Verslas

2019.12.09 21:32

Ekonomistas apie vaiko pinigų didinimą: tai, ką gausime, bus iš savo pačių kišenės

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.12.09 21:32

Iki metų pabaigos likus trim savaitėms nėra aišku, kokie nauji mokesčiai gali atsirasti nuo kitų metų. Seimo Ekonomikos komitetas šiandien nepritarė taršių automobilių bei stambios prekybos mokesčių įvedimui, Biudžeto ir finansų komitetas dar vieną kartą nepritarė bankų turto mokesčiui, tačiau šio komiteto valia dėl automobilių mokesčio turės spręsti visas Seimas.

Ar įvedus taršių automobilių ir išplėtus nekilnojamojo turto mokestį, apmokestinus bankus ir dalį prekybininkų į biudžetą būtų surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą? Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad ne. Kitas ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad prekybos tinklų ir bankų mokesčiai pirmiausia paveiktų vartotojus ir klientus. Abu šie Vilniaus universiteto mokslininkai „Dienos temoje“.

Dienos tema. Algirdas Bartkus: tai, ką mes gausime, kaip vaiko pinigus, gausime iš tiesų iš savo pačių kišenės (su vertimu į gestų k.)

– Dar vienas jūsų kolega ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokio chaoso dėl biudžeto valstybėje, kai likus 3 sav. iki Naujųjų nėra aišku, kokie mokesčiai gali atsirasti kitais metais, nepamena. Kaip jūs vertinate situaciją, pone Lazutka?

Taip pat skaitykite

R. Lazutka: Galima vadinti chaosu dėl tų mokesčių, bet tie mokesčiai nėra esminiai. Kada mes vertiname, kiek galima surinkti arba nesurinkti, jeigu tų mokesčių nebus, tai keliolika, keli arba daugiausia keliasdešimt milijonų eurų valstybės mastu yra labai smulkūs dalykai. Aišku, kada jie yra įsipareigoję didinti vaiko pinigus 10 eurų – nuo sausio ar nuo rugsėjo – neturi reikšmės. Lietuva dėl to neapsivers. Tas chaosas yra tiesiog audra stiklinėje.

– Pone Bartkau, kuo jūs aiškinate, kad atsirado nauji siūlomi mokesčiai, kurie iš tikrųjų nekeičia esmės, nes, kaip sako ponas Lazutka, tai yra pasitrupiniavimas?

A. Bartkus: Taip, bet tai yra toks pasirūpinimas, kuris gali sukelti labai didelius neigiamus makroefektus. Pagrindinė priežastis, ko gero, kodėl valdantieji šituos mokesčius siūlo, yra noras labai stipriai didinti vaiko pinigus. Vaiko pinigus siūloma per metus didinti nuo 50 iki 70 eurų. Vaiko pinigų augimo tempas būtų 40 proc.

– Jūs turite vaikų. Kaip jūs pajustumėte? Paaiškinkite dabar žiūrovams.

A. Bartkus: Aš pajusčiau tuo, kad man kiekvieną mėnesį būtų papildomai sumokama 20 eurų. Fundamentaliai mano padėties tikrai nepagerintų šitas mokestis. Bet tam yra galvota įvesti tiek prekybos tinklų mokestį, tiek bankų mokestį, kurių neigiami efektai yra tiesiog milžiniški. Prekybos tinklų mokesčio įvedimas, jeigu toks būtų įvestas, toms įmonėms, kurios konkuruoja kainomis ir kurios laiko labai mažus antkainius, kurių apyvartos pelningumas, taip tiksliai matematiškai skaičiuojant, yra mažesnis negu 0,8 proc., joms neapsimokėtų parduoti daugiau prekių nepakėlus kainos. Jeigu jos parduos daugiau prekių nepakėlusios kainų, nors visi valdantieji norėtų, kad jie nekeltų, joms kiekvienas papildomas parduotas prekės vienetas nedidins pelno, bet jį mažins. Ilgainiui bus pasiekta riba, kad įmonė pasidarys nuostolinga. Tai reiškia, kad tos įmonės, kurios taiko pačius mažiausius antkainius, jos bus spaudžiamos kainas didinti labiausiai.

– Ir kas tada atsitiks su tais 20 eurų, gautų už vaiką?

A. Bartkus: Tai lygiai taip pat galima nesunkiai numatyti, kad tie visi pinigai, kuriuos mes gausime už vaikus, juos išleisime prekybos tinkluose. Juos išleisime, kai pasiimsime būsto kreditus. Įvedus bankų ar bankų turto mokestį, sumokėsime daugiau palūkanų negu tie mūsų bendraamžiai, kurie yra pasiėmę kreditus šiek tiek anksčiau, iki įvedant bankų turto mokestį. Tai visa tai, ką mes gausime, kaip vaiko pinigus, gausime iš tiesų iš savo pačių kišenės. Toks vaiko pinigų didinimas, kai yra galvota didinti 40 proc., yra finansiškai netvarus. Valstybė turėtų indeksuoti vaiko pinigus pagal vieną iš savo pajamų šaltinių, o pagrindinis jų pajamų finansavimo indeksavimui yra pajamų mokestis, kuris yra irgi surenkamas iš gyventojų. Tai reiškia, jeigu darbo užmokestis, pavyzdžiui, faktiškai per šiuos metus išaugęs bus 15 proc., lyginant su praėjusiais metais, tai ir vaiko pinigai tam, kad nesukeltų disbalanso, turėtų didėti 15 proc. iki 57,5 euro, o ne iki 70 eurų. Tiek padidėję vaiko pinigai nepareikalautų išvis jokių naujų mokesčių įvedimo. Naujų mokesčių įvedimas, kuriais yra sujaukiama konkurencinė aplinka mažmeninėje prekyboje, kuriais apmokestinamas bankų turtas, kas yra labai rizikinga ilgalaikėje perspektyvoje, ypač žinant, kiek bankai gali būti jautrūs cikliniams svyravimams, duos tik 12,5 euro didesnius vaiko pinigus per mėnesį.

– Pone Lazutka, koks būtų jūsų siūlymas? Iš ko reikėtų surinkti biudžeto dėlionę?

R. Lazutka: Lyginant su kitomis šalimis, mes labai mažai surenkame pelno mokesčio, turto mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio. Gyventojų pajamų mokestis, reikia turėti galvoje ne tik algų mokestį, bet ir kitų pajamų, buvo prezidento patarėjo ar prezidento pasiūlymai. Jie, kaip suprantu, Seimo biudžeto komiteto yra atmesti ir jie nebuvo tokie labai platūs, daug apimantys. Ten irgi buvo skaičiuojama, kad apie 100 mln. gali duoti papildomų pajamų ir tai yra irgi nedaug, bet kadangi jau biudžetas yra sudarytas, nėra laiko dideliems pertvarkymams. Aš norėjau truputį grįžti prie prekybos mokesčio. Yra keista, kad nėra argumentuojama, nėra paskelbiama, koks tikslas. Nes logika yra tokia: jeigu apmokestinami prekybos centrai, tai ten kainos, galima tikėtis, truputį padidės, nes įmonės norės neprarasti pelnų. Net jei pasidalytų dalimi pelno ir dalį to mokesčio perkeltų vartotojams, tai man atrodo, kad tikslas pagrindinis yra truputį paremti tuos smulkiuosius prekybininkus. Tada jiems atsiranda pranašumas. Jie dabar negali konkuruoti dėl ekonomijos masto. Prekybos centrai turi mažesnes sąnaudas ir norint paremti tuos smulkiuosius, reikia branginti kainas tinkluose dideliuose ir tada dalis pirkėjų galbūt nueis pas smulkiuosius. Tai, aišku, atvirai tą pasakius, nebūtų, matyt, labai priimtina rinkėjams, kad norime kainų didinimu paremti smulkius prekybininkus. Dėl to pristatoma, kad tikslas yra vaiko pinigai.

– Medikai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, mokslininkai ir aktoriai paskelbė bendrą pareiškimą ir be kitų dalykų jame sako, kad nepritaria valdančiųjų politikai, kai svarbūs visam sektoriui bei atskiroms sritims sprendimai yra aptariami ir pasirašomi su keliomis nuolankiomis profsąjungomis. Jie sako, kad reikia įgyvendinti realią mokesčių sistemos pertvarką ir kad politinės jėgos pasiektų susitarimą dėl viešojo sektoriaus prioritetų ir tų prioritetų finansavimo. Ar jūs matote galimybę, kad galėtų būti pasiekti tokie susitarimai?

A. Bartkus: Jeigu visuomenė spaus politikus tam, o ženklų yra. Ypač prisideda, man atrodo, visi Valstybės kontrolės pranešimai, tarkime, kai švietimo srityje paskelbiama, kad yra egzistuojanti lygiagreti privati švietimo sistema, tai ne tik privačios mokyklos, bet ypač korepetitoriai, kai žmonėms reikia mokėti papildomai iš kišenės ir tai nėra efektyvu, nes tikrai mokytojui neefektyvu mokyti vieną ar du vaikus, galima mokyti 20 ir ne su blogesniais rezultatais. Tarkim, sveikatos apsaugos sistemoje, kada ir valstybinėse poliklinikose žmonės primoka, jiems nelabai aišku, kas jiems priklauso mokant sveikatos draudimo įmokas. Jeigu toks spaudimas bus, o man atrodo, kad jis kyla, tikrai žmonės perpranta, mato kitų šalių patirtį, informacija ateina ir spaudimas didesnis. Man atrodo, tie ginčai tarp kairiųjų ir dešiniųjų politikų, kai vieni, tarkim, vadina kitus Rusijos draugais arba komunistais, o kiti Laisvos rinkos adeptais, atrodo, kad tų ginčų erdvės siaurėja ir tada žmonės turi daugiau informacijos. Tada pasirodo, kad kraštutinės pozicijos nėra labai prasmingos, tai gali būti, kad ilgainiui tas politikų susitarimas bus.

– O kaip bus su vaiko pinigais, jeigu dėl jų yra prigalvojama tiek projektų, kuriuos, kaip jūs, pavyzdžiui, paties Seimo samdyti ekspertai, sumala į dulkes kaip neprasmingus ir labiau griaunančius, negu kažką tvariai sukuriančius? Kas tada bus su tais vaiko pinigais? Ar bus jiems pinigų?

A. Bartkus: Jeigu kalbėtume apie tai, ar reikia vaiko pinigus didinti 15 proc., taip, galima 15 proc. juos didinti iki 57,5 proc.

– O kaip siūloma dabar?

A. Bartkus: Keletą kartų keitėsi tie variantai. Paskutinis yra, kad iki liepos 1 d. bus 60 eurų, o nuo liepos 1 d. – 70 eurų. Jeigu tai vėl nėra pakeista, nes vis keitėsi visi šitie siūlymai. Tiek su tais vaiko pinigais, tiek su kitokiais siūlymais, ir apie jūsų minėtas profsąjungas, ir visur esančius deklaratyvius teiginius apie mokesčių reformą, kuri yra reikalinga arba mokesčių peržiūrėjimą... Štai šitoje vietoje mano ir Romo nuomonė radikaliai išsiskirs ir aš paaiškinsiu, kodėl. Aš esu kategoriškai prieš bet kokios mokestinės aplinkos peržiūrėjimus ir tam turiu argumentų.

– Tik laiko nebeturite labai daug.

A. Bartkus: Pirmiausia, reikia akcentuoti ir įsidėti į galvą, kad biudžetas nėra tikslas. Biudžetas yra tik priemonė, kuria galime skatinti ekonomikos augimą. Biudžetas turi talpinti savyje tokias priemones, kurios mums garantuotų ekonomikos augimą. Ne perskirstant didinti gyventojų pajamas, perskirstant iš vienos kišenės į kitą kišenę, bet sukuriant prielaidas pajamų augimui, investicijų atėjimui į mūsų kraštą. Tam, kad investicijos, kaip „Continental“ įmonė, ateitų pas mus, mums būtina turėti labai gerai parengtą ir kvalifikuotą darbo jėgą. Būtent dėl to „Continental“ ir atėjo. Kitas dalykas, be gerai paruoštos ir kvalifikuotos, aukštos kvalifikacijos darbo jėgos – tai automatiškai yra akcentas paruošiant techninių mokslų, inžinerinių mokslų, tiksliųjų mokslų, matematinės ekonomikos specialistus – mums yra reikalingos laisvos ekonominės zonos, mums yra reikalinga tokia mokestinė politika, kuri būtų patraukli. Čia jau reikia irgi taikstytis su tuo, kad pakviečiant šias įmones joms reikės žadėti pelno mokesčio nemokėti išvis. Jūs tik sukurkite aukštai apmokamas darbo vietas, garantuokite žmonėms aukštas pajamas. Valstybės užduotis yra ne sugalvoti perskirstymo mechanizmą, kaip didinti pajamas, kaip sakau, iš vienos kišenės į kitą dedant, bet sukurti prielaidas.

– Pone Lazutka, kadangi jūsų kolega sakė, kad nesutiksit, tai turite beveik minutę nesutikti.

R. Lazutka: Čia yra kiaušinio ir vištos problema: o kaip paruošti gerus darbuotojus, jeigu mokslo daktaras universitete uždirba 800 eurų. Tam, kad jam didintume algą, reikia surinkti mokesčius, reikia daugiau mokesčių. Visai neseniai dabar publikavo „New York Times“ straipsnį, kur palygino Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomiką ir Suomijos. Tai Suomijos yra pranašesnė ir ten aiškinama, kad kapitalizmas yra efektyvesnis todėl, kad yra darbo pasiskirstymas. Valstybėje garantuoja labai geras socialines paslaugas, gerą švietimo sistemą, universitetus, kur studentams nereikia mokėti, puikias vaiko priežiūros paslaugas, sveikatos apsaugą. Bent iš to straipsnio galima daryti prielaidą, kad JAV reikėtų mokytis iš Suomijos. Tai štai ir mūsų kelias: ar mes darome lengvatas verslui, kad jis čia ateitų ir sakome, kad pas mus yra gera darbo jėga... Bet iš kur ji yra gera, jeigu jie nebus apdrausti sveikatos draudimu, sveikatos paslaugos prastos, tėvai neturi kur padėti vaikų, jeigu į darželį nuveda, tai ištisai jis serga ir panašiai. Tai grįžtame prie kiaušinio ir vištos problemos, nuo ko reikia pradėti.

– Pažiūrėsim, kaip į tai pažiūrės Seimas, kai biudžetas jau visai greitai vėl grįš į Seimo posėdžių salę.