Verslas

2019.12.10 10:11

Skaistė: biudžetas primena „black friday“ – norima įgyvendinti viską, bet su nuolaidomis

atnaujinta 11.42
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.12.10 10:11

Antradienį Seimas antrą kartą ėmėsi svarstyti kitų metų biudžetą. Parlamentarams daugybę klausimų vis dar kelia iki šiol nepriimti mokesčiai, iš kurių surinktos pajamos jau įtrauktos į biudžetą. Seimo nariai taip pat abejojo, ar tokioms sritims, kaip švietimas, socialinė apsauga ir medicinos apsauga, iš tiesų skiriama pakankamai lėšų.

Galutinis sprendimas dėl biudžeto Seime turėtų būti priimtas gruodžio 17 d.Už tai pasisakė 70 Seimo narių, prieš buvo 11, susilaikė 27 parlamentarai.

Prieš balsavimą Kęstutis Glaveckas siūlė datai nepritarti.

Nepritarti biudžetui ragino Mykolas Majauskas: „Nekilnojamojo turto mokestis, bankų mokestis, prekybos mokestis, degalų mokestis, šnapso mokestis, tabako mokestis... Mielieji, galvą skauda nuo jūsų naujų mokesčių ir netikėtų siūlymų. (...) Tokiu būdu socialinės atskirties neišspręsite, nes jūs nesate Jėzus Kristus ir tuo pačiu paplotėliu visų nepamaitinsite.“

V. Ąžuolas „valstiečių“ frakcijos vardu ragino palaikyti biudžetą ir teigė, kad daugelis sprendimų yra rasti: „Pasirašytos sutartys su profsąjungomis, komitetai savo sprendimais papildė biudžetą reikalingais dalykais, džiaugiuosi tuo, kad Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sutiko padidinti asignavimus beveik 60 mln. eurų, o Vyriausybė į juos atsižvelgė – dauguma sprendimų buvo rasti, bet ne visi, pvz. nebuvo pritarta nemokamam bakalaurui.

Seime gali pasikoreguoti mokestinių įstatymų priėmimas, bet, kaip bebūtų, biudžetas vis tiek turėtų būti priimtas. O visi grasinimai, vetavimai – nustokime gąsdinti vieni kitus. Visi suprantame, ką reiškia gyventi su 1/12, tad priimkime gerus sprendimus, ir pritarkime biudžetui“, – ragino jis.

V. Čmilytė-Nielsen: po jūsų chaotiškų sprendimų paliksite suirutę

Liberalų frakcijos vardu kalbėjusi V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad komitetuose kai kurie mokesčiai vis dar stringa.

„Daug kalbėjome apie vaiko pinigus ir jų menamą naudą, kuri, tikėtina, ištirps dėl išlaidų, kurias patirs šeimos. (...) Stebint, kaip vyksta biudžeto priėmimas, atrodo, kad valdantieji į tai žiūri kaip į paprastą pajamų ir išlaidų sąrašą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, išlaidos skirstomos pagal tai, kas labiau protestuoja ir garsiau šaukia, o ne tiems, kuriems finansavimo iš tiesų reikia.

„Tai supriešina visuomenę ir įtvirtina elgesio stereotipą, orientuotą į siekį atsiriekti kuo didesnę biudžeto pyrago dalį“, – darė išvadą V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, liberalai negali pritarti siūlomam biudžetui, nes jis nėra orientuotas į modernią visuomenę.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat ragino valdančiuosius po savęs nepalikti chaoso: „Po jūsų chaotiškų sprendimų paliksite suirutę, todėl apeliuoju į sveiką protą. (...) Politika yra ne karai, o kur kas daugiau. Priimdami sprendimus, kaip mūsų valstybė gyvens visus artėjančius metus, pasielkite kaip politikai, o ne kaip naujokai.“

Suskaičiavo: trūksta apie 110 mln. eurų pažadams įgyvendinti

Konservatorė G. Skaistė teigė, kad anksčiau valstybės biudžetas buvo melagių biudžetas, o dabar atrodo lyg išpardavimų biudžetas.

„Trūksta apie 110 mln. eurų pažadams įgyvendinti, ir žiūrint, kaip tie pažadai pasiekti, truputį juokinga, nes dėstytojams atlyginimai turėjo augti nuo sausio 1 d., o jie augs nuo rugsėjo, medikams turėjo būti skirti 79 mln. eurų nuo liepos, o jų bus perpus mažiau, kultūros darbuotojams algos turėjo augti 15 proc., o auga 10 proc. Atrodo, kad visiems visko po truputį.

Man tai primena Gedimino Kirkilo Vyriausybės veikimą, kuomet buvo pridalinta daugybė pažadų prieš krizę. Dabar krizės nėra, bet ateina ekonomikos lėtėjimas.

Kalbant apie mokestinę politiką, atrodo, kad jus apėmė visiška politinė desperacija, – kreipėsi į „valstiečius“ G. Skaistė. – Žvelgiant į kai kuriuos siūlomus mokesčius, atrodo, kad tai kažkokia egzotika, ko niekur nėra, bet turbūt jūs esate didžiausi ekonomistai iš visų ir bandote atrasti tai, ko nė viena valstybė dariusi.

Bankų turto mokestis transformuojasi į pelno, dėl stambios prekybos mokesčio pati Valstybinė mokesčių inspeksija (VMI) pasakė, kad tai neadministruojamas įstatymas. Taršos mokestis mutavo į automobilių registravimo mokestį, kuomet atrodo, kad jis visiškai neatitinka įstatymo tikslo (...). Man tai panašu į visišką chaosą“, – sakė ji.

S. Gentvilas: nenorma tampa norma

Liberalas Simonas Gentvilas tvirtino, kad visuomenę valdantieji bando papirkti ir kuria ne gerovės, o pašalpinių valstybę.

„Valdantieji suprato, kad rinkimų metais gerovės valstybė kuriama dalinant pašalpas, nustekenant gerovės valstybės funkcijas: sveikatą, švietimą ir socialinę apsaugą. Šioms funkcijos skiriama vis mažiau“, – atkreipė dėmesį S. Gentvilas.

S. Gentvilas minėjo ir siūlomus mokesčius, kurie turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų, bet vis dar yra nepriimti. Čia S. Gentvilas tvirtino, kad galiausiai politikais nebeįmanoma pasitikėti: „Mumis, politikais, negali pasitikėti nei politologai, nei rinkėjai, nes matoma, kad paskutiniame etape sistema iš viso keičiama. Vos prieš tris dienas įregistruotas pasiūlymas apverčia viso vieno sektoriaus apmokestinimą.“

S. Gentvilas darė išvadą – nenorma tampa norma. Dėl šios priežasties parlamentaras biudžeto siūlė nepalaikyti.

Ragino susiprasti: dalies suplanuotų pajamų nebus

Po to, kai Seime dar kartą buvo pristatytas biudžetas, parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad dalis minėtų mokesčių iki šiol stringa.

Pirmadienį apie tai, kad prekybos centrų mokestis negalės įsigalioti nuo sausio 1-osios, pasisakė ir valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, akcentavo M. Majauskas.

Taip pat skaitykite

Jis taip pat priminė, kad Ekonomikos komitetas automobilių taršos mokesčio nepriėmė, Kaimo reikalų komitetas – taip pat, o Biudžeto ir finansų komitetas „priėme per Marytės plauką“.

Įvardijęs šiuos argumentus M. Majauskas darė išvadą, kad mokesčiai pritarimo Seime nesulauks: „Visiems tai suprantama, išskyrus jums, nes jūs į biudžetą dar įtraukėte šiuos mokesčius.“

Dėl šios priežasties jis teiravosi, kuo bus padengtas dėl to susidaręs pajamų trūkumas ir ar bus mažinamos išlaidos.

V. Šapoka savo ruožtu tvirtino, kad visiškai natūralu, jog Seime vyksta pokyčiai: „Tik noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės diskrecijos teisė yra teisės aktų apribota. Šiuo atveju pajamų dalies netekimą, žinoma, reikės padengti išlaidų augimo mažinimu. Tai įmanoma tik su Seimo narių siūlymu. Turime įvairių variantų, įvairių alternatyvų, kaip tą situaciją ištaisyti ir valdančiajai koalicijai tuos pasiūlymus pateiksime.“

Liberalė Aušrinė Armonaitė klausimą kėlė dėl kito aspekto – per mažo dėmesio investicijoms ir verslo kūrimui.

V. Šapoka sutiko, kad tai – problema, tačiau tvirtino, kad šis klausimas turėtų būti nukreiptas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją: „Tikrai tiek Lietuvos problema, tiek bendriau Europos Sąjungos problema, kad esame labai toli nuo numatytų tikslų, kiek reikia skirti tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tas atsilikimas nuo JAV ar Kinijos akivaizuds (...) Tai struktūrinė problema, kurią bando spręsti Ekonomikos ir inovacijų mninisterija.“

Anot ministro, turėtų būti aiškus bendradarbiavimas tarp verslo, mokslo ir valstybės institucijų, tačiau tai neturėtų būti siejama su biudžetu.

Biudžetas primena „black friday“

Konservatorė G. Skaistė teigė, kad „jausmas lyg būtų Black Friday (nuolaidų ir išpardavimų diena – LRT.lt) kai norima įgyvendinti viską, bet su nuolaida: „Žiūriu į darbo užmokesčio viešajame sektoriuje didinimo strategiją: dėstytojams augimas lyg tai turėtų būti nuo sausio, tačiau užrašyta nuo rugsėjo, medikams algos nuo spalio 1 d. turėtų augti, kultūros darbuotojams turėjo 15 proc. augti , dabar augs 10 proc. (...). Mano klausimas, ar tai tiesiog buvo surašyti gražiai surašyti lūkesčiai be jokio įsipareigojimo jų įgyvendinti.“

V. Šapoka atsakė, kad finansų ministerijos pozicija buvo viena – bet kokie didinimai neturi prieštarauti fiskalinei drausmei. „Tie visi skaičiavimai buvo atlikti ir pateikti“, – apie mažesnius skaičius ir atidėtas datas sakė V. Šapoka.

A. Bilotaitė biudžetą pavadino fokusininkų biudžetu, kada iš kepurės traukiami vis nauji mokesčiai.

„Ekspertai rodo pirštu, kad yra kitokių galimybių, iš kur gauti pinigų. Gerai žinote, kad valstybė kontrolė sako, jog 2018 m. pabaigoje buvo susikaupęs 200 mln. eurų likutis fiksuoto finansavimo programose, kita sritis – viešieji pirkimai. Tai kas buvo padaryta, kad tuos pinigus pakelti? Jie dabar mėtosi, bet gal nėra tiesiog idėjų, gebėjimų, noro“, – klausė ji.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į statutinių pareigūnų atlyginimus.

„Ministre, jūs gerai žinote, kas yra nepasitikėjimas, ir kai nepasitikėjimas politikais didėja, auga nepasitikėjimas ir Vyriausybe, ir valstybe. O tokį nepasitikėjimą skatina sulaužyti pažadai. Jūsų Vyriausybė įgyvendina programą „1000“, kai statusiniam pareigūnams tiek į rankas turėjo pakilti atlyginimas. Tačiau dabar pradedančiojo ugniagesio atlyginimas į rankas yra tik 600 eurų. Noriu paklausti, kaip dabar siūlomas jūsų biudžeto projektas atliepia Vyriausybės įsipareigojimą įgyvendinti programą „1000 “, – klausė L. Kasčiūnas.

Ministras teigė, kad „yra erdvės pertvarkoms šiose srityse“, o viskas yra ministrės R. Tamašunienės rankose.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad „vienas ekonomistas šiuos mokesčius įvertino kaip visiškai eksperimentinius“, todėl kėlė klausimą, kaip ministras vertina eksperimentus su įvairiomis visuomenės grupėmis.

„Demokratija tuo ir stipri, kad ji reaguoja į visuomenės nuotaikas, jų pasikeitimus, į jų dinamiką. Visi mokesčiai kažkada buvo eksperimentiniai, buvo mokesčių, kurie priklausė ir nuo langų dydžio, ir nuo namo pločio – įvairių variantų buvo. Tai, kad kai kuriose šalyse siūloma įvesti panašius mokesčius, indikuoja, kad vyksta diskusijos šiais klausimais, ir aš tai teigiamai vertinu[...]. O ekspertų darbas yra komentuoti, demokratija taip ir veikia“, – atsakė V. Šapoka.

Liberalų pasiūlyti pajamų šaltiniai atmesti

Liberalai Kęstutis Glaveckas ir Simonas Gentvilas domėjosi dėl liberalų siūlymų. Kaip minėjo K. Glaveckas, atkreipė dėmesį, kad papildomų pajamų į biudžetą galėtų būti gauta sumažinant darbo užmokesčio fondą, mažinant išlaidas, susijusias su prezidentūros poreikiai, padidinat Lietuvos banko grynojo pelno likutį.

V. Šapoka džiaugėsi, kad parlamentarai siūlo ne tik, kur išleisti daugiau pinigų, bet ir iš kur jį paimti į biudžetą, tačiau nurodė, kad Lietuvos bankas – nepriklausoma institucija, todėl Vyriausybė negali nurodyti, kiek jis turi uždirbti pelno.

„Kalbant dėl išlaidų darbo užmokesčiui mažinimo, manau, kad Lietuvai ypač svarbu suprasti kompromisą. Tos sumos, kalbant apie prezidentūrą, 1 mln. ar 1,5 mln., iš esmės valstybės finansinės situacijos nepakeis, bet iš Vyriausybės pusės galėtų atrodyti kaip tam tikras kerštavimas. Kompromiso šviesoje susilaikėme nuo tokių žingsnių“, – nurodė ministras.

S. Gentvilas teiravosi, ar buvo atsižvelgta į liberalų siūlymą 2 proc. mažinti visų ministerijų išlaidas.

V. Šapoka patvirtino, kad ir valdančiosios koalicijos sutartyje buvo numatytas išlaidų administraciniams aparatams mažinimas. Šis mažinimas buvo pritaikytas atsižvelgus į išlaidas prekėms ir paslaugoms.

„Dėl išlaidų prekėms ir paslaugoms institucijose, kurios yra prie Vyriausybės ar pavaldžios Vyriausybei tas mažinimas horizontaliai buvo atliktas“, – nurodė V. Šapoka.

Anot jo, praktika nebuvo pritaikyta tik Vyriausybei nepavaldžiose institucijose, pavyzdžiui, teismuose, siekiant, kad nekiltų abejonių dėl šių institucijų nepriklausomumo.

Galiausiai sumažinimas prekėms ir paslaugos, pasak ministro, siekė apie 10 proc.

„Manau, kad tai iš tikrųjų yra geras principas. Kai kuriose šalyse yra bazinė taisyklė, jog pradedamas biudžetas 2 proc. sumažintu finansavimu“, – komentavo V. Šapoka.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas klausė dėl biudžeto pertekliaus: „Vis dėlto, jeigu mes drįstume koreguoti pertekliaus procentą, koks tai yra procesas, kaip tai bus derinama su komisija, kas tai darys?“

Šiuo metu numatytas 0,2 viešųjų finansų perteklius.

„Jis leidžia atitikti tiek europines taisykles, tiek mūsų konstitucinio įstatymo tyaisykles. Jeigu būtų nukrypstama ir taptų 0,1, tai būtų konstitucinio įstatymo pažeidimas. Tokiu atveju, neabejoju, prezidentas pasinaudotų savo veto teise“, – atsakė V. Šapoka.

Taip pat skaitykite

Finansų ministras V. Šapoka antrajame svarstyme parlamentarams, teikdamas patobulintą projektą, tvirtino, kad biudžetas išlaiko tas pačias kryptis: yra realistinis, subalansuotas, atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles ir nukreiptas į skurdo mažinimą.

„Balansas išlieka nepakitęs. Siūlome laikytis fiskalinės drausmės“, – nurodė ministras.

Anot jo, pagrindinės išlaidų kryptys išliko tos pačios. Čia pirmauja socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas ir gynyba.

V. Šapokos teigimu, didžiausi pokyčiai pastebimi kalbant apie kompromisus su daugeliu bendruomenių. Švietimo pagalbos specialistams papildomai skirta 10,3 mln. eurų, mokytojams – 15,6 mln. eurų, dėstytojams – daugiau kaip 4 mln. eurų, priešmokyklinio ugdymo specialistams – 11,2 mln. eurų, o kultūros ir meno atstovams – 6,4 mln. eurų.

Turėtų didėti MMA ir vaiko pinigai

Remiantis 2020 m. biudžeto projektu, labiausiai – net 761 mln. eurų – turėtų augti išlaidos socialinei apsaugai. Dėl to turėtų didėti pensijos, „vaiko pinigai“, taip pat išlaidos socialinės globos ir kitose srityse.

Minimali mėnesinė alga (MMA) popieriuje turėtų didėti 52 eurais – nuo 555 iki 607 eurų, o į rankas – 41 euru.

Senjorų vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 29 eurais – nuo 345 iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 30,7 eurais – nuo 364,5 iki 395,2 eurų.

Jeigu būtų atsižvelgta į prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus indeksuoti pensijas, kiekvienam pensininkui nuo liepos kas mėnesį turėtų prisidėti 3,5 euro.

Priėmus visus pakeitimus pensijos turėtų augti sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis.

„Vaiko pinigai“ turėtų didėti 10 eurų – nuo 50 iki 60 eurų – o „vaiko pinigai“ neįgaliesiems, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 30 eurų, t. y. nuo 70 iki 100 eurų.

Akcizas didėtų alkoholiui ir benzinui

Vyriausybės projekte taip pat buvo numatyta, kad NPD neįgaliesiems padidės 292 eurais – nuo 308 iki 600 eurų, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą, o nuo 353 iki 645 eurų – turintiems sunkų neįgalumą.

Papildomų lėšų ketinama skirti socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti, šalpos ir mažoms pensijoms papildomai didinti, socialinės globos paslaugoms teikti asmenims, turintiems sunkią negalią.

Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ – padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius).

Numatyta, kad šioms ir kitoms reikmėms didžioji dalis pajamų bus surinka iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo mokesčio.

Akcizų tarifus siūloma padidinti etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams, atsisakyti šildymui skirtiems gazoliams taikomos akcizų lengvatos.

Apmokestinti nori ir prekybos centrus, ir bankus

Parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę, buvo grąžintas tobulinti.

Siūloma nuo 220 tūkst. iki 150 tūkst. eurų sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau bus balsuojama ir dėl mažesnės – 100 tūkst. eurų ribos.

Be to, valdantieji siūlo įvesti ir prekybos apyvartos, automobilių taršos ir padidinti bankų pelno mokesčio tarifą tiems, kurių pelnas didesnis nei 2 mln. eurų.

Vyriausybė prognozuoja, kad kitų metų ekonomikos augimas sulėtės iki 2,4 proc. Šiemet bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai kitų metų biudžete rasti prašė 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų. Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus, o komitetas siūlo papildomai įvairioms reikmėms numatyti beveik 60 mln. eurų.

Anot V. Šapokos, į Vyriausybę projektas grįžo su tam tikru minusu, kuris atsirado dėl Seimo narių priimtų sprendimų, susijusių su akcizų mokesčiais ir kitais pokyčiais.

Pirmasis biudžeto svarstymas Seime vyko lapkričio 25 d.

Per pirmąjį biudžeto svarstymą parlamentarams bene labiausiai užkliuvo lėšų trūkumas švietimui. Taip pat ne vienas pasisakęs parlamentaras išskyrė lėšų, reikalingų medikų, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti, trūkumą.

Be to, Seimo nariai kėlė klausimą ir dėl siūlomų mokesčių. Vis dar nepriimti sprendimai dėl siūlomų vadinamųjų bankų, prekybos centrų ir automobilių taršos mokesčių.

Beje, sprendžiant dėl bankų ir prekybos centrų mokesčių, Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį nutarė padaryti pertrauką.