamos, gyventojai tvirtina išleidžiantys maistui

Tyrimas atskleidė ir pozityvų aspektą – į finansinius įsipareigojimus dauguma gyventojų žiūri labai atsakingai ir stengiasi jų laikytis. Net 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad niekada nevėluoja apmokėti sąskaitų arba yra vėlavę retai – tik vieną ar du kartus per pastaruosius 12 mėnesių.

„Aš tai laikau tokiu techniniu vėlavimu – pamiršau, nepaspaudžiau kažko iki galo, todėl neapmokėjau. Sakyčiau, tai toks visiškai su išsiblaškymu susijęs vėlavimas. Gera žinia, kad 80 proc. gyventojų yra drausmingi ir sąskaitas apmoka laiku“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Didelė dalis apklaustųjų, net 62 proc., nurodė neturintys jokių finansinių įsipareigojimų, paskolų ar skolų.

Kad jau prisiimti finansiniai įsipareigojimai yra didelė našta, prisipažino 13 proc. apklaustųjų. Pernai šis rodiklis siekė 14 proc.

„Gerokai pakito skaičius tų gyventojų, kurie atsakė, kad tai – nei didelė, nei nedidelė našta. Tas pokytis yra nuo 13 iki 18 proc. Čia turbūt yra tas gyventojų segmentas, kurie labai gerai išmoko, prisitaikė prie savo finansinio plano. Kitaip tariant, jie turbūt labai atsakingai viską susidėliojo ir žino, kad turi tiek pajamų, kiek turi, atskaičius tuos finansinius įsipareigojimus“, – komentuoja J. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pagal galimybes apsiperka vos dešimtadalis

Paklausti, kam išleidžia daugiau, nei leidžia namų ūkio pajamos, dauguma apklaustųjų atsakė šiuos pinigus skiriantys maistui. Tokių buvo net 59 proc. Ekonomistai daro išvadą, kad tai paaiškina, kodėl gyventojai taip jautriai reaguoja į kylančias maisto kainas.

Tik kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų atsakė viską perkantys pagal savo galimybes. Kaip nurodo S. Gutauskaitė-Bubnelienė, tokių gyventojų matyti norėtųsi daugiau.

„Tai (išlaidos maistui – LRT.lt) nėra susiję su noru daugiau ar skaniau pavalgyti, bet labiau atsiremia į mažas pajamas. (...) Kol kas tik vienas iš dešimties atsakiusiųjų sako, kad tiek, kiek turiu pajamų, taip jas ir paskirstau, nesijaučiu, kad daugiau išleidžiu maistui, aprangai ar namų apyvokos daiktams, mokslams. Turimą biudžetą jie susidėlioja pagal galimybes. Tai yra tas pavyzdinis segmentas“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vis dėlto pastebima, kad išlaidų pobūdis priklauso ir nuo amžiaus. Jaunimas daugiau, negu leidžia pajamos, išleidžia apranga ir avalynei, vyresni asmenys – maistui ir sveikatos priežiūrai, o augant pajamoms gyventojai vis daugiau pajamų yra linkę išleisti ne pirmo būtinumo poreikiams.

Gyvenimo gerėjimą rodo ir migracijos rodikliai

Tyrimas atskleidžia ir tai, kad per artimiausius trejus metus išvykti iš šalies planuoja tik 20 proc. 18–29 metų amžiaus žmonių ir po 1 proc. 30–49 proc. amžiaus žmonių ir dagiau kaip 50 metų sulaukusių žmonių grupėse.

Pirmojoje grupėje, pastebi ekonomistai, didelė dalis ketinančiųjų išvykti gali būti būsimi studentai. Tai rodo Lietuvos švietimo problemas. Tačiau, žvelgiant į vyresnių amžiaus žmonių statistiką, galima pastebėti, kad ekonominė situacija Lietuvoje gerėja.

„Imigracija per šių metų 11 mėnesių arba atvykstančių žmonių į Lietuvą buvo 74 proc. daugiau. Žinoma, čia svarbiausia, kiek sugrįžo lietuvių. Per 11 mėnesių sugrįžo 27 tūkst. lietuvių, kai pernai per visus metus sugrįžo 16 proc. lietuvių“, – komentuoja T. Povilauskas.

Jis daro išvadą, kad tai rodo gerėjančią gyvenimo kokybę ir didėjančias galimybes užsidirbti tiems, kurie to nori.

Tačiau ekonomistas priduria, kad emigracija nėra išspręsta problema – jos skaičiai 24 proc. didesni.

Pajamos didėjo visiems

Apžvelgdamas praėjusių metų ekonominę padėtį, T. Povilauskas pastebi, kad pajamų augimas buvo pastebimas visuose visuomenės sluoksniuose.

„Tiek kalbant apie dirbančius asmenis, tiek apie tuos, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro socialinės išmokos, tai, žinoma, yra pensininkai, – situaciją apibūdina T. Povilauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiemet didėjo vaiko pinigai, darbo užmokestis į rankas kilo beveik 11 proc., o sparčiau augo mažiau uždirbančiųjų pajamos. Tam įtakos turėjo tiek neapmokestinamojo pajamų dydžio didėjimas, tiek minimalios mėnesinės algos augimas.

T. Povilauskas priduria, kad vis dėlto brango ir maisto produktai. Be to, nors skurstančiųjų mažėja, didžiąją dalį jų sudaro pensininkai, daugiavaikės šeimos ir studentai.

Be to, nerimą kelia ir nedarbo lygis, kuris šiemet yra didesnis nei prieš metus.

„Dramatizuoti dar nelabai norisi, kad čia darbo rinka keičiasi, nes, jeigu žiūrime į darbuotojų skaičių, jis yra padidėjęs. (...) Verslas darbo vietas kuria, bet akivaizdžiai matome struktūrinius pokyčius – tam tikruose sektoriuose yra darbo vietų mažėjimas“, – teigia T. Povilauskas.