Penkeri Lietuvos metai su euru: 10 proc. išaugusios prekių kainos ir net 22 proc. pabrangusios paslaugos. Tačiau ekspertai dėl to neskuba kaltinti vien euro: esą, paslaugų kainos kurį laiką Lietuvoje buvo gerokai pigesnės nei Vakaruose.
Be to, primena, kad vienų išlaidos tampa kitų pajamomis, todėl be kainų kėlimo algų didėjimas neįmanomas. O šios per tą patį laikotarpį į rankas vidutiniškai išaugo beveik dvigubai. Anot ekonomistų, problema ta – prekės ir paslaugos visoje Lietuvoje brangsta panašiai, o algos didėja skirtingai.
Tuoj pat Kalėdos, bet didžiojo apsipirkimo joms šios parduotuvės savininkas sako dar nėra. Vietiniai perka įprastai – ima tai, ko reikia kasdieniam stalui.
Šių metų žiemos šventės – penktos su euru. Pirkėjai sako kainų į litus jau beveik neverčiantys.
Parduotuvės vadovas sako, gyvenimas per 5 metus pasikeitė į gerą, dabar išperkama tai, kuo tada net neprekiauta, nes neapsimokėjo, pavyzdžiui, mangais. O žmonės, tada ėmę pigiausią maisto produktą, dabar jau įperka brangesnį, geresnės kokybės.
„Prekės brango, labai sunku būtų pasakyti, kiek jos procentų brango, bet mes pastebime per apyvartą. Galbūt tonomis kažkiek ta apyvarta susitraukė, tačiau dėl kainų pabrangimo, dėl gamintojų patirtų papildomų kaštų, prekės brango, tas ir atsispindi apyvartoje“, – supažindina „Lupros“ direktorius Saulius Jurkus.
Statistikos departamentas suskaičiavo, kad prekės, palyginti su buvusiomis 2014-ųjų gruodį, t. y. prieš pat euro įvedimą, dabar yra dešimtadaliu brangesnės. Iš jų maistas – 6 proc.
Bet dar didesnis – paslaugų kainų šuolis: jos per 5-erius metus vidutiniškai pabrango 22 proc. Labiausia – auklių, kone dvigubai. Statistikos departamento vadovės Jūratės Petrauskienės teigimu, paslaugos tiesiog artėja prie europinių kainų.
Tačiau tikrą kainų pokytį esą kiekvienas jaučia individuliai.
„Infliacija tai yra visos šalies, mes nekalbame apie kiekvieno asmeninę infliaciją. Nes, jeigu vienas žmogus perka labai, nežinau, brangius ir, tarkim, labai padidėjo to brangaus dalyko kaina, tai ir bus jam infliacija. Atvirkščiai mes galim sakyti atpigo duonos šį mėnesį gaminiai, tai, jeigu aš duona tik tai esu gyvas, tai mano krepšeliui ir bus atpigimas“, – sako Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Ekonomistų teigimu, iš tiesų yra prekių, kurios eurais kainuoja tiek, kiek litais. Bet yra ir tokių, kurios gerokai pigesnės.
„Nereikia atmesti ir šito, kad kainos kyla visur vienodai, visoje Lietuvoje jos kyla vienodai, paslaugos brangsta didmiesčiuose galbūt vienodai. O atlyginimai arba pensijos, arba išmokos vis tik auga ne tuo pačiu greičiu. Ir viena vertus, vieni gali sau leisti vis daugiau. Kiti tuo metu kylant kainoms negali sau tiek leisti“, – aiškina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.
„Man atrodo, žmonėms labiausia rūpi jų perkamoji galia, o ne kainos. Jeigu pensijos ir viešojo sektoriaus atlyginimai atsiliko nuo kainų kilimo, tai tada tas kainų kilimas labai jaučiamas, net jeigu jo absoliuti išraiška to kilimo nelabai didelė“, – mano ekonomistas Andrius Navickas.
Statistikos departamento duomenimis, atlyginimai per 5 metus irgi išaugo. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – nuo 544 iki 802 eurų. Tai yra padidėjo beveik 50 proc., arba beveik 300 eurų.
Galbūt todėl, anot statistikos, sumenko maistui išleidžiamų pajamų dalis, nors tebesudaro apie penktadalį. Dalis gyventojų, nepaisant paslaugų brangimo, daugiau keliauja, dažniau lanko teatrą. Ekonomistų teigimu, vieno žmogaus išlaidos yra kito žmogaus pajamos, todėl, algoms augant, kils ir kainos.
